Nors buvo bandoma stabdyti vasarą kiek paremontuotą valdančiųjų buldozerį, jis pajudėjo tiesiausiu keliu.
Taip Seimo opozicijos atstovai įvardijo valdančiųjų sprendimą išvengti balsavimo dėl Vyriausybės programos, nors esą jis privalomas, kai pasikeičia daugiau nei pusė ministrų kabineto narių.
Bet valdantieji nusprendė to nepaisyti ir premjero Sauliaus Skvernelio vadovaujamos Vyriausybės įgaliojimus pratęsė paprastu protokoliniu nutarimu. Už tai balsavo 75 parlamentarai, prieš buvo 27, susilaikė devyni.
Matė skirtingą kelią
Antradienį sušauktas neeilinis Seimo posėdis prasidėjo himno giedojimu ir jubiliejus šventusių kolegų sveikinimu. Tačiau šventišką nuotaiką netrukus ėmė sklaidyti politikų barniai.
Opozicijos atstovai, baksnodami į kai kurių konstitucinės teisės specialistų aiškinimus ir grasindami Konstituciniu teismu, reikalavo, kad Vyriausybei įgaliojimai veikti iš naujo būtų suteikti balsuojant dėl jos programos. Kitaip esą ši Vyriausybė ir jos sprendimai gali būti laikomi neteisėti.
Tačiau valdantieji tvirtino, kad Vyriausybės programa nesikeičia, todėl toks balsavimas esą nebūtinas ir viską galima išspręsti vienu mostu. „Jeigu kas mano, kad procedūros buvo pažeistos, turi galimybę kreiptis į Konstitucinį teismą“, – buvo ramus premjeras S.Skvernelis.
Kiti valdantieji irgi neprieštaravo, jog būtų kreipiamasi į Konstitucinį teismą, kad jis išaiškintų, kokių teisinių procedūrų reikėtų laikytis tvirtinant Vyriausybę iš naujo.
Tiesa, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis teigė, kad jeigu teismas nuspręstų, jog procedūros buvo pažeistos, atsakomybę už tai turėtų prisiimti ne jis vienas, bet visas parlamentas.
Baimės šaknys – miglotos
Konservatorių atstovas Jurgis Razma antradienį tvirtino, kad toks kreipimasis į Konstitucinį teismą jau yra rengiamas. Tokiam žingsniui pritaria ir liberalai bei socialdemokratai.
Bet ir opozicijos atstovams, ir valdantiesiems antradienį nelengvai sekėsi paaiškinti, kodėl užtikrintą balsų persvarą turinti dauguma, užuot patvirtinusi Vyriausybės programą, nusprendė rizikuoti.
„Jeigu sakoma, kad niekas nesikeičia, kam tada reikia to protokolinio nutarimo? Gal būtų užtekę balsavimo dėl ministrų? Negaliu suprasti, kam viso šio marazmo reikia, bet gal paaiškės vėliau.
Dauguma siunčia signalą, kad jeigu nori, gali padaryti ir šitaip. Bet tokiais veiksmais kuriamas blogas precedentas, nes dabar lieka visiškai nebeaišku, kokiu atveju reikia iš naujo tvirtinti Vyriausybės programą“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo socialdemokratas Algirdas Sysas.
Norėjo išvengti diskusijų?
J.Razma mano, kad nors valdančiųjų kiekybinė persvara padidėjo, tai esą nepadidino jų politinės brandos: „Nesuprantu, kodėl reikėjo eiti tokiu keliu – prisiimti papildomą riziką, kai buvo galima visa tai padaryti ir ramiai, ir tvarkingai.“
Konservatoriui atrodo, kad taip valdantieji gal siekė išvengti diskusijų dėl Vyriausybės programos ir jos ligšiolinio įgyvendinimo.
„Gal jie baiminosi, jog tokia diskusija jiems būtų politiškai nepalanki. Juk reikėtų susitikinėti su frakcijomis, atsakinėti į nepatogius klausimus, o dabar viso to galima išvengti“, – svarstė J.Razma.
Rėmėsi teisininko išvadomis
Pasak S.Skvernelio, opozicijos sukritikuotas Vyriausybės palaiminimo kelias pasirinktas siekiant išvengti politinių žaidimų. Tiesa, premjeras tų galimų žaidimų nedetalizavo.
Valstiečių vedlys Ramūnas Karbauskis irgi aiškiau nepasakė, kodėl nebuvo įsiklausyta į teisininkų ir opozicijos atstovų reiškiamas abejones: „Dauguma pasirinko, kuriuo keliu jai geriau eiti.“
Už plenarinių posėdžių darbotvarkę atsakinga Seimo pirmoji vicepirmininkė valstietė Rima Baškienė „Lietuvos rytui“ pripažino anksčiau ir pati maniusi, kad pasikeitus daugiau kaip pusei ministrų būtina iš naujo balsuoti dėl Vyriausybės programos.
Tačiau politikė tvirtino, jog Seimo ir Vyriausybės teisininkai įtikino, kad toks balsavimas nebūtinas ir galima vadovautis specialia procedūra, kuri iki šiol nebuvo užginčyta.
„Tai nėra kažkas mistinio, vis tiek buvo balsavimas, iš kurio matyti Seimo valia. Jis balsavimu parodė, kad pasitiki Vyriausybe.
Aišku, rezultatas nebūtų pasikeitęs, jei būtų buvęs pasirinktas kitas kelias. Bet juk Andrius Palionis, Rita Tamašunienė ir Jaroslavas Narkevičius nėra iš kažkur atėję, visi žino jų gebėjimus ir niekam abejonių nekėlė“, – aiškino R.Baškienė, kodėl opozicijai neleista susitikti su paskirtaisiais ministrais.
Anot valstietės, vargu ar būtų vaisingos ir diskusijos apie Vyriausybės programą: „Esmės tai nepakeistų. Tiesiog iš degtuko bandoma priskaldyti vežimą malkų.
Aišku, opozicija visą laiką sakys, kad šita Vyriausybė bloga. Būtų juokinga, jeigu opozicija sakytų kitaip.“
Iš opozicija – kritika
Iš tiesų S.Skvernelis antradienį iš opozicijos atstovų apkasų pagyrų neišgirdo. Jie aiškino, kad ši Vyriausybė palaikymo nenusipelno, nes iki rinkimų nieko svarbaus nuveikti negalės.
Opozicijos lyderė liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen atkreipė dėmesį, kad diskusijos dėl Vyriausybės programos vengiama, nes atsiskleistų darbo trūkumai – esą joje daug nepamatuotų pažadų, kuriuos sunku įvykdyti.
Konservatoriai apgailestavo, jog S.Skvernelis galimybę formuoti Vyriausybės sudėtį kažkodėl perleido R.Karbauskiui.
„Gaila, kad premjeras nepasinaudojo galimybėmis pareikalauti iš kandidatų ir aukšto profesionalumo, ir kompetencijos, ir nenuleisti tos kartelės, kurią buvo skelbęs kadencijos pradžioje“, – kalbėjo J.Razma.
Prisiekė trys nauji ministrai
Po prezidento rinkimų įgaliojimus grąžinusioje Vyriausybėje pasikeitė trys ministrai.
Antradienį prisiekė nauji Susisiekimo, Vidaus reikalų ir Žemės ūkio ministerijų vadovai – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovai J.Narkevičius, R.Tamašunienė bei „socialdarbietis“ A.Palionis. Jie pakeitė Roką Masiulį, Eimutį Misiūną ir Giedrių Surplį.
