Kiek šie pažadai gali atitikti tikrovę, bent apytiksliai jau galima vertinti po dabartinės Vyriausybės atnaujinimo.
D.Grybauskaitės santykis su valdančiaisiais, net su politiniais sąjungininkais konservatoriais buvo aršus, konfliktiškas.
Ritualinių aukų – ministrų ar net viceministrų galvų – ji reikalaudavo ne tik po rinkimų. Ir tai darydavo kategoriškai, netgi pasitelkdama sau klusnią teisėsaugą.
Šiuo požiūriu G.Nausėdos pozicijos norint diktuoti itin palankios. Jo reitingas, kaip rodo naujausios visuomenės nuomonės apklausos, pakilo į padebesius ir gali pagerinti dar V.Adamkui priklausiusius rekordus.
Negana to, pagrindiniai valdantieji valstiečiai pakrikę ir riejasi. Nenuostabu, jog „Baltijos tyrimų“ apklausa rodo, kad juos iš pastaruoju metu daugmaž tvirtai užimtos antrosios vietos pradeda stumti opoziciniai socialdemokratai.
Tai tik patvirtina šios partijos smukimo tendenciją, kurią jau parodė savivaldos, Europarlamento ir prezidento rinkimai.
Dar silpnesni – valdančiosios koalicijos partneriai „socialdarbiečiai“ ir „tvarkiečiai“. Aštrus konfliktas su populiariuoju prezidentu jiems būtų dar vienas smūgis.
Nepaisant visų šių aplinkybių, G.Nausėda performuojant Vyriausybę bent jau atvirai nereikalavo jokios aukos.
Priešingai – konkrečiausiai kalbėjo apie tai, jog būtinai nori, kad kai kurie ministrai išsaugotų portfelius. Tai D.Grybauskaitės globotiniai, palankiai vertinami ir konservatorių, – užsienio reikalų, krašto apsaugos, finansų ministrai L.Linkevičius R.Karoblis, V.Šapoka ir, žinoma, susisiekimo ministras R.Masiulis.
Pirmieji trys ir liko postuose, tik R.Masiulio prezidentui išsaugoti nepavyko, nes valstiečių vadovybė pernelyg griežė dantį ant šio prieštaringai vertinamo veikėjo, kuris tiesiog demonstratyviai kariavo su valdančiaisiais.
Valstiečiams užsispyrus G.Nausėda atsitraukė.
Tiesa, kartu prezidentas paskelbė, kad R.Masiulis galbūt kurs naują partiją. Taip šalies vadovas paskatino spėliones apie jo galimą paramą eksministrui, jei jis mes iššūkį valstiečiams.
Tačiau gali būti, kad girdamas R.Masiulį prezidentas norėjo su juo atsisveikinti be pykčio.
Bene daugiausia abejonių G.Nausėdai kėlė socialinės apsaugos ir darbo bei sveikatos apsaugos ministrai L.Kukuraitis ir A.Veryga.
Tačiau prezidentui teko nusileisti, jie dirbs toliau, nes šios abi ministerijos yra labai svarbios valstiečiams, o A.Veryga – ir savotiškas šios valdžios veidas.
Užtat šalies vadovui pavyko neįleisti į Vidaus reikalų ministeriją prieštaringais pareiškimais pagarsėjusio Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškųjų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovo J.Narkevičiaus.
Tačiau toks veiksmas neišprovokavo LLRA-KŠS pasitraukti iš koalicijos ir palikti valstiečius su likusia kompanija mažumoje.
Lietuvos lenkai delegavo J.Narkevičių į susisiekimo ministro postą, o į Vidaus reikalų ministeriją pasodino R.Tamašunienę. G.Nausėda pageidavo moterų Vyriausybėje? Prašom.
Prezidentas, užvakar patvirtinęs atnaujintos Vyriausybės sudėtį, laidė užuominas, kad darė didelę įtaką jos formavimui, rimtai šokdino tiek premjerą, tiek visus valdančiuosius.
Bet sunku atsikratyti įspūdžio, kad šalies vadovo poveikis nebuvo lemiamas, o pagrindiniai pakeitimai padaryti Seimo valdančiųjų ir premjero valia.
Gana dviprasmiškai atrodo prezidento vaidmuo ir eurokomisaro skyrimo istorijoje.
Kai R.Karbauskis paskelbė, kad valstiečiai siunčia į Briuselį ekonomikos ir inovacijų ministrą V.Sinkevičių, premjeras S.Skvernelis pareiškė, jog nieko apie tai nežino ir tie siūlymai neturi reikšmės.
Sureagavęs prezidentas tada pareiškė, kad tokie dalykai diskredituoja šį procesą, ir netgi leido suprasti, jog pats norėtų labiau patyrusio kandidato.
Tačiau po V.Sinkevičiaus susitikimo su Europos Komisijos pirmininke U.von der Leyen užvakar G.Nausėda jau paskelbė, kad šią kandidatūrą dar praėjusią savaitę jis suderino ir palaimino kartu su R.Karbauskiu ir S.Skverneliu.
Sprendžiant iš pastarojo epizodo, galima konstatuoti, kad valstiečiai su R.Karbauskiu priešakyje, nepaisant nuosmukių, net atviro karo su S.Skverneliu, išlaikė svarią įtaką valstybėje.
Tik kas iš to? Juk atnaujinta Vyriausybė beveik išliko tokia, kokia buvo. Nepaisant to, ji greičiausiai bus įtikinamai palaiminta per neeilinę Seimo sesiją.
Akivaizdu, kad tai iš esmės bus laikinoji Vyriausybė – metus, likusius iki Seimo rinkimų, tiesiog reikia atbūti, nes nėra kitos išeities.
Negana to, S.Skvernelis, anksčiau sakęs, jog savęs nebesieja su valstiečiais, vakar pareiškė, kad apie savo politinę ateitį pradės galvoti jau rudenį.
Galbūt tai ir yra pagrindinė priežastis, kodėl G.Nausėda nesistengė trūks plyš įgyvendinti visų savo užmojų.
Viena vertus, pernelyg spausdamas gali panardinti šalį į politinę krizę.
Kita vertus, ar reikia plėšytis, kai iki Seimo rinkimų liko kiek daugiau nei metai?
