Rašytojų sąjunga kreipėsi į savivaldybę
Dėl deramo poetės įamžinimo į Lietuvos rašytojų sąjungą kreipėsi prieš beveik du dešimtmečius mirusios J.Vaičiūnaitės artimieji.
Siekdama tinkamai įmažinti poetės atminimą, Lietuvos rašytojų sąjunga, savo ruožtu, kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, prašydama Stanislovo Moniuškos skvere įrengti „kalbantį“ suolelį.
Būtent šiame skvere jau yra poetei skirta Henriko Orakausko skulptūra-skėtis. Lietuvos rašytojų sąjunga suolelio įrengimui siūlo skvero pakraštį, kad skvere augantys medžiai nebūtų paliesti, o prieiti prie namo Benediktinų gatvėje, ant kurio ir kabo skulptūra-skėtis, būtų lengviau.
Vadovaujantis Lietuvos rašytojų sąjungos idėja, prisėdus ant suoliuko, būtų galima išgirsti pačios poetės balsą arba pasiklausyti, kaip „kalbantis“ suolelis aktorių, kolegų rašytojų balsais pasakoja apie save bei apie tuos laikus, kai gyveno ir kūrė poetė.
„Manome, kad taip būtų labai gražiai ir prasmingai pratęstas kalbančių skulptūrų projektas ir kartu deramai įamžintas J. Vaičiūnaitės atminimas“, – rašoma rašytojų laiške Vilniaus savivaldybei.
Savivaldybė dar neįvertino, artimieji – pasipiktino
Reaguojant į išplatintą informaciją, lrytas.lt redakciją antradienį pasiekė poetės dukros ir anūkės laiškas, kuriame teigiama, kad Lietuvos rašytojų sąjunga jų neinformavo apie „kalbančio“ suoliuko idėją.
Ši idėja, pasak J.Vaičiūnaitės dukros ir anūkės, yra nepriimtina – artimieji yra griežtai prieš tokio kalbančio suoliuko įrengimą.
Tuo tarpu sostinės savivaldybės atstovų teigimu, pateikto siūlymo jie dar nespėjo įvertinti. Tačiau tai planuoja padaryti artimiausiu metu.
Nepritaria kičui
Poetės J.Vaičiūnaitės artimieji prieš kurį laiką iš tiesų kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę ir Lietuvos rašytojų sąjungą dėl tinkamo J.Vaičiūnaitės įamžinimo.
Savo kreipimesi artimieji ragino „atkreipti dėmesį į apgailėtiną miesto paribiuose esančio šunkelio, kuriam suteiktas būtent „miesto poete“ vadinamos J.Vaičiūnaitės vardas“ būklę.
Poetės dukros ir anūkės teigimu, buvo prašoma, kad ant namo, kuriame poetė gyveno, kūrė ir mirė, būtų pakabinta paprasta memorialinė lenta.
Rašytojų sąjungos pasiūlyta „kalbančio“ suoliuko alternatyva, skirta poetės atminimui, artimiesiems neatrodo tinkama. J.Vaičiūnaitės artimieji yra prieš įvairaus pobūdžio kičinius-pramoginius objektus.
J.Vaičiūnaitė yra tituluojama viena iškiliausių XX a. antrosios pusės poečių. Ji ilgus metus gyveno Vilniaus senamiestyje.
