„Galimas tik svarstymas, kokie yra atstumai tarp lauko ir pagrindinių kavinių, ten galima diskusija, bet dėl paplūdimyje esančių kavinių net kalbos negali būti“, – sakė R. Karbauskis.
ELTA primena, kad nuo 2020 metų šalyje nebeliks nestacionarių alkoholio prekybos vietų, kurioms savivaldybės išduoda atskiras licencijas kurortinio sezono metu. Nuo tų pačių metų alkoholis nebegalės būti parduodamas paviljonuose. Jie bus išbraukiami iš prekybos alkoholiniais gėrimais vietų sąrašo.
Seimas 2017 metais taip pat pritarė R. Karbauskio ir Andriaus Palionio pasiūlymui nustatyti, kad neterminuota mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencija suteiks teisę aptarnauti pirkėjus ir lauko sąlygomis ne didesniu kaip 40 metrų atstumu nuo stacionariosios viešojo maitinimo vietos įrengtose aptarnavimo vietose.
Seimo narė Aušrinė Armonaitė siūlo atsisakyti draudimo alkoholiu neleisti prekiauti nestacionarioms kavinėms.
R. Karbauskis apie ŽŪM perkėlimą: niekas sprendimo nekeis
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, kad kandidato į žemės ūkio ministrus Andriaus Palionio prieštaravimas ministerijos perkėlimui į Kauną tėra subjektyvi nuomonė, o šio sprendimo ir ministerijos perkėlimo proceso niekas neatšauks.
Jo teigimu, prezidentas Gitanas Nausėda, kuris taip pat išreiškė skeptišką požiūrį į Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) perkėlimą, yra nesusipažinęs su argumentais.
„Prezidentas nėra nusiteikęs prieš perkėlimą, tiesiog jis nežino skaičių, nežino motyvų, bet apie tai reikia diskutuoti, reikia šnekėtis. Manau, kad šitoje situacijoje pokyčių kažkokių nebus“, – pirmadienį Seime žurnalistams sakė R. Karbauskis.
Jis pakartojo priežastis, dėl kurių ŽŪM turi būti įkurta Kaune.
„Regioninės politikos prasme, tai yra vienas momentas. Kaunas yra tikrai pajėgus miestas priimti tokią ministeriją. Yra daugybė valstybių, kuriose ministerijos nėra viename mieste. (...) Kitas dalykas, tai yra miestas, kuriame yra Žemės ūkio universitetas, dabar jau Vytauto Didžiojo universiteto žemės ūkio akademija, yra Veterinarijos akademija, tai yra moksliniai žemės ūkio srautai. Trečias motyvas, pats tikriausiai svarbiausias – tai yra šimtu kilometru arčiau Lietuvos vidurio negu Vilnius. Jeigu šnekėti apie ŽŪM, ji pirmiausia skirta Lietuvos žemės ūkiui, žemės ūkis geografiškai išsidėstęs visoje Lietuvoje. Tai yra, skaičiuojant ilgalaike prasme, žmonės ir valdininkai sutaupytų be galo daug pinigų, lyginant su tuo, kai ministerija Vilniuje“, – kalbėjo LVŽS lyderis, pridūręs, jog kitoms ministerijoms tokio didelio poreikio atstovauti visiemas regionams lokacijos prasme nėra.
Jei A. Palionio nuomonė apie ŽŪM perkėlimą būtų žinoma dar prieš paskiriant jį ministru, tai sprendimo nepakeistų, sako R. Karbauskis.
„Tas nieko nekeistų. Kiekvienas ministras, kiekvienas politikas, kiekvienas Seimo narys turi savo nuomonę, manau, bet kuriuo klausimu. Vis tiek lemia ta nuomonė, kuri yra daugumos nuomonė ir aš nelabai nustebau. Tiesiog yra tokia (A. Palionio. – ELTA) nuomonė. Kokie tai motyvai, man nežinoma, bet nereiktų to rodyti kaip kažkokio sprendimo pakeitimo. Sprendimo niekas nekeis ir aš manau, kad tai būtų didžiulė klaida keisti patį sprendimą, nes jis jau įgyvendintas, bet aš gerbiu šitą nuomonę“, – pridūrė „valstiečių“ pirmininkas.
ELTA primena, kad tikslas išnagrinėti ŽŪM perkėlimo į Kauną galimybes buvo numatytas Vyriausybės programoje. Ją norėta perkelti kartu su pavaldžiomis organizacijomis, tačiau, joms pasipriešinus, šios minties laikinai atsisakyta. ŽŪM teigia, kad ministerijos perkėlimas sudarys galimybes peržiūrėti nusistovėjusias valdymo tvarkas ir procedūras, o procesų efektyvinimas turėtų sutaupyti apie 500 tūkst. eurų valstybės lėšų per metus.
ŽŪM skaičiavimais, ministerijos perkėlimas į Kauną atsieis per 1 mln. eurų, o atsipirkti turėtų per 5-6 metus. Planuojama, kad visa ministerija į Kauną bus perkelta kitąmet. Tiesa, perkėlimą kritikuoja kai kurie ekonomistai, ūkininkai ir ŽŪM pavaldžių įmonių darbuotojai.
ŽŪM organizuotą patalpų nuomos Kaune konkursą laimėjo įmonė „Bei Capital“.
