Vizitas sutapo su Estijos nepriklausomybės diena bei Baltijos kelio 30-mečio minėjimu ir Keturiasdešimt penkių pabaltijiečių memorandumo 40 metų sukaktimis. Todėl netrūko šventinių renginių, minėjimų ir sveikinimų. Prezidentas G.Nausėda iš vieno į kitą susitikimą vaikščiojo ir važinėjo po visą Taliną.
Vizitas į Estiją, jau ketvirtasis prezidento G.Nausėdos pas užsienio šalių lyderius. Prieš tai prezidentas lankėsi Lenkijoje, Latvijoje ir Vokietijoje.
Prieš pietus su prezidente Kersti Kaljulaid Lietuvos vadovas aptarė Baltijos šalių regiono aktualijas, bendradarbiavimą energetinio saugumo klausimais ir istorinių šalių sukakčių svarbą.
Buvo paliesti ir du daugiausia diskusijų sukėlę klausimai: Astravo atominė elektrinės (AE) projektas ir galimas elektros energijos pirkimas bei Estijos prezidentės vizitas bei susitikimas su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.
Būtent dėl šių dviejų klausimų Estijos pozicijas prezidentas G.Nausėda norėjo išgirsti. Nors G.Nausėda tikino, kad po šiandienos darbo vizito ir susitikimų jam paaiškėjo, kokia yra Estijos laikysena Astravo klausimu.
Pasiteiravome, kokios temos ir klausimai apie Lietuvą domino Estijos prezidentę, kuo įdomi mūsų šalis.
Domino pensijos ir Vyriausybė
Pasak prezidento, Estijos vadovei buvo įdomi Lietuvos patirtis pensijų reformoje. Jis pripažino, kad šis klausimas buvo kiek netikėtas.
„Pasakiau, kad tai žingsnis teigiama linkme. Galbūt ir nelabai didelis, ir nelabai radikalus, bet jeigu tai prisidės prie kaupimo normos didėjimo ir prie noro labiau prisidėti prie savo senatvės (...) ir jei pakeis tą labai ydingą normą (...), tai galima tokią reformą bus sveikinti.
Tik bėda ta, kad mes nelabai tinkamai ją komunikavome, nes patys rezultatai rodo, kad daugelis žmonių grįžo į „Sodrą“, tiksliau, nemaža dalis žmonių, kita dalis apsisprendė nekaupti daugiau. Kita dalis apsisprendė prisidėti daugiau, – sakė prezidentas G.Nausėda.
„Jeigu būtų komunikacija sėkmingesnė, gal šiandien turėtumėm didesnį procentą žmonių, kurie nori aktyviai šioje pensijų reformoje dalyvauti“, – komunikacijos trūkumą ir problemą pabrėžė prezidentas G.Nausėda.
Lietuvos vadovas sakė sulaukęs ir vieno klausimo iš ministro pirmininko Jurio Ratu, pastarasis domėjosi Vyriausybės formavimu.
„Estijoje prezidentas praktiškai neturi tos įtakos formuojant Vyriausybę pagal Konstituciją, tuo tarpu mūsų šalyje, yra šiek tiek kitaip. Todėl tas aktyvus dalyvavimas parenkant tiek Krašto apsaugos ministrą, tiek Vidaus reikalų ministrą – kaip matau, buvo pastebėtas.
Jie klausė, ar prezidento galios šioje srityje yra beribės. Sakiau, kad taip galėtų būti tik šalyje be demokratijos, o mūsų šalis demokratiška“, – šypsodamasis sakė prezidentas.
Antradienį buvo patvirtinta Vyriausybės sudėtis, prezidentas išreiškė viltį, kad tik sektųsi jai dirbti.
Lietuva turi ko pasimokyti
Paklaustas, ko Lietuva galėtų pasimokyti Estijos, prezidentas G.Nausėda atsakė nedvejodamas – nuoseklumo.
„Vieno dalyko mums trūksta, palyginus su jais – nuoseklumo. Šiandien ne kartą kalbėjom apie tai – susitarimai pasiekti, o kas juos įgyvendins – nesvarbu.
Net jei atėjusi Vyriausybė nekęs prieš tai buvusios, bet ji įgyvendins, kas buvo numatyta. Tai jau yra politinės kokybės ženklas (...) pas mus, duok Dieve, aš klysčiau“, – sakė G.Nausėda.
