A.Šlapelienė prisipažino, kad mokant gimtosios lietuvių kalbos prie kompiuterio tenka sėsti ir vėlų vakarą ar sekmadienį.
Jos mokiniai išsibarstę 39 šalyse: Argentinoje, Filipinuose, Kanadoje, Kinijoje, Naujojoje Zelandijoje, Omane, Saudo Arabijoje ir kitose. Jau nekalbant apie artimas Europos valstybes.
Galima sakyti, kad šias šalis išmaišė ir pati mokytoja. Tiesa, virtualiai. Ozo gimnazija nuotoliniu būdu dirbti pradėjo prieš 18 metų.
Amžiaus ribos nenubrėši
Idėjos mokyti nuotoliniu būdu tuomet entuziastingai ėmėsi dabartinis mokyklos vadovas Albinas Daubaras.
Kas yra A.Šlapelienės ir jos kolegų mokiniai?
„Pas mus mokosi vaikai, kurie išvyksta iš Lietuvos dėl to, kad jų tėvai laikinai dirba užsienyje, tarkim, NATO, ES struktūrose.
Kai kurių tėvai – diplomatai, asmenys, dalyvaujantys tarptautinėse, mainų, sportininkų rengimo ir kitose programose“, – vardijo A.Šlapelienė.
Mokinių amžius – nuo septynerių metų.
„Mokantis nuotoliniu būdu nėra amžiaus apribojimų. Mokytojas kiekvieną mokinį konsultuoja, individualiai nukreipia, paskatina eiti savo tempu, pagal jo gebėjimus, tikslus, galimybes“, – pabrėžė pedagogė.
Diktantai – per atstumą
Su mokiniais A.Šlapelienė dirba tvarkaraštyje pažymėtu laiku. „Jeigu jis mokiniui nepatogus, tariamės, deriname, todėl su jais bendraujame ir vakarais, ir savaitgaliais.
Mokymuisi, bendravimui ir bendradarbiavimui įtakos neturi nei mokinių amžius, nei atstumas ar laiko juostos“, – aiškino A.Šlapelienė.
Jai gera su mokiniais dirbti ir tradiciniu, ir nuotoliniu būdu. Didelių skirtumų tarp tokio darbo pedagogė neįžvelgia.
„Dirbant nuotoliniu būdu patogiau pastebėti ir įvertinti kiekvieno vaiko individualią pažangą, paskatinti“, – aiškino A.Šlapelienė.
Per tokias pamokas mokiniai rašo ir kontrolinius darbus, atlieka testus, mokytoja diktuoja diktantus. E. pamokų metu skamba ir deklamuojami eilėraščiai, sekamos pasakos.
Nuotoliniu būdu dirbantis mokytojas dažnai įgarsina diktantus, parengia vaizdo įrašus, testus, užduotis.
Skleidžia svarbią žinią
Ar A.Šlapelienė niekada gyvai ir neišvysta savo mokinių?
„Viešėdami Lietuvoje, sostinėje, jie mielai užsuka pas mus į svečius. Taigi bendraujame ir mokomės labai natūraliai, patogiai ir moderniai, – šypsojosi pedagogė. – Lituanistinio mokymo tikslas nėra vien teikti dalykines žinias. Visos mūsų pamokos, pokalbiai, susitikimai skatina mąstyti apie savo ryšį su Tėvyne, tautiškumą, patriotiškumą, ugdo tautinį sąmoningumą.
Mes skleidžiame didžią žinią – esame lietuviai, visi kartu stiprūs, vieningi ir saugūs, nes mus vienija kalba, kultūra, tradicijos, meilė ir pareiga mūsų visų Lietuvai.
Ir ne tiek svarbu, kur gyvename – Lietuvoje ar svetur. Daug svarbiau, ką jaučiame, kaip elgiamės, ką patys darome, kad Lietuvai, mums, būtų geriau.“
Ji pasakojo, kad gimnazijoje švenčiant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį buvo surengtas lituanistinio mokymo kūrybinių darbų projektas „Mes – Lietuvos vaikai!“.
