Neeilinės sesijos darbotvarkėje antradienį įtrauktas protokolinio nutarimo dėl įgaliojimų Vyriausybei suteikimo iš naujo pateikimas.
Konstitucija numato, kad pasikeitus daugiau kaip pusei ministrų, Vyriausybė iš naujo turi gauti Seimo įgaliojimus.
Bijo, kad siūlymas neatitinka Konstitucijos
Būtent pasirinkta forma kėlė daug klausimų Seime. Iki pat Seimo posėdžio nebuvo aišku, kaip vyks balsavimas dėl įgaliojimų suteikimo iš naujo pasikeitus daugiau kaip pusei Ministrų kabineto: ar tam pakanka protokolinio nutarimo dėl įgaliojimų suteikimo iš naujo, ar reikia iš naujo tvirtinti Vyriausybės programą.
Seimo statuto 198 straipsnis dėl įgaliojimų Vyriausybei suteikimo iš naujo numato, kad tuo atveju, jei pasikeičia daugiau kaip pusė ministrų, Vyriausybė iš naujo turi gauti Seimo įgaliojimus. Priešingu atveju Vyriausybė turi atsistatydinti.
Įgaliojimams iš naujo gauti premjeras turi pristatyti naujai paskirtus ministrus ir pateikti Vyriausybės programos pakeitimus, jeigu jų buvo padaryta.
Kai kurie politikai ir teisininkai laikosi nuomonės, jog kad tokiu atveju, kai pasikeičia daugiau kaip pusė ministrų ir Vyriausybė turi iš naujo gauti Seimo įgaliojimus, reikia iš naujo tvirtinti Vyriausybės programą.
Tvirtinant posėdžio darbotvarkę buvo nuspręsta pasirinkti protokolinio nutarimo dėl įgaliojimų suteikimų iš naujo būdą. Nepaisant opozicijos skatinimų pasirinkti „tinkamesnį“ būdą.
Konservatorius Mykolas Majauskas pastebėjo, kad nėra diskusijos dėl Vyriausybės programos, o dengiamasi tik protokoliniu nutarimu.
„Tokiu pasiūlymu mes vaikštome labai plonu Konstituciniu ledu“, – sakė parlamentaras.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis teigė, kad šis klausimas jau buvo keliamas.
„Buvo tas klausimas jau keliamas, jūs ne pirmasis, teisininkai daug diskutavo, tai leidžia Seimo Statuto 198 straipsnis“, – sakė Seimo pirmininkas, pabrėždamas, kad Vyriausybės programos patvirtinimas atsiras antrame protokolinio nutarimo variante.
Paklaustas, ar jis prisiimtų asmeninę politinę atsakomybę, jei paaiškėtų, kad Vyriausybės įgaliojimų suteikimas protokoliniu nutarimu neatitinka Konstitucijos.
„Teisės ekspertų buvo įvairių nuomonių, iš jų nuomonių suformuotas ir šis protokolas“, – sakė jis.
M.Majauskas pabrėžė, kad šios programos nepalaikys, nes jo nuomone, Vyriausybės programą visu turiniu tvirtinti parlamentarai tiesiog nenori, nes tai užimtų papildomą darbo dieną atostogų metu.
Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) atstovas Juozas Bernatonis tikino, kad Vyriausybė bus legitymi.
Aiškino priežastis
Premjeras S.Skvernelis aiškino, kodėl pasirinktas būtent toks įgaliojimų grąžinimo būdas.
„Prieš 28 dienas šioje salėje gavau jūsų pritarimą ir stiprų palaikymą tęsti pradėtus darbus. (...) Pabrėžiu, kad jie (įgaliojimai, aut. p.) nesibaigia, jie gali baigtis tik Vyriausybei atsistatydinus, ar ją atstatydinus. Nes mes nekalbame apie naujos Vyriausybės formavimą. Čia esminis dalykas“, – kalbėjo jis.
„Noriu pabrėžti, kad ši Vyriausybė yra pasiryžusi vykdyti duotis pažadus“, – teigė premjeras.
Apie naujus tris ministrus jis atsiliepia kaip politikus su didele patirtimi, kurią galės pritaikyti valstybės labui.
Sulaukė klausimų
Neeilinio Seimo posėdžio metu pristatęs visus tris besikeičiančius ministrus – Andrių Palionį, Rita Tamašunienę bei Jaroslavą Narkevičių, premjeras S.Skvernelis bei patvirtinimo laukiantys kandidatai į ministrus sulaukė nemažai klausimų iš parlamentarų.
Seimo narė Aistė Gedvilienė klausė premjero, ar jis nemano, kad pasirinkdamas ministrus iš Lenkų rinkimų akcijos, jis rizikuoja Lietuvos nacionaliniu saugumu.
Ji priminė rusų aljanso narės Irinos Rozovos, priklausančios Lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai, dalyvavimą ortodoksų forume Gruzijoje, kurį Valstybės saugumo departamentas įvardijo kaip grėsmę šalies nacionaliniam saugumui.
„Nenorėčiau vertinti atskirų politikų vienokių ar kitokių poelgių. Aš šiandien kalbu ir pristatau jums ministrus, paskirtus LR prezidento, vadinasi, praėjusius visas reikalingas procedūras, t.y. turinčius mano ir prezidento pasitikėjimą ir pilnai atitinkančius nepriekaištingos reputacijos reikalavimus nacionalinio saugumo požymiu.
Neturiu abejonių nei dėl vieno iš savo kolegų lojalumo, kompetencijos ir padorumo“, – tikino premjeras.