Ne kartą po abiejų prezidentų susitikimo buvo klausiama apie Estijos ir Rusijos vadovų susitikimo detales, pokalbį ir Lietuvos nuomonę apie tai.
Nors Estijos prezidentė tikino, kad jų šalies siekis – efektyvinti rusų integraciją Estijoje, bet pabrėžia, kad kaimynai supranta sankcijų Rusijai svarbą. Visgi, G.Nausėda neslėpė apmaudo, kad Rusija yra sugrąžinta į Europos Tarybos (ET) Parlamentinę Asamblėją.
Estų požiūris skiriasi
Bene ilgiausiai vyko prezidento susitikimas su premjeru Juriu Ratu.
Po susitikimo su aukščiausiais Estijos vadovais prezidentas G.Nausėda sakė, kad kiekvienas vadovas turėjo klausimų ir temų iš savo srities.
Su premjeru buvo aptariami ekonominis bendradarbiavimas, bendros kapitalo rinkos kūrimas, energetinės jungtys, požiūris į Astravo atominę elektrinę.
„Atrodo, tikrai radome supratimą, kad mūsų požiūris į Astravo AE ir elektros energijos nepirkimą iš šitos elektrinės jiems yra suprantamas. Negalėčiau šiandien pasakyti už juos, kad jie tvirtai pasiryžę paremti, bet jie tikrai supranta mūsų požiūrį“, – po susitikimų su Estijos lyderiais sakė G.Nausėda.
Prezidentas nurodė, kad sukosi pokalbis ir apie būsimas Europos Tarybas, kadangi ten tikrai bus daug bendrų reikalų ir teks nuolat kalbėsimės, ieškant „vienas kitame sąjungininko“.
„Buvo kalbėta ir apie platesnį diskursą, kur būtų galima įtraukti būtent į stipresnio balso formavimą įtraukti ir daugiau valstybių.
Man pasirodė, kad [premjeras – aut. past.] – labai konkretus, mielas žmogus, su kuriuo atrodo tikrai teks bendradarbiauti ET formatu, todėl telefoną man savo jau davė, aš žadėjau atsiųsti. Tai tikiuosi jau artimiausiu metu bendradarbiausime ne tik formaliai, bet ir telefonu“, – bendraudamas su žurnalistais sakė prezidentas.
Pasak G.Nausėdos, per susitikimą parlamento pirmininkas Hennu Polluaasu taip pat buvo informuotas apie Astravą ir apie gynybos reikalus bei apie Lietuvos ambicijas didinti gynybos išlaidas iki 2,5 proc. iki 2030 metų.
„Jie [estai – aut. past.] šiuo metu konkretaus plano pakelti šitą procentą neturi, nors jų gynybos išlaidos šiuo metu šiek tiek pranoksta 2 proc., todėl jie jaučiasi saugiai. (..) Susidaro įspūdis, kad Estijos visuomenės požiūris į pakankamą gynybos finansavimą yra šiek tiek palankesnis nei Lietuvoje.
Ten [Estijoje – aut. past.] socialinės išlaidos, pensijos, gynybinės išlaidos nėra traktuojamos kaip vienas su kitu konkuruojantys dalykai. Visi supranta, kad gyvenant paribyje su agresyviomis valstybėmis, todėl reikia skirti santykinai daugiau lėšų gynybai, nes negali tikėtis, kad tave gins kiti, jei tu nesi pasirengęs gintis“, – sakė Lietuvos vadovas.
Vizitą Estijoje prezidentas G.Nausėda baigė pasakęs sveikinimo kalbą Kadriorgo rūmuose, vykusios iškilmingos ceremonijos metu šalies Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga.
Šiemet dar septyni vizitai
Primename, kad į darbo vizitą Estijoje G.Nausėda išvyko be žmonos Dianos Nausėdienės. Žmona prezidentą lydėjo per vizitus Vokietijoje ir Lenkijoje, tačiau nevyko į vizitą Latvijoje.
Tada buvo nurodytos dvi priežastys, kodėl D.Nausėdienė nevyko į Latviją. Šis Lietuvos vadovo vizitas – ketvirtas, anksčiau jis lankėsi Lenkijoje, Latvijoje ir Vokietijoje.
Savaitės pradžioje buvo paskelbti ir kiti planuojami prezidento vizitai. Dar iki metų pabaigos prezidento G.Nausėdos planuose – septyni vizitai. Planuojama, kad jis turėtų dar kartą vyktį į Lenkiją, JAV, Japonija ir bent kelis kartus vykti į Briuselį.
