Lietuvos teisėsaugininkų manymu, garsioji Jungtinės Karalystės agentūra galėjo augaliniu aliejumi prekiaujančiai Vilniaus bendrovei „Plenonis“ išduoti fiktyvius dokumentus apie neva parduotas paslaugas ir taip padėjo grobstyti mūsų šalies biudžeto lėšas.
Tai paaiškėjo, kai į FNTT Šiaulių ir Panevėžio apygardą iškviestam „Plenonio“ komercijos direktoriui Arnoldui Normantui buvo įteiktas įtarimas, kuriame teigiama, kad jo vadovaujama įmonė į savo buhalterinę apskaitą įtraukė finansines operacijas, kurių realiai nebuvo. Taip į valstybės biudžetą esą nebuvo sumokėta 100 tūkstančių eurų.
Tarp penkių užsienio bendrovių, su kuriomis buvo sudaryti netikri sandoriai, paminėtas „Reuters“ agentūrą valdantis koncernas „Thomson Reuters“, iš kurio esą fiktyviai buvo nupirkta beveik 27 tūkstančių eurų vertės paslaugų.
Tyrėjų teigimu, iš tiesų šios paslaugos buvo nupirktos visai iš kitos, nenustatytos firmos.
Priblokštas tokio kaltinimo A.Normantas iškart kreipėsi į „Reuters“ agentūrą, su kuria bendradarbiauja keleri metai, ir pranešė apie Lietuvos pareigūnų mestus kaltinimus.
Įteikė abstraktų įtarimą
„Plenonis“ į pareigūnų nemalonę pateko birželį. Tuomet į sostinėje veikiančios įmonės patalpas atvyko FNTT pareigūnai iš Šiaulių – buvo atlikta krata, paimti dokumentai, kompiuteriai, telefonai.
Tyrėjai įmonės direktoriui nieko neaiškino, tik įteikė abstraktų įtarimą, kad „Plenonis“ į savo buhalterinę apskaitą įrašė neįvykusias finansines operacijas apie prekių įsigijimą už beveik 500 tūkstančių eurų ir taip išvengė 100 tūkstančių eurų mokesčių valstybei.
Šis įtarimas verslininkui pasirodė absurdiškas, nes visai neseniai Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) buvo atlikusi išsamų patikrinimą ir konstatavo, jog ne „Plenonis“ nesumokėjo valstybei 100 tūkstančių eurų mokesčių, o valstybė yra skolinga įmonei beveik 30 tūkstančių eurų pridėtinės vertės mokesčių (PVM) permoką.
Žvejybinė ekspedicija
„Aš iškart supratau, kad šis pareigūnų reidas – konkurentų užsakymas. Daug ką pasakė vien tas faktas, kad bylą iškėlė Šiaulių tyrėjai. Juk mano vadovaujama bendrovė registruota ir veikia Vilniuje.
Todėl kreipiausi į Generalinę prokuratūrą, kad būtų ne tik nutrauktas ikiteisminis tyrimas, bet dar ir iškelta baudžiamoji byla jį kuruojančiai Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorei Astai Mickevičiūtei“, – sakė A.Normantas.
Savo pareiškime verslininkas priminė, jog finansinėse bylose ikiteisminis tyrimas gali būti pradėtas tik tada, kai yra žinomi konkretūs atvejai, kad įmonė suklastojo dokumentą arba be dokumentų pardavė prekę.
„Mano atveju byla buvo pradėta tik tikintis ką nors surasti.
Jungtinėje Karalystėje ir JAV tokia korupcinė praktika net turi savo pavadinimą – „žvejybinė ekspedicija“, kai formaliu pretekstu siekiama iš aukos išgauti kuo daugiau informacijos“, – kalbėjo A.Normantas.
Kaip ir tikėtasi, Generalinė prokuratūra vilniečio skundą persiuntė nagrinėti Šiaulių apygardos prokuratūrai, kuri nieko neteisėta A.Mickevičiūtės veiksmuose neįžvelgė.
Prokurorai taip pat atsisakė panaikinti A.Normantui pareikštą įtarimą ir nutraukti bylą.
Liepė negrąžinti permokos
Nors ikiteisminis tyrimas jau vyko kelios savaitės, verslininkas nesuprato, kuo yra kaltinamas. Nei prokurorė, nei FNTT tyrėjai net negalėjo nurodyti, kokiomis datomis kokios rūšies prekės kokioms bendrovėms buvo parduotos ar nupirktos ir kodėl šios operacijos laikomos neteisėtomis.
Negana to, FNTT pasiuntė raštą VMI, kuriame nurodė sustabdyti bendrovei „Plenonis“ 30 tūkstančių eurų PVM permokos grąžinimą, nes ši įmonė esą netinkamai vykdo PVM prievoles.
Supainiojo su fabrikėliu?
Tik liepos 30 dieną po daugybės A.Normanto ir jo advokato prašymų nurodyti, kuo konkrečiai kaltinama bendrovė, FNTT vyresnysis tyrėjas Mindaugas Virbalas įteikė patikslintą įtarimą, kuriame kaip galima nusikaltimų bendrininkė buvo paminėta bendrovė „Thomson Reuters“.
