Dėl to išsiskyrė ir politologų nuomonės. Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Virgis Valentinavičius pareiškė, kad susitikimo iniciatorius galėjo būti pats ministras, esą bet kokia kaina siekiantis tapti naujuoju eurokomisaru.
Tiesa, su tuo nenorėjo sutikti kitas MRU docentas Saulius Spurga, teigdamas, kad toks žingsnis pakenktų pačiam V.Sinkevičiui.
Posto nori pats
Nors V.Sinkevičius yra laikomas potencialiu kandidatu užimti eurokomisaro postą, politologai ragino neskubėti ir nedaryti išvadų, kad vizitas buvo skirtas aptarti būtent galimybes užimti šią poziciją, nes Ekonomikos ir inovacijų ministras nėra paskelbtas oficialiu kandidatu.
V.Valentinavičiaus įsitikinimu, tai reiškia, kad U.von der Leyen su V.Sinkevičiumi galėjo susitikti tik kaip su šalies ministru. Situacija esą keistųsi, jei šis susitikimas iš tiesų būtų neoficialus bandymas suderinti politiko kandidatūrą į eurokomisarus.
„Įdomus klausimas, kas inicijavo šitą susitikimą. Aš stipriai abejočiau, kad EK vadovė tiek išmano Lietuvos politiką ir tiek daug žino apie R.Karbauskį ir S.Skvernelį bei tai, kas vyksta Lietuvos Seime, kad ją būtų pasiekusios tokios žinios, jog valstiečiai patvirtino tokį kandidatą. Netikiu, kad ji pasikvietė jį susipažinti ir išsiaiškinti, ko jis vertas.
Aš spėčiau, kad tai yra V.Sinkevičiaus asmeninė iniciatyva, kitaip sakant, jis įsiprašė manydamas, kad tai padidins jo šansus gauti postą. Tokie veiksmai rodo, kad jis labai nori šito posto ir veržiasi prie jo net suprakaitavęs, o tai labai prieštarauja jo viešai reiškiamam abejingumui dėl jo.
Nepamirškime, kad eurokomisaro atlyginimas yra didžiausias, kuris gali būti prieinamas Lietuvoje vidurinio rango politikams“, – susitikimo aplinkybes komentavo politologas.
Anot jo, tokiu atveju V.Sinkevičius būtų ne vienintelis kandidatas į eurokomisaro postą, kuris viešai neįvardytų savo ketinimų: „Pavyzdžiui, ta pati Laima Andrikienė irgi beveik pažodžiui sako, kad nesiveržia į eurokomisarus, bet kažkodėl iš Briuselio plaukia įvairaus rango pareigūnų laiškai, kokia nuostabi yra L.Andrikienė.
Tokie laiškai paprastai yra rašomi kandidatui paprašius.“
Mano kitaip
Tačiau su tokia V.Valentinavičiaus pozicija nenorėjo sutikti kitas politologas S.Spurga, kurio manymu, užkulisinės derybos dėl postų pakenktų ir pačios Europos Komisijos vadovės autoritetui, ir V.Sinkevičiaus perspektyvoms tapti eurokomisaru.
„Nemanyčiau, kad Europos Komisijos pirmininkė susitiktų su kažkokiu kandidatu vien dėl to, kad jis nori to. Tai yra Lietuvos reikalas ir čia kažkokie partizaniniai metodai, manau, negalioja.
Ji, gerbdama mūsų valstybę, mūsų prezidentą, premjerą ir Seimą, kurie ir turi teisę siūlyti eurokomisarą, negali užbėgti visiems už akių ir eikvoti laiką pokalbiui, kuris nieko nereikštų.
Mano žiniomis, pokalbis neformalus, bet jis buvo derinamas normaliais diplomatiniais valstybės kanalais. Tikrai tai nebuvo ministro iniciatyva. Jeigu taip būtų, tai jam tiktai pakenktų, nes jis tikrai negali rodyti savo kažkokių veiksmų, kai jis neturi net oficialaus paskyrimo“, – aiškino S.Spurga.
Jo teigimu, toks užkulisinis postų derinimas taptų tikra sensacija visoje Europos Sąjungoje.
Ar tiktų pareigoms?
Paklaustas, ar V.Sinkevičius vis dėlto būtų tinkamas kandidatas užimti eurokomisaro postą, S.Spurga sudvejojo.
Pasak jo, kaltas gali būti ne tiek amžius, bet autoriteto trūkumas.
„Kaip pats V.Sinkevičius sako, tas amžius nėra yda, viskas priklauso nuo žmogaus. Manau, kad vis tiek žinomi, jau įsitvirtinę politikai iš karto turi tam tikrą svorį, gali iš karto kalbėti ir yra girdimi.
Aišku, kad V.Sinkevičius neturi nei ryšių, nei savo įvaizdžio, todėl jam reikėtų sunkiai dirbti, kad jis galėtų išsikovoti pozicijas.
Jeigu mano prielaidos teisingos ir jis yra žmogus, kuris yra numatomas kaip atsakingas už visos ES ekonominius reikalus, o juo labiau, konkurencinius reikalus, tai gal šiek tiek ir abejočiau jo kandidatūra“, – svarstė politologas.
Tokius pat minusus išskyrė ir V.Valentinavičius, tačiau jis įžvelgė ir tam tikrų V.Sinkevičiaus privalumų bei gudrybių, kuriomis jis esą gali pasinaudoti. Politologas svarstė, kad V.Sinkevičius neva taip nori eurokomisaro posto ne tik dėl didelio atlyginimo, bet ir siekio trumpam atsiplėšti nuo Lietuvos politikos ir konfliktų valstiečių viduje.
„Jo privalumas – eurokomisarą paprastai skiria valdančioji dauguma. Tai, kad V.Sinkevičius nori, yra pakankamai aišku, bet didžiausias klaustukas Lietuvoje yra gebėjimas susitarti dėl kandidato.
V.Sinkevičius gal nori apeiti Lietuvą, grįžęs paskelbti, kad Europos Komisijos vadovė pakankamai palankiai į jį žiūrėjo, bet galutinis sprendimas priklauso nuo prezidento, Seimo ir Vyriausybės.
Didžiausias klaustukas – gebėjimas susitarti, nes R.Karbauskis ir S.Skvernelis yra pilietinio karo valstiečių valdžioje būklėje. O G.Nausėdai dar trūksta patirties, autoriteto ir ryžto.
Prezidentas dar tik apšyla poste. Matosi, kad jis nelabai susigaudo situacijoje, bijo aštresnių veiksmų. Klausimas – kaip du neįgalūs ir vienas pradedantis galios centrai susitars tarpusavyje dėl bendro kandidato?“
