Čia apžiūrėjo veikiančią parodą, pabendravo su viena iš trijų Venecijos bienalėje Auksinio liūto apdovanojimą pelniusių menininkių, operos-performanso „Saulė ir jūra (Marina)“ autore Lina Lapelyte.
„Aš dar ne to padarysiu“, – išlipdamas iš Nidos meno kolonijoje demonstruojamos instaliacijos automobilio, šmaikštavo šalies vadovas G.Nausėda.
Vos porai dienų su šeima užsukęs į Nidą, jis maždaug valandą praleido čia prieš kelerius metus dainininko Arvydo Šaltenio iniciatyva vietoj karinėms reikmėms skirtų sandėlių sukurtoje menininkams skirtoje kūrybinėje stovykloje.
G.Nausėda čia pabendravo su reziduojančiais ir sykiu kuriančiais menininkais. Pasilabino ir su vasarojančiu A.Šalteniu, kuris papasakojo, kaip gimė idėja kurti Nidos meno koloniją.
Jos bibliotekoje šnektelėjo su L.Lapelyte. Dar sykį ją pasveikino su Venecijos bienalėje pelnytu apdovanojimu: „Tokie meno kūriniai garsina Lietuvą visame pasaulyje“.
Apžiūrėjęs šiuolaikinę kolonijos biblioteką, kurioje gali lankytis, kas tik randa tam laiko ir noro, prezidentas pasidžiaugė, kad ji puikiai įrengta: „Čia, kaip matome, ir disertacijas galima rašyti, ir knygų daug nereikia, nes viskas – kompiuterio ekrane. O vaizdas pro langus tikrai įkvepia kūrybai“.
Apsilankymą Nidos meno kolonijoje G.Nausėdai primins L.Lapelytės padovanota vinilinė plokštelė su jos operos „Saulė ir jūra“ įrašu. Plokštelės vokas šilkografijos technika buvo specialiai jai pagamintas Venecijos kalėjimo kalinių.
„Esu tikras, kad Vytauto Klovos opera „Pilėnai“ Lietuvoje yra absoliutus topas. Bet, žinoma, neskaitant klasikinių operų. Grįžęs mano, būtinai pasiklausysiu „Saulė ir jūra“, pastudijuosiu jos tekstus ir aprašymą“, – dėkodamas L.Lapelytei, kalbėjo prezidentas.
G.Nausėda prisipažino, kad apsilankyti Nidos meno kolonijoje paskatino jo vyriausios dukters Gedailės veikla ir studijos: „Tiesa, mano dukters projektas, kuriame ji čia dalyvavo berods 2016 m. buvo susijęs su mažosios architektūros objektais Nidoje, kai keliasdešimt architektų iš visos Europos buvo susibūrę į vasaros simpoziumą (…).
Džiugu, kad įvairių tautybių menininkai čia kuria kaip nori ir randa įkvėpimo kūrybai. Tuo nė kiek neabejoju, nes čia – tikrai puiki vieta. Maloniai nustebau, kad žmonės atvyksta čia savo disertacijų rašyti
Tačiau prezidentas neapsėjo ir be žurnalistų klausimų apie nūdienos aktualijas bei naują politikos sezoną, kurį pats pavadino „būsimu politikos performansu“.
– Ar patenkintas Vyriausybe, kuri buvo suformuota? – paklausiau prezidento G.Nausėdos.
– Tikslus, kuriuos sau buvau iškėlęs, iš principo įgyvendinau. Ministerijoms, reikalaujančioms atidaus žvilgsnio ir susijusioms su jautria veikla – Krašto apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijos – vadovaus žmonės, kuriais pasitikiu be išlygų.
Pagaliau Vyriausybėje atsiras pirmoji moteris. Anksčiau būdavo šiek tiek nejauku, kai matydavome patriarchalinį vyriausybės paveikslą. Ypač – tarptautiniame kontekste atrodydavome šiek tiek keistokai.
Tikiuosi, kad Vyriausybė bus darbinga ir tai, nors ir nedidelė dauguma Seime, leis vykdyti užsibrėžtus darbus.
Nenorėjau būti prezidentu, kuris savo veiklą pradėtų nuo politinės suirutės arba chaoso. Džiaugiuosi, kad pavyko to išvengti.
Yra nemažai darbų, susijusių su užsienio politika ir vizitais į užsienį. Tiesą sakant, man patinka ši veikla (juokiasi).
– Apžvalgininkai pastebi, kad, formuojant naują Vyriausybę, turėjote galimybių pademonstruoti tvirtesnę ranką, tačiau to nepadarėte.
