Intensyvus koalicijos partnerių ieškojimas ir ilgos derybos dėl postų, tikrai nėra pirmasis valstiečių sunkumas, su kuriuo jie susidūrė siekdami stabilios daugumos Seime.
Derėjosi dviem frontais
Po 2016 metų Seimo rinkimų, LVŽS atstovai subūrė derybinę grupę, kuri kalbėjo su dviejų partijų atstovais: tuometine Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) ir Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionimis demokratais (TS-LKD).
Tą kartą esminė problema buvo Lietuvos Liberalų sąjūdžio partija, kurios įsikibę laikėsi konservatoriai. Be jų į valdančiąją koaliciją jie eiti nenorėjo. Tačiau ir patys liberalų atstovai tada nelabai suprato, kodėl taip jų įsikibę laikosi konservatorių atstovai.
Konservatoriai tą kartą pabrėžė, kad nesiruošia kartu dirbti su LSDP, o valstiečiai vis dar svarstė tarp pastarųjų ir konservatorių.
Konservatorių pirmininkas prisiminė, kad ne kartą anksčiau buvo sudaužytos rinkėjų iliuzijos, todėl jis išreiškė tikėjimą, kad po šių rinkimų nebus tas pats.
„Jei derybos vyktų, jei būtų galima susiderėti su mūsų nuostata, mes koalicijoje matome tris partijas: liberalų, valstiečių sąjunga ir žaliųjų. Man nėra iki galo aišku, kaip tos derybos turėtų vykti. Labai ramiai laukiame pasiūlymų ir esame atviri“, – teigė konservatorių lyderis. G.Landsbergis sakė, kad jam nepriimtina, jog valstiečiai derasi su socialdemokratais ir konservatoriais. Be to, konservatoriai nemato galimybės derėtis vieni, be liberalų.
„Man nepriimtina pozicija derybų dviem frontais. Klausiausi R.Karbauskio, sakančio, kad nemato skirtumo tarp konservatorių ir socialdemokratų. Jie turi pasirinkti, su kuria partija eiti. Jei matome, kad derybos vyksta dešiniojoje pusėje, tuomet mes kviečiame į derybas liberalus.
Tėvynės sąjunga nėra apelsinų dėžutė, kurią turėtų kas nors pasirinkti. Mes turime aiškią programą ir mažai abejonių dėl mūsų planų“, – teigė G.Landsbergis. Jis ne kartą išreiškė norą, kad kalbamasi dėl koalicijos būtų tik su vienos partijos atstovais vienu metu.
Paskutinėmis spalio dienomis LSDP prezidiumas pritarė deryboms dėl valdančiosios daugumos. Konservatoriai vis dar laukė kampe, nesutikdami, kad valstiečių derybininkai kalbėtųsi vienu metu ir su jais, ir su LSDP.
Lapkričio 8 dieną socialdemokratai su valstiečiais susitarė dėl valdančiosios koalicijos. Dėl itin didelio LVŽS frakcijos dydžio, tiek premjero, tiek ir Seimo pirmininko postas buvo patikėtas jiems. LSDP išreiškė pageidavimą savo žmones deleguoti į tris ministerijas: užsienio reikalų, teisingumo ir ūkio.
Per spalį vykusius Seimo rinkimus „valstiečiai“ iškovojo 56 parlamentarų mandatus, socialdemokratai Seime turės 17 atstovų. Valdančiąją koaliciją tuo metu sudarė 73 parlamentarai.
Daugumoje liko dalis
Tačiau ilgai LSDP ir valstiečių bendra valdančioji koalicija neišgyveno. LSDP partijai nusprendus rinkti naują pirmininką, juo tapo Gintautas Paluckas.
Pastarasis teigė, kad vertėtų paklausti, ar socialdemokratai iš tikrųjų nori dirbti valdžioje, po to, kai su opozicinių konservatorių balsais valstiečiai davė startą urėdijų reformai, kuriai taip prieštaravo socialdemokratai.
Ir sužinojus partijos bičiulių nuomonę, LSDP 2017 metų rugsėjį susirinkusi taryba nusprendė, kad traukiasi iš valdančiosios koalicijos.
Užtruko vos keletą dienų, kol su LSDP partijos nuomone sutikti nenorėję parlamentarai rado būdą ir toliau remti valdžią – taip buvo sudaryta frakcijų koalicija. Prie 55 valstiečių prisijungė 11 buvusių socialdemokratų. Jie save pavadino Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP), vėliau įsteigė ir partiją. Jos pirmininkas – Gediminas Kirkilas.
Faktinei daugumai būtino 71 parlamentaro valdantieji nebeturėjo.
Sudarė sutartį
Valstiečių frakcija nuo šio Seimo kadencijos pradžios pradėjo byrėti. Pirmasis pasitraukė Bronislas Matelis, kiek po jo – mandato atsisakė Greta Kildišienė. Dovilė Šakalienė taip pat nebenorėjo dirbti su valstiečiais, pasirinko opoziciją, į Mišrią Seimo narių grupę pasitraukė Povilas Urbšys, Justas Džiugelis. Per vieną savaitę frakcijoje nebeliko ir Naglio Puteikio, bei Mindaugo Puidoko.
