Dar vienas bado signalas mokyklose – nesuranda ne tik mokytojų

Lietuvoje stinga ne tik kai kurių specialybių mokytojų. Rugsėjo 1-ąją nemažai bendrojo ugdymo mokyklų ir vaikų darželių pasitiko neturėdami nuolatinio vadovo. Vien Kaune direktoriaus ieško 40 ugdymo įstaigų.

Nėra iš kur ir mokyklų vadovų paimti. <br> T.Bauro ir J.Stacevičiaus nuotr. 
Nėra iš kur ir mokyklų vadovų paimti. <br> T.Bauro ir J.Stacevičiaus nuotr. 
Ilgamečio Vilniaus licėjaus direktoriaus S.Jurkevičiaus kadencija irgi baigiasi.
Ilgamečio Vilniaus licėjaus direktoriaus S.Jurkevičiaus kadencija irgi baigiasi.
Nėra iš kur ir mokyklų vadovų paimti. <br>  T.Bauro nuotr. 
Nėra iš kur ir mokyklų vadovų paimti. <br>  T.Bauro nuotr. 
Nėra iš kur ir mokyklų vadovų paimti. <br>  T.Bauro nuotr. 
Nėra iš kur ir mokyklų vadovų paimti. <br>  T.Bauro nuotr. 
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Sep 3, 2019, 11:43 AM, atnaujinta Sep 3, 2019, 3:55 PM

Birželį iš 2 tūkst. ugdymo įstaigų 140-iai vadovavo laikinai paskirti vadovai. Prasidėjus naujiems mokslo metams ieškoma 275 direktorių – dalis šių vietų dar užimta, bet netrukus vadovo kadencija baigsis.

Mokyklos direktoriaus darbas neatrodo patrauklus, nemenka dalis konkursų tiesiog neįvyksta, mat neatsiranda kandidatų.

Padėtį išbalansavo ir pernai įvesta nauja tvarka. Nuo tada švietimo įstaigos vadovas skiriamas 5 metų kadencijai, jo veikla vertinama kasmet. Taip, anot Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM), užtikrinamas skaidrumas.

Kandidatai į mokyklos vadovo vietą turi įrodyti, kad yra įgiję reikalaujamas kompetencijas ir yra nepriekaištingos reputacijos.

Pasibaigus kadencijai mokyklos direktorius vėl gali dalyvauti viešame konkurse ir pretenduoti dar penkeriems metams tapti vadovu.

Vadovauja laikinoji direktorė

Neturėdama nuolatinio direktoriaus naujus mokslo metus pradėjo ir Panevėžio Rožyno progimnazija. Ankstesnė mokyklos direktorė nutarė pakeisti veiklos sritį ir po dešimtmečio vadovaujamo darbo paliko mokyklą.

Liepos mėnesį buvo paskelbtas konkursas šios ugdymo įstaigos vadovo vietai užimti, jo rezultatai paaiškės lapkričio 14 dieną.

„Tuomet sužinosime, kas laimėjo, ar išvis atsirado kandidatų. Nėra daug norinčiųjų vadovauti mokykloms. Yra kelios priežastys.

Atsakomybės vis daugėja. Viena vertus, mokyklos gali daug ką nuspręsti pačios, kita vertus, dauguma sprendimų paremti finansiniais, politiniais dalykais, taigi savarankiškumas nėra didelis.

O ir direktoriaus darbo užmokestis nėra didelis, jis beveik lygus mokytojo algai.

Todėl žmonės svarsto, ar nori ir gali imtis tiek atsakomybės“, – kalbėjo Rožyno progimnazijos direktoriaus pareigas laikinai einanti pavaduotoja Alma Ramoškaitė. Jos pedagoginis stažas – trisdešimt metų.

Kritikavo naująją tvarką

Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius, šiai mokyklai vadovaujantis nuo 1994-ųjų, taip pat rengiasi permainoms. Metų pabaigoje bus skelbiamas konkursas į licėjaus direktoriaus vietą.

„Jei įveiksiu kompetencijų patikrinimą, kandidatuosiu į mokyklos vadovus. Man vėl teks įrodinėti, kad galiu dirbti“, – sakė 56-erių S.Jurkevičius.

Aukštų rezultatų ne vieną dešimtmetį pasiekiančios mokyklos vadovas kritikavo naująją tvarką. Anot jo, tai ambicingas planas, kuris neatitinka realybės.

„Daug metų dirbę mokyklų vadovai bendrųjų kompetencijų tikrinimą vertina kaip pažeminimą. Mano supratimu, tai formalumas, tvarka dėl tvarkos.

Sunervintos ir įaudrintos tiek mokytojų, tiek vadovų bendruomenės. Sukurtas įtampos laukas, o tai neprisideda prie stabilaus darbo. Žmonės tampa neužtikrinti dėl savo ateities“, – kalbėjo licėjaus direktorius.

Anot S.Jurkevičiaus, didelį krūvį ir aukštą kategoriją turintis mokytojas gali uždirbti daugiau nei direktorius.

Norinčiųjų nėra daug

ŠMSM pernai užsimojo įkurti Švietimo įstaigų vadovų rezervą. Tačiau akivaizdu, kad šis potencialių direktorių aukso fondas, pradėtas formuoti 2019 metų pradžioje, vis dar pustuštis.

„Rezervas sudaromas savanoriškumo principu – pretendentui, turinčiam būtiną kvalifikaciją (aukštąjį išsilavinimą ir dažnu atveju – pedagogo kvalifikaciją), išreiškus norą jame būti.

Buvimas rezerve jokių privilegijų nesukuria, išskyrus tai, kad asmuo greitai iš patikimų šaltinių gauna visą informaciją apie skelbiamus konkursus ir vykdomus mokymus. Šiuo metu rezerve yra užsiregistravę iki 20 asmenų, šis skaičius nuolat svyruoja.

Yra ir neformalus vadovų rezervas. Tai gausus būrys kompetencijas įsivertinusių ir švietimo įstaigų vadovo pareigų neinančių asmenų – tokių yra daugiau nei 700 iš įvairių savivaldybių.

Be to, per projektą „Lyderių laikas“ formaliąsias ir neformaliąsias lyderystės studijas yra baigę ir lyderystės kompetencijų įgiję daugiau nei 1,5 tūkst. potencialių vadovų iš visų savivaldybių, taigi neformalus rezervas yra kur kas didesnis“, – aiškino ŠMSM atstovai.

Sudarant vadovų rezervą į vadybines kategorijas neatsižvelgiama, nes atestacija panaikinta dar 2018 metais.

Mokyklų vadovo posto siekia tiek esami ar buvę direktoriai, pavaduotojai, mokytojai, pagalbos mokiniui specialistai, tiek iš verslo atėję žmonės, tiek valstybės tarnyboje dirbę ar dirbantys asmenys.

Keisis vadovai

Nemažai mokyklų dar laukia vadovo rinkimai.

Švietimo įstaigų vadovų kadencijos įvestos nuo 2018 m. sausio 1 d.

Iki 2019 m. sausio 1 d. turėjo būti paskelbti konkursai vadovams, kurie vadovauja tai pačiai švietimo įstaigai 30 metų ir daugiau.

Iki 2020 m. sausio 1 d. turi būti paskelbti konkursai vadovams, kurie vadovauja tai pačiai švietimo įstaigai 20 metų ir daugiau.

Iki 2021 m. sausio 1 d. turi būti paskelbti konkursai vadovams, kurie vadovauja tai pačiai švietimo įstaigai 10 metų ir daugiau.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.