– Ką reiškia – tvirtesnė ranka? Sužlugdyti Vyriausybę? Galima buvo tai padaryti. O tie apžvalgininkai, matyt – iš tos stovyklos, kuri gegužės 26 d. pralaimėjo rinkimus.
– Kaip vertinate Virginijaus Sinkevičiaus kandidatūrą į eurokomisaro postą? Tokio jauno pretendento Lietuvos istorijoje dar nėra buvę.
– Tam tikra prasme V.Sinkevičių pasiuntėme į žvalgybą, nes norėjome įsitikinti, ar tas Europos Komisijos vadovės Ursulos von der Leyen laiškas, siūlyti vyro ir moters kandidatūras, yra nebeginčytinas?
Mūsų lūkesčiai po V.Sinkevičiaus vizito į Briuselį buvo įgyvendinti ir net viršyti. Virginijus parvažiavo tikrai geros nuotaikos. Po to įvykęs mano pokalbis su ponia U.Von der Leyen tik patvirtino, kad apie lytį ir amžių jų susitikimo su V.Sinkevičiumi nebuvo ištartas nė vienas žodis.
Visas pokalbis sukosi apie kompetencijas, kurias V.Sinkevičius turi ir apie asmenybės tvirtumą bei portfelį, kuris jam galėtų būti suteiktas.
– Jūs esate užsiminęs, kad buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis galėtų pasukti į politiką ir suformuoti tam tikrą politinę jėgą. Gal jūs tikitės, kad po Seimo rinkimų kitais metais susiformuos vis dėlto tokia politinė jėga, į kurią, kaip prezidentas, galėtumėte remtis?
– Matyčiau R.Masiulį kaip ateities politikos lyderį ir manyčiau, kad jis neturėti prarasti savo turimo veiklos tempo. Nesutinku su kai kurių partijų lyderiais, kurie sako, kad jau visos nišos politikoje – užimtos. Šiandien aš matau politinių nišų, kuriose rastųsi ir konsoliduotųsi naujos politinės jėgos. Jei R.Masiulis prisiims šią atsakomybę, manau, padarys gerą darbą Lietuvai.
– Dar ne pilnai jūsų komanda suformuota. Daug kas laukia patarėjų švietimo ir kultūros klausimais. Pasigirsta neramių pastebėjimų, kad tokioje sudėtingoje Lietuvos švietimo situacijoje, jūs dairotės patarėjo švietimo klausimais Vilniaus Dailės akademijoje.
– Šiuo metu mano turima komanda – pati stipriausia per visų prezidentų buvimo laiką. Kalbant apie patarėją švietimo klausimais, jo neturime ne dėl to, kad nerandame žmogaus, o todėl, jog yra per daug kandidatūrų ir vis dar neapsisprendžiame, ką pasirinkti.
Ta informacija (kad patarėja švietimo klausimais bus Vilniaus dailės akademijos profesorė, tekstilininkė Eglė Ganda Bogdanienė – red.), kuri buvo pasirodžiusi viešojoje erdvėje, nėra teisinga. Tik – iš dalies teisinga. Jokių sprendimų dar nėra. Per dvi-tris savaites mano komanda bus baigta formuoti.
– Lankotės Neringoje – vienoje gražiausių Lietuvos vietų. Bet ar bus išsaugotas Punios šilas – taip pat daugeliu požiūriu unikalus šalies kampelis?
– Susitikimo su aplinkos ministru Kęstučiu Mažeika, paraginau jį būti aplinkos, o ne – kirtimų ministru. Manau, kad jis mane išgirdo, nes nedelsdamas paskelbė, kad medžioklių Punios šile nebebus.
Esu tikras, kad mes privalome ateities kartoms išsaugoti Punios šilą. Taip pat, manau, kad šį rezervatą galima plėsti, tik labai protingai, subalansuojant žmonių poreikius. Jei reikės įstatymų ar poįstatyminių aktų dėl medžių kirtimų, esame pasiryžę juos sukurti. Tai – ne raketų mokslas.
– Kaip vertinate pirmąjį savo veiklos mėnesį? Gal kas nors labai nustebino?
– Vis dar neatsistebiu žmonių reakcijomis susitikimų metu – apsikabinimai, glėbesčiavimaisi, pasibučiavimai. Visa tai – labai malonu. Bet dar – avansu. Aš tuos apsikabinimus, bučinius ir glėbesčiavimusis turėčiau uždirbti.
