Dėkojo žurnalistams
Spaudos konferencijos pradžioje postą paliekantis R.Masiulis kreipėsi į žurnalistus ir padėkojo jiems.
„Pirmiausia norėčiau pradėti nuo padėkos žurnalistams. Per savo karjerą esu įsitikinęs, kad žiniasklaida, kuri praneša apie blogus dalykus, kuri stebi, prižiūri, atlieka labai svarbią rolę. Pradėjęs savo darbą „Klaipėdos naftoje“ susidūriau su neskaidriomis schemomis. Žmonės pasakė, jei viską tyliai darysime, sutarsime. <..>
Nereikia nieko tyliai daryti, kai tampa vieša, problemą reikia spręsti. Tikiu, kad tai padėjo išskaidrinti tą sektorių, kuriame dirbau – susisiekimo sektorių“, – teigė R.Masiulis.
Laikinai susisiekimo ministro pareigas einantis R.Masiulis garsiai išsakė lūkestį, kad tikisi, jog ateityje nomenklatūriniai laikai neikada nebegrįš ir bus judama į priekį.
Džiaugėsi nuveiktais darbais
Antikorupcinė sistema, pertvarka „Lietuvos geležinkeliuose“, profesionalų komandos būrimas, žvyrkelių asfaltavimas, bendradarbiavimas su Lenkija – tai nuveikti darbai, kuriuos akcentavo Susisiekimo ministerijos vadovas.
„Pavyko visose bendrovėse sutvarkyti antikorupcinę schemą taip, kad bendrovės jau veikia savistoviai: ministerija nebeturi nurodyti, kur kas vagiama. Pati sistema valosi. <..> Ramia sąžine galiu išeiti.
Prisiminkime „Lietuvos geležinkelius“. Valstybė valstybėje – nei politikai negalėjo įtakos daryti. Per vieną naktį viskas griuvo, per vieną dieną pasikeitė. Turime jau ir dividentus mokančią bendrovę. <..> Turėjome nemažai žmonių atleisti. Nomenklatūra man už tai niekada neatleis, bet ką darysi. Jei ėmeisi darbo, jį reikia ir daryti“, – sakė laikinai ministro pareigas einantis R.Masiulis.
„Matome, kad „Lietuvos geležinkeliai“ tapo didžiausia geležinkelių bendrove Baltijos šalyse. Bene vienintele augančia bendrove“, – sakė susisiekimo ministerijos vadovo postą paliekantis ministras.
Pripažįsta R.Karbauskio kerštą
Ministrų kabinetas buvo atnaujinamas dėl valdančiosios koalicijos sutarus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai, Lietuvos socialdemokratų darbo partijai, „Tvarkai ir teisingumui“ bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai.
Susisiekimo ministro portfelis atiteko Lietuvos lenkų rinkimų akcijai – Krikščioniškų šeimų sąjungai. Naujuoju susisiekimo ministru praėjusią savaitę buvo paskirtas Jaroslavas Narkevičius. Kol kas ministro pareigas vis dar eina R.Masiulis.
Tačiau spaudos konferencijos metu R.Masiulis pripažino, kad apie tai, jog teks palikti Susisiekimo ministerijos vadovo pareigas, jis žinojo jau po to, kai iš pareigų atleido Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinį direktorių Arvydą Vaitkų.
R.Masiulis nenutylėjo ir prieštaros tarp jo bei valstiečių pirmininko Ramūno Karbauskio. Ministras taip pat pripažino, kad dėl jo buvimo susisiekimo ministro poste šios ministerijos projektams stigo politinio palaikymo Seime.
„Politinių užsakymų stalas baigėsi. <..> Susisiekimo sektoriaus ministras labai paklausus Seime. Seimo nariai kviečia ir prašo jų apygardose be eilės tiesti kelius, asfaltuoti žvyrkelius. R.Karbauskio komanda ne išimtis.
Pavyko kerštas ponui Karbauskiui, pavyko“, – tikino R.Masiulis.
Santykiai su Lenkija ir politinė valia
Paskutinėje savo, kaip susisiekimo ministro, spaudos konferencijoje R.Masiulis tarp svarbiausių įgyvendintų darbų išskyrė regioninių bendrovių reformą, kurios įgyvendinimas, jo teigimu, kelis dešimtmečius stokojo politinės valios, taip pat santykių su Lenkija atšilimą ir depolitizuotą įmonių valdymą.
„Nors nesu žmonių atleidimo mėgėjas, bet gyvenimas taip suveda, kad reikia atleisti. Buvo suformuotos naujos vadovų komandos, kurios jau gali pačios nepriklausomai dirbti. Suformuotos profesionalios valdybos – depolitizuotas valdymas. <..>
Sujungta vienuolika regioninių bendrovių. Reforma, kuriai trūko politinės valios kelis dešimtmečius. Konsoliduotos prižiūrinčios įstaigos – iš keturių padaryta viena. Sutaupyta apie milijoną eurų lėšų. Buvo galima padidinti atlyginimus, kad išlaikyti geriausius talentus“, – nuveiktus darbus aptarė R.Masiulis.
Išskirtinį dėmesį jis skyrė santykiams su Lenkija.
„Tarptautinis dalykas – santykis su Lenkija. Nuo geležinkelių ir „Orlen“ susitarimo prasidėjo atšilimo laikotarpis. Radome taikos formulę, susitarimą abipusiai naudingą. Atėjo taika ir tai duoda rezultatus“, – komentavo laikinasis susisiekimo ministras.
Džiaugėsi žvyrkelių asfaltavimo darbais
Susisiekimo ministro postą paliekantis R.Masiulis nemažai dėmesio skyrė ir kontroversiškų vertinimų sulaukiantiems ministerijos darbams – žvyrkelių asfaltavimui ir kelių kokybės priežiūrai.
„Dėl kelių kokybės buvo kalbėta labai daug. Deja, pamatėme, kokie keliai yra Lietuvoje. Pakeisti buvo standartai, kad legaliai nebūtų galima ploninti. Antra, kad ir tikrinimas būtų griežtesnis nei iki šiol. Įsigyta speciali technika, kuri gali kiekvienais metais kiekvieną Lietuvos kelią patikrinti. Bus neįmanoma pasislėpti gudraujant ir nekokybiškai darant kelius“, – sakė iš posto pasitraukiantis ministras.
R.Masiulio teigimu, kaltinimai dėl stringančio žvyrkelių asfaltavimo yra nepagrįsti. XV ir XVI Vyriausybės išasfaltavo atitinkamai 382 km ir 192 km žvyrkelių. Tuo tarpu XVII Vyriausybė, kurios kabineto nariu jis ir buvo, jau spėjo išasfaltuoti 827 km. Tai yra daugiau nei pusę numatyto kilometražo.
Ateities planų neatskleidė
Paklaustas, ar planuoja tęsti politinę karjerą, R.Masiulis atvirauti nebuvo linkęs. Tačiau akcentavo, kad paisys ne tik savo, bet ir šeimos interesų.
„Daug spekuliacijų ta tema buvo. Per savo politinę karjerą turėjau praktiškai iš visų politinių jėgų pasiūlymų jungtis ir toliau turiu. Norėčiau porą savaičių paatostogauti ir tada vertinti visus pasiūlymus.
Tikrai rimtai svarstyčiau grįžimą į verslą“, – atsakė R.Masiulis.
