Šalies vadovas sakė matantis grėsmių, kad gali būti „pradedama svyruoti artėjant rinkimams, galvojant apie tai, kad dabar politinis ciklas nelabai patogus šitam tikslui“.
„Turime patys sau atsakyti, ar mes jaučiamės politiškai tvirti toliau įgyvendinti šį tikslą, ar vis dėlto darome kompromisus ir mėginame taupyti savo saugumo sąskaita“, – žurnalistams Berlyne sakė G. Nausėda.
„Politinis ciklas turėtų nevaidinti esminio vaidmens, nes toks ir yra nacionalinio susitarimo ciklas – padaryti procesą nepriklausomą nuo rinkimų karuselės“, – pridūrė šalies vadovas.
Gynybos klausimai yra viena iš svarbiausių temų per prezidento vizitą Vokietijoje trečiadienį ir ketvirtadienį.
Lietuvos politinių partijų lyderiai pernai pasirašė susitarimą nuosekliai didinti finansavimą gynybai, kad 2030 metais krašto apsaugai būtų skiriama ne mažiau kaip 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Pastaraisiais metais krašto apsaugos finansavimas siekia apie du procentus.
Prie susitarimo iš didžiųjų partijų neprisidėjo tik socialdemokratai.
