Tai tik dalis teisės aktų ir įstatymų projektų, su kuriais rudens sesijoje teks dirbti Lietuvos parlamentarams – didžiąją dalį projektų inicijuoja patys Seimo nariai ar jų grupės.
Skaičiuojama, kad inicijuodami, registruodami ir priimdami teisės aktų ir įstatymų projektus šios kadencijos Seimo nariai gerokai įsibėgėjo ir pralenkė visus iki šiol dirbusius kolegas.
Visuomenės pasipiktinimas dėl per didelių teisės aktų ir įstatymų inicijavimo tempų, pasak politologų, yra pagrįstas – kiekybė šią kadenciją neretai gerokai pralenkia kokybę.
Daug dar nereiškia gerai
Seimas – įstatymų leidžiamosios valdžios institucija. Teisės aktus, kuriuos priima Seimas, gali inicijuoti prezidentas, Vyriausybė ir Seimo nariai ar jų grupės.
Per paskutiniąją sesiją Seime buvo užregistruoti 478 teisės aktų projektai. 221 iš jų inicijavo parlamentarai, o 238 – Vyriausybės atstovai. Tačiau tai nebuvo teisės aktais gausiausia 2016-2020 m. kadencijos Seimo sesija.
Daugiausia projektų dabartiniame Seime buvo užregistruota per penktąją sesiją, kuri truko nuo 2018 m. rugsėjo 10 d. iki 2019 m. vasario 14 d. Tuomet įregistruotų teisės aktų projektų skaičius siekė 764.
Būtent minėtos Parlamento sesijos metu taip pat buvo priimta daugiausia įstatymų ir teisės aktų: tai yra atitinkamai 387 ir 513.
Politologas, Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Vytautas Dumbliauskas pastebėjo, kad dabartinio Seimo darbe kiekybė lemia prastesnę kokybę.
„Atėję į valdžią dabartiniai parlamentarai žadėjo labai daug padaryti, nuversti labai daug kalnų. Matyt, dabar skuba daryti, nes žino, kad jie esamoje pozicijoje yra laikinai.
Pačios idėjos atrodo kilnios, o Seimas, rodosi, skuba priimti daug įstatymų, teisės aktų, atlikti daug reformų, bet per kiekybę nebematoma kokybė. Galiausiai matome tai, kad jokių rimtų reformų neatlikta“, – parlamentarų darbą portalui lrytas.lt komentavo V.Dumbliauskas.
Kiekybės lyderis
2016-2020 m. kadencijos parlamentarai jau dirbo 6 Seimo sesijas. Lyginant tiek įregistruotų, tiek priimtų teisės aktų skaičius, su kuriais per 6 sesijas teko dirbti šio ir ankstesnių kadencijų Seimo nariams, dabartiniai Seimo nariai „sumušė“ kiekybės rekordus.
Per 6 sesijas šios kadencijos Parlamente buvo registruoti 3765 projektai.
Kiekybine prasme, artimiausią registruotų projektų skaičių buvo pasiekęs 2008-2012 m. kadencijos Seimas, kai užregistruotų projektų skaičius per 6 sesijas buvo lygus 3567.
O pirmasis po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo išrinktas Seimas, dirbęs 1992-1996 m., per 6 sesijas įregistravo 1857 projektus.
6 sesijų metu 1996-2000 m. Seime buvo registruoti 1990 projektų. 2000-2004 m. Parlamente buvo užregistruoti 2852 projektai. O 2004-2008 m. ir 2012-2016 m. kadencijų Seimuose užregistruotų projektų skaičius siekė atitinkamai 2527 ir 3537.
Dabartinis Seimas lyderiauja ne tik užregistruotų teisės aktų projektų skaičiumi, bet ir priimtų įstatymų ir teisės aktų kiekiu. Jų per 6 sesijas priimta atitinkamai 1726 ir 2407.
Nei vienos iki šiol buvusios Seimo kadencijos parlamentarai 6 sesijų metu nebuvo priėmę daugiau nei 2000 teisės aktų: didžiausias skaičius iki šiol siekė 1951 priimtą teisės aktą, kuris buvo priimtas 2012-2016 m. kadencijos metu.
Mažiausias priimtų teisės aktų skaičius per 6 sesijas buvo užregistruotas, dirbant 1992-1996 m. kadencijos parlamentarams ir siekė 1076 teisės aktus.
Panašų įstatymų skaičių kaip ir šios kadencijos parlamentarai buvo priėmę 2012-2016 m. kadencijos Seimo nariai. Per 6 sesijas 2012-2016 m. kadencijos parlamentarai priėmė 1424 įstatymus. Mažiausiai įstatymų priėmė pirmasis po Lietuvos nepriklausomybės išrinktas Seimas, tuomet priimtų įstatymų skaičius siekė 571.
1996-2000 m. Seime buvo priimti 989 įstatymai. 2000-2004 m. Parlamentas priėmė 1255 įstatymus. O 2004-2008 m. ir 2008-2012 m. kadencijų Seimuose priimtų įstatymų skaičius siekė atitinkamai 769 ir 1116.
Rimtų pokyčių tikėtis neverta?
Anot politologo V.Dumbliausko, didžiausios apimties reformas ir jas lydinčius teisės aktų pakeitimus reikia daryti pirmuosius dvejus metus po rinkimų. Tuo tarpu iki naujų Seimo rinkimų likus metams, parlamentarų darbotvarkė keičiasi: svarbiau nei įstatymų projektai yra pasiruošimas artėjantiems rinkimams.
„Lietuvoje politikams svarbiausia laimėti Seimo rinkimus – tai jų pagrindinis tikslas. Visa kita yra priemonės. Didžiausias klausimas dabar, kokių priemonių imsis Ramūnas Karbauskis ir valdančioji koalicija, galvodami apie ateinančius rinkimus“, – portalui lrytas.lt sakė V.Dumbliauskas.
MRU docentas taip pat pastebėjo, kad tam tikrų trukdžių kokybiškam darbui gali kelti ir susiklosčiusi situacija dėl Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko R.Karbauskio įtampų bei išaiškėjusios informacijos apie parlamentarės Irinos Rozovos ryšius su Maskvos diplomatais.
„Koalicija dabar yra problemiška, ją suproblemina I.Rozovos atvejis, tampa neaišku, kaip šioje situacijoje elgsis Lenkų rinkimų akcija, kitas klausimas yra V.Pranckietis.
Objektyviai žvelgiant, prasidės ruošimasis kitiems Seimo rinkimams. Reitingai rodo, kad valdančiosios partijos – valstiečių – reitingai krenta, todėl labai tikėtina, kad R.Karbauskis ims galvoti apie artėjančius rinkimus ir rimtesnių darbų Seime nesiims“, – susiklosčiusią situaciją Seime komentavo V.Dumbliauskas.
