Dabartinis Šiaulių apygardos prokuratūros vadovas K.Šikšnys tuomet aptakiai paaiškino, kad Prezidentūroje yra parengtas specialus raštas dėl operatyvinės informacijos teisėjų atžvilgiu panaudojimo, tik su juo susipažinti gali vien pateptieji. Neva taip siekiama pakelti teisėjų prestižą, nors kaip tai gali padaryti prokurorai ar juolab operatyvininkai, niekaip protu nesuvokiama.
Bet pačiame pasitarime K.Šikšnys įrodinėjo, kad norint atskleisti nusikaltimus būtina rengti provokacijas prieš įtariamuosius. Ir kaip doro pareigūno pavyzdį nurodė tuometį Šiaulių apskrities policijos Organizuotų nusikaltimų tyrimo biuro Narkotikų kontrolės skyriaus vadovą T.Ruchtiną.
Tik jo karjeros finišas buvo toli gražu ne toks – už aibę nusikaltimų pareigūnas gavo 15 metų belangės.
Bet iš esmės krito pėstininkas. Žirgas arba į jį panaši figūra, kuriai galima prilyginti provokuoti mokiusį K.Šikšnį, ne tik išsaugojo savo vietą šachmatų lentoje, bet ir buvo paaukštintas į bokštus.
Ar tik ne dėl to, kad jis dengė (o galbūt ir iki šiol tebedengia) svarbiausią šio žaidimo figūrą – valdovę? Juk būtent Valdovės valdymo laikais ir galėjo būti parengtas raštas, kaip reikia teisingai sekti teisėjus. Oficialiai – didinti pasitikėjimą šia instancija, nors iš tiesų – paskirti pareigas tiems, kurie lojaliausi dvarui.
Valdovės palikimą iš teisingumo arklidžių gali tekti mėžti ilgai, nes būtent per jos dvi valdymo kadencijas įsivyravo tradicija, kad klusniausiems atitenka ordinai, o bent kiek mąstantiems – vilko bilietai.
Negana to, viskas turi būti pridengta valstybės interesų ar slaptumo skraiste.
Dabar esminis klausimas: ar kas nors iš tų išrinktųjų, kuriems K.Šikšnys turėjo atskleisti Prezidentūros rašto slėpinius, pasiryš apreikšti juos ir prastuomenei, kitaip tariant, visuomenei. Jei taip nutiks, ar tik neteks prabilti apie netikrus pranašus?