Įtarime teigiama, kad A.Normantas savo įmonės apskaitoje įformino, jog iš „Thomson Reuters“ pirko prekių ir paslaugų už beveik 27 tūkstančius eurų, nors realiai šias paslaugas pirko iš visai kitos, nenustatytos bendrovės.
„Kai tai perskaičiau, net žandai atvipo. Supratau, kad tyrėjai netgi nesusigaudo, kokios tai paslaugos ir kas ta „Reuters“. Šią pasaulinio garso agentūrą jie greičiausiai palaikė aliejų gaminančia firmele.
Matyt, pareigūnai griebė pirmą pasitaikiusį dokumentą ir paskelbė jį suklastotu“, – tyrėjų kompetencija stebėjosi verslininkas.
Už paslaugas moka
Bendrovė „Plenonis“ su Jungtinės Karalystės agentūra bendradarbiauja nuo 2016 metų. Pagal sutartį su „Reuters“ vilniečiai gauna tiesioginį priėjimą prie jos interneto platformos ir gali gyvai stebėti, kaip vyksta prekyba biržose.
Ši paslauga yra mokama, todėl „Thomson Reuters“ kas ketvirtį bendrovei „Plenonis“ atsiunčia sąskaitas ir jas lietuviai apmoka.
„Man tai labai naudinga, nes matau, kaip kas minutę keičiasi kainos, ir pasirenku, iš kokio gamintojo pirkti aliejų. Todėl tyrėjų tvirtinimai, jog aš šias paslaugas pirkau ne iš „Thomson Reuters“, o iš kitos bendrovės, kvepia absurdu“, – „Lietuvos rytui“ sakė A.Normantas.
Informavo vadovus Londone
Vos išėjęs iš tyrėjo kabineto verslininkas nusiuntė raštą „Reuters“ atstovei Katrin Laving, kuriame pranešė, jog Lietuvos teisėsaugininkai jį ir bendrovę „Thomson Reuters“ apkaltino machinacijomis.
„Noriu įspėti apie konkurentų per Lietuvos tarnybą FNTT vykdomą užsakymą, dėl kurio gali nukentėti ir „Reuters“ reputacija. Prašau imtis netidėliotinų žingsnių, kad jūsų bendrovės įvaizdis nenukentėtų“, – rašė A.Normantas.
K.Laving šis laiškas pasirodė svarbus ir ji apie galimą reputacijos menkinimą nedelsdama informavo centrinės agentūros Londone vadovus.
Dėl nemotyvuotų bylų turėtų atsakyti pareigūnai
Jonas Butkus, advokatas:
„Manau, kad neteisėtai pradėdami ikiteisminį tyrimą FNTT tyrėjai ir Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorai padarė finansinę žalą, o gal net sužlugdė sėkmingai veikusią Lietuvos įmonę ir sumenkino pasaulinio garso agentūros reputaciją.
Įtraukdami į įtarimų protokolą bendrovę „Thomson Reuters“ FNTT tyrėjai iš esmės ją apkaltino bendrininkavimu darant nusikaltimą.
Labai tikiuosi, kad gindama savo reputaciją agentūra „Reuters“ imsis veiksmų. Gal tada bus prisimintas ir mano prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą šią bylą pradėjusių pareigūnų atžvilgiu.
Galbūt tuomet Seimo nariai pagalvos apie naujų įstatymų kūrimą, pagal kuriuos dėl be pagrindo iškeltos bylos atsakytų ne valstybė, o konkretūs pareigūnai. Nes dabar niekas asmeniškai už tai neatsako ir gali daryti ką nori.
Ši byla mano kliento A.Normanto atžvilgiu buvo pradėta net nesusipažinus su apskaitos dokumentais, tikintis, kad tiriant ką nors pavyks surasti.
O įtarimai jam pateikti už legalias operacijas.
Neįmanoma net gintis, kai esi apkaltintas tuo, kad sudarei teisėtus sandorius.“
Agentūra garsėja objektyvumu ir patikimumu
„Reuters“ yra viena didžiausių naujienų agentūrų pasaulyje, platinanti ne tik naujienas, bet ir finansų rinkų duomenis. Jos padaliniai veikia 200 miestų, 95 šalyse. Agentūroje dirba beveik 3 tūkstančiai žurnalistų, apie tūkstantį fotografų.
Agentūrą 1851 metais įkūrė Paulas Julius Reuteris, kuris telegrafu ėmė skleisti biržos naujienas. Nuo to laiko agentūra visą laiką garsėjo objektyvumu ir patikimumu.
Per Antrąjį pasaulinį karą „Reuters“ patyrė stiprų Jungtinės Karalystės valdžios spaudimą skelbti tik naudingas naujienas, tačiau tam spaudimui atsispyrė.
2008 m. agentūrą „Reuters“ už 17 milijardų JAV dolerių nupirko JAV koncernas „Thomson“. Susivieniję koncernai aplenkė pagrindinį savo konkurentą „Bloomberg“.
Bendrovė „Thomson Reuters“ iš savo veiklos per metus vidutiniškai gauna 10 milijardų JAV dolerių pelno.