Šiuo metu LVŽS frakciją Seime sudaro 50 parlamentarų.
Praėjusių metų rudenį valstiečiai ėmėsi naujos taktikos – pasirašyti susitarimą su partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovais. Ir nors formali dauguma nepadidėjo, faktiškai, 7 „Tvarkos ir teisingumo“ atstovai užtikrino daugumą Seime.
Buvo kalbų ir apie pokalbius su Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovais. Tačiau jie ir toliau liko ten pat – nei valdančiojoje daugumoje, nei opozicijoje.
Pradėjo nuo balto lapo
Prieš prezidento rinkimų pirmąjį turą, kuriame dalyvavo ir premjeras S.Skvernelis, R.Karbauskis pareiškė, kad jei valstiečiai nelaimės rinkimų į Europos Parlamentą (EP), o premjeras nepateks į antrąjį rinkimų turą, valstiečiai iš valdančiosios koalicijos trauksis.
Vis dėlto, po rinkimų R.Karbauskis teigė, kad kadangi opozicija nesiima perimti valdžios vairo, jie ne tik lieka valdžioje, bet dar ir stiprina koaliciją.
Savaitę prieš naujojo prezidento inauguraciją, po ilgo derybų proceso, buvo pasirašyta naujoji koalicijos sutartis. Ją pasirašė LVŽS, partija „Tvarka ir teisingumas“, LSDDP ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija. Pagal naująją koalicijos sutartį buvo persidalinti ir postai Vyriausybėje. LSDDP atiteko žemės ūkio ministro portfelis, jiems liko ir užsienio reikalų ministro pozicija. Lietuvos lenkų rinkimų akcija derybų metu gavo dvi pozicijas Vyriausybėje – Vidaus reikalų ir Susisiekimo. „Tvarka ir teisingumas“ po derybų paskelbė, kad perims Krašto apsaugos ministerijos vairą, tačiau prisiekęs prezidentas Gitanas Nausėda tam griežtai paprieštaravo. Ši politinė jėga kol kas taip ir liko be pozicijos Vyriausybėje.
Tačiau gali būti, kad perims derybose nežadėtą Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vairą – jos vadovas, valstietis Virginus Sinkevičius galimai taps eurokomisaru. Tačiau nei patvirtinti, nei paneigti šios galimybės negalėjo nei valstiečių lyderis, nei „Tvarkos ir teisingumo“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.
Šią savaitę, rugpjūčio 20-22 dienomis, bus šaukiama neeilinė Seimo sesija. Joje planuojama išspręsti įgaliojimų Vyriausybei suteikimo iš naujo klausimą, balsuoti dėl pritarimo Virginijaus Sinkevičiaus kandidatūrai į eurokomisarus.
Seimas spręs, ar patvirtinti ir naujos sudėties Vyriausybę.
Vietoje susisiekimo ministro Roko Masiulio buvo patvirtintas parlamentaras Jaroslavas Narkevičius, vidaus reikalų ministre vietoje Eimučio Misiūno tapo Seimo narė Rita Tamašunienė. Jie abu priklauso Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS). Žemės ūkio ministerijoje Giedrių Surplį pakeis „socialdarbietis“ Seimo narys Andrius Palionis. LLRA-KŠS į vidaus reikalų ministrus iš pradžių siūlė J. Narkevičių, bet galiausiai jam patikėtas susisiekimo ministro postas.
Šalies vadovas patvirtino, jog tai jis norėjo vidaus reikalų ministro poste matyti kitą politiką, ne J. Narkevičių.
Klausimų kelia ir dar viena pozicija, kuri koalicijos sutartimi yra pažadėta LSDDP – Seimo pirmininko kėdė. Dar nėra aišku, kaip pasisuks dabartinio Seimo vadovo Viktoro Pranckiečio karjeros kelias.
Nebuvo lengva
Atnaujintos Vyriausybės formavimas nebuvo lengvas procesas, teigia prezidentas Gitanas Nausėda. Pasak jo, įtampą lėmė ir jo noras tam tikrose pozicijose matyti konkrečius ministrus.
„Šitą Vyriausybę suformavo keturios partijos, tikrai nelengvai. Jeigu kam nors atrodo iš šono, kad tai buvo lengvas procesas, tikrai jis toks nebuvo, ir mes patys jautėme to proceso įtampą“, – interviu antradienį LRT transliuotai laidai „Dienos tema“ sakė G. Nausėda.
„Dvi savaites konsultacijos vyko gana sudėtingai, dėl tos priežasties, kad aš norėjau tam tikrų ministrų tam tikrose pozicijose, ir man pavyko tuos tikslus įgyvendinti“, – teigė prezidentas.
Prezidentas praėjusią savaitę patvirtino Vyriausybę, kurioje pasikeitė trys ministrai.