Linki būti sėkmingesniu už R. Masiulį
Sulaukęs klausimo, kodėl keičia visuomenės geriausiai vertinamą Susisiekimo ministrą Roką Masiulį, S.Skvernelis teigė, kad tikisi, jog jį keičiantis J.Narkevičius bus dar geresnis ministras.
„Deja yra taip, kad persiformavus koalicijai arba atsiradus naujiems partneriams, apsikeitė atsakomybės sritys. Jeigu mes vadovautumėmės tik tuo, kas dirba puikiai, tai po Seimo rinkimų turėtume svarstyti patys, kad palikime tuos ministrus, kurie dirba gerai ir neatsižvelkime į partijas, kokios formuoja koaliciją.
Šiandien preziumuoti, kad J.Narkevičius bus blogesnis ministras, nebūtų teisinga. Duokim laiko, leiskim pradėti žmogui dirbti, praeis laiko tarpas, palyginsime ir įvertinsime.
Linkiu, kad jis būtų dar sėkmingesnis ministras, nei R.Masiulis“, – kalbėjo premjeras.
Ministrų nebars
Iš parlamentaro Kęstučio Glavecko sulaukęs klausimo, ką darys, jei paskirtieji ministrai klausys ne jo, o partijų, kurios juos delegavo, S.Skvernelis priminė Konstitucijoje įrašytas nuostatas.
„Vyriausybės nariai pagal Konstituciją yra tiesiogiai pavaldūs ministrui pirmininkui, o tuo viskas ir pasakyta. Tai yra kolegiali institucija. (...) Niekada nereikėjo man nei vieno ministro barti, tai yra ne tie metodai.
Gal kažkam ir atrodo kitaip, bet taip nėra“, – tvirtino S.Skvernelis.
Apie tai, kas toliau vyks su Žemės ūkio ministerija, klausimo sulaukė į šį postą siūlomas socialdarbietis Andrius Palionis, tačiau šis teigė dar nesantis ministras ir turintis iki galo susipažinti su vykstančiomis procedūromis bei būsimaisiais darbais.
Aušrinės Armonaitės klausimo sulaukęs apie europinę paramą, kurios didžioji dalis esą atitenka ne smulkiesiems, o stambiesiems ūkininkams, A.Palionis sakė, kad reikėtų išskirti smulkius, vidutinius bei stambius ūkius, kad jiems būtų teikiami trys atskiri pasiūlymai ir paramos nepasiimtų tik stambieji ūkininkai.
Šaltas opozicijos dušas
Surengtoje diskusijoje pirmasis pasisakė socialdemokratas Julius Sabatauskas. Jis pabrėžė, kad net iš derybų proceso dėl valdančiosios koalicijos, tampa aišku, kad nieko gero tikėtis nereikia.
„Įdomus šiandien posėdis, svarstome Vyriausybės įgaliojimų pratęsimą, pasižiūrėjus atgal, po prezidento rinkimų, pralaimėtų EP rinkimų, valdančioji dauguma beveik 3 mėnesius derėjosi dėl Vyriausybės sudėties, kai naujų partnerių formaliai neatsirado“, – kalbėjo parlamentaras.
„Vien tas tąsymasis dėl naujos sudėties Vyriausybės formavimo atrodė iš dalies komiškai“, – tvirtino parlamentaras.
Jis teigė, kad nelabai ko ir galima tikėtis iš Vyriausybės, nes dirbs ji tik metus, o ir derybų procesas dėl postų nebuvo sklandus.
„Nemanau, kad kažko galima tikėtis iš šitos Vyriausybės ir mūsų frakcija jos nepalaikys“, – kalbėjo jis.
Panašios nuomonės laikėsi ir kitos opozicijos frakcijos Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Jurgis Razma. Jis dar kartą pagarsino tai, ką konservatoriai nusprendė dar pirmadienį – nepalaikyti Vyriausybės. „Nesuprantama, kodėl premjeras taip bijo kalbėti apie Vyriausybės programą, gal ir jam būtų nemalonu šiek tiek aiškintis dėl padarytų dalykų“, – kaip priežastį konservatorius vardino ir sprendimą nebalsuoti dėl visos Vyriausybės programos.
Opozicijos lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen visam Seimui prabilo apie diskusijos trūkumą.
„Valdančiųjų požiūris į Seimo mažumą buvo demonstruotas ne vieną kartą. Šiandien jūs nepaliekate galimybės pasikviesti naujųjų ministrų į frakciją, jūs iš esmės naudojate jėgos metodą“, – teigė ji.
Seimo narė klausė, ar visi valdantieji yra įsitikinę, kad naujieji ministrai pakeis Vyriausybę geresne linkme.
Ji teigė, kad balsuos prieš Vyriausybės įgaliojimų grąžinimą, nes jų tikslas yra tiesiog greitai pasiektas rezultatas, ne kitų nuomonę.
Po inauguracijos keitėsi trys ministrai
Prezidentas Gitanas Nausėda rugpjūčio pradžioje patvirtino Vyriausybę su trijų ministrų pasikeitimu, o skaičiuojant nuo kadencijos pradžios keičiasi daugiau kaip pusė kabineto narių.
Atnaujintame kabinete vietoj susisiekimo ministro Roko Masiulio paskirtas Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovas parlamentaras Jaroslavas Narkevičius, vidaus reikalų ministre vietoj Eimučio Misiūno tapo taip pat Lietuvos lenkų atstovė Seimo narė Rita Tamašunienė, o Žemės ūkio ministerijoje Giedrių Surplį pakeis „socialdarbietis“ Seimo narys Andrius Palionis.
Ministrų kabinetas atnaujintas dėl valdančiosios koalicijos liepos pradžioje sutarus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai, Lietuvos socialdemokratų darbo partijai, „Tvarkai ir teisingumui“ bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai.