Su laimėtoju „Bei Capital“ patalpų nuomos sutartį numatoma pasirašyti rugpjūčio 26 dieną.
Kaip teigia ministerija, laimėtojo siūlomos patalpos atitiko nustatytus vietos, ploto, erdvių išplanavimo bei energetinio naudingumo reikalavimus. Nuomojamų patalpų bendras plotas sieks 4196,63 kv. m., jame bus įrengta 280 darbo vietų ŽŪM darbuotojams.
Savivaldybės pačios turi spręsti, ar uždaryti mokyklas
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis teigia, kad pati savivaldybė, išsidiskutavusi su bendruomene, turi nuspręsti, ar uždaryti mokyklą, ar vis dėlto palikti. Pasak jo, savivaldybės taip pat galėtų prisidėti prie mažų kaimo mokyklų finansavimo.
LVŽS lyderis pirmadienį susitikime su švietimo, mokslo ir sporto viceministru prof. Valdemaru Razumu ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Ekonomikos departamento direktore Egle Radėniene aptarė mažų bendruomenių mokyklų situaciją regionuose.
„Šitą sprendimą (ar uždaryti mokyklą. – ELTA) priiminėja mokyklos bendruomenės, savivaldybė ir šitoje vietoje reikia pasakyti, kad iš tiesų, kai bendruomenė ir savivaldybė mato beprasmę tos mokyklos veiklą, ją reikia uždaryti. Tai tėvai patys priima tą sprendimą, mes šiandien turime pakankamai išslavinusią tėvų kartą, kuri puikiai supranta, ko reikia vaikams (...) Palikti tai reikia ne valstybės sprendimui, o savivaldybės bendruomenių sprendimui, mes finansavimo dėl to didinti tikrai neturime“, – teigė jis.
Jam pritarė ir švietimo, mokslo ir sporto viceministras. Pasak jo, Lietuva jau ne vienerius metus girdi Europos Komisijos priekaištus dėl itin išsiplėtusio mokyklų tinklo.
„Mūsų toks siekis ir Seimo nariai tam pritaria, kad atsakomybė dėl mokyklų tinklo būtų skirta savivaldybėms. Europos Komisija kasmet priekaištauja Lietuvai dėl pernelyg išplėtoto mokyklų tinklo. Mūsų siekis ir Vyriausybės toks nutarimas yra, kad prie šių klausimų finansiškai prisidėtų pačios savivaldybės. Diskutavome su Seimo nariais, kokios tos proporcijos turėtų būti tarp savivaldybės ir valstybės skiriamų lėšų. Nes suprantame nedidelių kaimo bendruomenių susirūpinimą, nes mokyklos buvimas yra socialiai bendruomenei labai jautrus ir svarbus klausimas. Išnykus mokyklai socialinė situacija bendruomenės pablogėja, čia kalbos nėra“, – teigė V. Razumas.
Kita vertus, R. Razumas pripažino, kad kasmet užsidaro apie 20 mokyklų. R. Razumas teigia, jog pati savivaldybė turėtų spręsti, ar mokykla bus uždaroma. ar ne.
„Vadinamasis mokyklų tinklas kasmet traukiasi. Nerentabilios mokyklos užsidarinėja, per metus apie 20- 30 mokyklų sumažėja“, – teigė jis.
Pasak viceministro, Lietuvoje jau yra pavyzdžių, kuomet savivaldybės prisideda prie mokyklų finansavimo.
„Taip, remia, prisideda taip pat (...) Mes nagrinėjome vieną iš pavyzdžių, viena savivaldybė, nenorėčiau jos dabar minėti, prisideda 20 tūkst. eurų“, – teigė jis.
R. Karbauskis po susitikimo taip pat teigė, kad, jo nuomone, mokyklų skaičius šiuo metu pakankamai optimalus ir skubėti jų uždarinėti nereikėtų.
„Tas tinklas, kuris dabar yra, jis pakankamai optimalus, dėl to, kad užsidaro mokyklos, kai tėvai ir pati bendruomenė, savivaldybė priima sprendimą, kad ta mokykla negali tenkinti tos bendruomenės. Mes neturėtumėm daryti žingsnių, kad mokyklos užsidarinėtų dėl to, kad valstybė priima kažkokį sprendimą dėl finansavimo sistemos pakeitimų“, – sakė R.Karbauskis. V. Razumas taip pat teigė, kad mažose mokyklose turėtų būti jungtinės klasės tokioms pamokoms kaip dailė, muzika, fizinis lavinimas.
„Jungtines klases ir bendrus pamokas mes rekomenduojame. Dailė, fizinis lavinimas, bet kiti dalykai turėtų būti pagal atitinkamą moksleivio pasirengimo lygį“, – teigė jis.
R. Karbauskis t po susitikimo patiko, jog rudens sesijoje bus bandoma pasirašyti nacionalinį partijų susitarimą dėl švietimo.
„Mes artimiausiu metu pateiksime pasiūlymą dėl nacionalinio susitarimo švietimo klausimais – ir dėl aukštojo mokslo finansavimo, nemokamo aukštojo mokslo ir t.t. Taip būtų užfiksuota keletas pagrindinių dalykų, kurie keičiantis valdžioms nesikeistų“, – sakė R. Karbauskis.
