Neseniai susizgribta, kad nesibaigus baudžiamajam procesui teisėjai vienas po kito išeis į pensiją su visomis socialinėmis teisėjams priklausančiomis garantijomis. Įtariamuoju tapusiam teisėjui Valdimarui Bavėjanui pensijinis amžius sueis jau kitais metais. Jo pensija taip pat gali siekti 1700 eurų. O Teisėjų taryba vertinti buvusių kolegų neskuba.
Įtariamasis Egidijus Laužikas buvo ilgametis teisėjų tarybos narys, pastaruoju metu buvo tarybos pirmininko pavaduotoju.
Tačiau teisininkai susikirto, ar įtariamieji teisėjai turi būti atleisti prezidento dekretu, ar per apkaltos procesą. Jeigu teisėjai bus atleisti prezidento dekretu, jį bus galima skųsti. O patirties, per kokias landas išlįsti, teisėjai turi.
Vienas iš įtariamųjų K.Gurinas pats yra nagrinėjęs bylą, kai buvo prašoma panaikinti prezidento dekretą dėl teisėjo atleidimo. Dabartinis įtariamasis prezidentą apskundusiam teisėjui buvo gailestingas.
„Sakyčiau vėluojama, neskubama. „Teisės ir teisėtvarkos“ komitetas turėjo užsiimti, bet komitetas kitais procesais užsiima. Apkaltos proceso esmė, jeigu ji įvyksta, teisėjas negauna socialinių garantijų ir negali grįžti į darbą. Jeigu galimai pažemini teisėjo vardą, tavo veiksmai prieštarauja Etikos kodeksui. Natūralu, kad sankcija turėtų būti griežta“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ sakė Seimo narys, konservatorius Laurynas Kasčiūnas.
„Mes manome, kad Seimas negali nusišalinti ir sukurti sąlygas, kad teisėjai išvengtų konstitucinės atsakomybės. Kreipėsi į Seimą, kad būtų inicijuota apkalta ir kad būtų laikomasi apkaltos taisyklių, procedūrų – tai viešas procesas. Vėliau bus kreiptasi į Konstitucinį Teismą, kuris konstatuos, ar pakanka medžiagos, kad buvo sulaužyta priesaika. Jeigu pakanka, teisėjas pašalinamas iš pareigų“, – sakė Mišrios Seimo narių grupės narys Vytautas Bakas.
Tačiau apkaltos idėja virto į primityvią priešpriešą – valdantieji blokuoja opozicijos iniciatyvą. Kad nepalaikys opozicijos iniciatyvos pirmasis pareiškė Ramūnas Karbauskis, o vėliau ir kiti.
„Jaučiasi toks požiūris, kad jeigu inicijuoja opozicija, tai nereikia pasirašyti. Mes stengiamės visuomenei paaiškinti, kad tai klausimas, dėl kurio nėra nei pozicijos, nei opozicijos“, – sakė V.Bakas.
Nori valdantieji to ar nenori, opozicijai parašus dėl apkaltos teisėjams pradėjimo surinkti visgi pavyko. Dokumentą pasirašė ir keli valstiečių frakcijos atstovai.
Nors tyrimo pradžioje teigta, kad dėl prekybos teisingumu tarpininkavo advokatai, dabar aiškėja, kad patys teisėjai tarpininkavo, kad teisingumą perkantiems asmenims butų priimti palankūs sprendimai.
„Kai kalbame apie sumas, kurios galimai vaikščiojo, galima sakyti, kad kai kurios siekė metinį Seimo nario atlyginimą. O kai kuriais atvejais ir kadencijos Seimo nario atlyginimą“, – sakė L.Kasčiūnas.
Apkaltos iniciatoriai sako, kad viešas procesas atskleistų ir tuos teisėjus, kurie kyšių neėmė, tačiau apie tokį pasiūlymą niekam nepranešė, buvo akli.
Apkaltos procesas pareikalautų atsakyti į klausimą, kodėl teismų pirmininkai paskirdavo į kolegijas tuos teisėjus, kurių prašė įtariamaisiais tapę teisingumo tarnai. Parengtame dokumente dėl apkaltos teigiama, kad apeliacinio teismo teisėjas V.Bavėjanas kaltinamas tuo, kad siekė paveikti bylų paskirstymą teisme. Apie neteisėtą prašymą pranešta nebuvo.
Apeliaciniam teismui vadovauja Algimantas Valantinas, kuris yra Teismų tarybos pirmininkas.