Užsienyje gyvenantys lietuviai nuoširdžiai ir originaliai sveikino Lietuvą.
Mokosi per 650 moksleivių
Nuotolinis lituanistinis mokymas apima lietuvių kalbą, Lietuvos istoriją, Lietuvos geografiją, pasaulio pažinimą, etnokultūrą.
„Lituanistinis mokymas – sąmoningas tautiečių apsisprendimas ir pasirinkimas. O juk laisvė – tai atsakomybė ir galimybė rinktis. Mes kviečiame, o jie renkasi lituanistinį švietimą, nes jiems ir mums tai svarbu.
Per mokslo metus vien lituanistinių dalykų mokosi daugiau nei 650 mokinių.
Džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad esu gimtosios kalbos mokytoja, kad dirbu Ozo gimnazijoje“, – pabrėžė A.Šlapelienė.
Įvertina ir namų darbus
1–8 ir 1–4 gimnazijos klasių kursai suskirstyti į konkrečias pamokas. E. pamokose daug vaizdo ir garso medžiagos, savikontrolės užduočių, papildomų žiniatinklio nuorodų.
„Kiekvienam mokomajam dalykui paruošiama tiek pamokų, kiek reikalauja visas atitinkamos klasės ugdymo planas.
Mokytojas, atsižvelgdamas į savo mokinių poreikius bei interesus, paskirsto veiklą, nuolat papildo, atnaujina mokomąją medžiagą, įvertina kiekvieno mokinio visų pamokų namų darbus“, – pasakojo mokytoja.
Pamokos surašytos į tvarkaraštį, kuris savo struktūra yra analogiškas tradiciniam savaitiniam pamokų tvarkaraščiui.
Pamokos metu mokytojas su mokiniais kalbasi „Skype“, naudojasi nuotolinio mokymosi aplinkoje „Moodle“ esančiais įrankiais – žinutėmis, forumais.
Virtualiai vyksta net kūno kultūros pamokos
Albinas Daubaras, Vilniaus Ozo gimnazijos direktorius:
„Kai kurie vaikai, kurie mokėsi pas mus nuotoliniu būdu, grįžę į Lietuvą pradeda realiai lankyti mūsų gimnaziją. Didelių sunkumų jiems nekyla.
Nuotoliniu būdu vyksta visų dalykų pamokos, net kūno kultūros.
99 proc. jaunuolių turi mobiliuosius įrenginius, kuriuose yra kameros. Mokytojas paruošia pamoką – nusifilmuoja rodydamas, tarkime, kaip taisyklingai mesti kamuolį į krepšį, atlikti gimnastikos pratimus, atsispaudimus.
Susipažinęs su medžiaga tą patį padaro mokinys, padedamas tėvų. Nufilmuotą medžiagą pedagogas peržiūri ir įvertina, pateikia pastabų. Krizės metu pagausėjo lietuvių vaikų Airijoje ir Norvegijoje, o pastaruoju metu vis daugiau mūsų mokinių gyvena Tailande. Yra vaikų iš Kosta Rikos, Naujosios Zelandijos, Saudo Arabijos, Omano.
„Brexit“ paskatino Jungtinėje Karalystėje įsikūrusius tėvus pasirūpinti savo atžalų lietuvių kalbos žiniomis, jeigu šeima nutartų grįžti į gimtinę.
Nuotolinis mokymas Lietuvoje įteisintas 2012 metais. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, tokiu būdu besimokančiųjų skaičius kasmet Lietuvoje didėja. Pvz., 2013 m. nuotoliniu būdu iš viso mokėsi 847 mokiniai, 2016 m. – 2327 mokiniai, o 2018 m. – 2398 mokiniai.
Nuotolinį mokymą Lietuvoje teikia 5 mokymo įstaigos: Šiaulių „Sandoros“ progimnazija, Šiaulių Simono Daukanto gimnazija, Vilniaus Ozo gimnazija, Akmenės rajono jaunimo ir suaugusiųjų švietimo centras, Kretingos rajono švietimo centras.“
