Prezidentas G. Nausėda pasiūlė, kad mamadieniai ir tėvadieniai būtų skiriami ir vieną vaiką iki 12 metų auginantiems tėvams. Šiuo metu papildoma poilsio diena gali pasinaudoti tėvai, auginantys mažiausiai du vaikus iki 12 metų.
„Luminor“ banko vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, nei vaiko pinigai, nei laisvos dienos tėvams, auginantiems vaikus, nepadės pasiekti tikslų. „Nei daugiau laiko žmonės turės, nei daugiau vaikų. Pradeda ne nuo to galo“, – teigė pašnekovas.
Darbdaviai gali pradėti diskriminuoti šeimas
Ekonomistų nuomone, vieną vaiką auginantys tėvai būtų patenkinti nauja tvarka ir neprieštarautų pasiūlymui dėl mamadienių ir tėvadienių. Tai žmonėms padėtų suderinti šeimą ir darbą. Tačiau tai gali tapti papildoma paskata darbdaviams diskriminuoti šeimas, kurios turi vaikų.
„Negalima perlenkti lazdos, nes darbdavio akimis tai gali tapti neigiamu dalyku (kalbu apie vaiko turėjimą). Mamadienis ir tėvadienis būtų laikas, praleistas ne darbe, ir darbdaviui atitinkamai sunkiau planuoti darbus. Kad nebūtų padaryta bloga norint padaryti gera, nes dalis darbdavių gali pradėti diskriminuoti žmones, kurie turi vaikų“, – sakė ekonomistas Ž. Mauricas.
Jam pritaria ir „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis: „Turime suprasti ir šalutines tokių priemonių pasekmes. Visų pirma tai susiję su prarasta darbo jėga darbo vietoje. Kai kuriais atvejais darbdaviai gali būti mažiau linkę kurti darbo vietas vaikus auginančioms šeimoms“, – teigė pašnekovas.
Siūlo investuoti į ugdymo įstaigas
Ž. Maurico teigimu, valstybė turėtų investuoti į infrastruktūrą, kad arti namų būtų darželių, mokyklų, o šiose mokymo įstaigose būtų užtikrinama gera ugdymo kokybė, kad tėvams netektų savo vaikų vežioti per visą miestą. Tėvai taip sutaupytų daug laiko. Taip pat reikėtų sumažinti eiles sveikatos įstaigose.
„Sprendžiant šiuos visus dalykus gal ir nereikėtų turėti tų laisvų dienų (mamadienių ir tėvadienių. – Red.). Tai mikro- lygio iššūkis, ypač Vilniuje, kur yra labai daug vaikų, priešingai nei kituose didžiuosiuose Europos Sąjungos miestuose. Jei turėsime prastą infrastruktūrą auginant vaikus, kai demografine prasme mūsų regionai nyksta, tokie sprendimai atsilieps visos Lietuvos situacijai“, – sakė pašnekovas.
Ekonomistas mano, kad Seimas gali pritarti prezidento siūlymui. „Su tokiu entuziazmu, su kokiu Seimas tvirtino lapkričio 2-ąją kaip nedarbo dieną, tai gali lengvai pritarti. Lengviausias kelias – pasiūlyti, tai nieko nekainuoja arba kainuoja labai nedaug. Nenustebčiau, jei dar sugalvotų visokių panašių iniciatyvų, bet jas ilgainiui po to reikės atgal atkeisti. Geriau eitų sudėtingsniu keliu ir gerintų infrastruktūrą. Taip leistų lengviau suderinti darbą ir šeimą.
Aišku, tas kelias yra sudėtingesnis, ilgesnis, daugiau kainuojantis ir, aišku, ne visada įmanoma jį įgyvendinti greitai, pavyzdžiui, per vieną kadenciją, todėl niekas ir nedaro. Pažiūrėkite, kokia sudėtinga situacija Vilniuje: kuriasi nauji rajonai, dešimt ar dvidešimt naujų daugiabučių, bet nė vieno darželio nepastato.
Nėra tvarios sistemos, ypač jei nori kurti gerovės valstybę. Viena kalbama, o kita daroma. Jei kuri gerovės valstybę, tai turi būti kaip Skandinavijos šalyse: dauguma eina į bendrus valstybinius darželius, noriai moka mokesčius ir švietimo kokybė gera. O pas mus daroma atvirkščiai – didinama atskirtis tarp valstybinio ir privataus švietimo“, – kalbėjo Ž. Mauricas.
NPD lėtinimas, lengvatų naikinimas – neatsakinga
Prezidentas G. Nausėda pasiūlė Seimui kitąmet socialinės apsaugos išlaidas papildomai padidinti 100 mln. eurų, daugiausia šių lėšų skiriant spartesniam senatvės pensijų ir išmokų neįgaliesiems augimui.
Didžiąją dalį papildomų lėšų prezidentas G. Nausėda siūlo surinkti lėtinant neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) augimą ir mažinant ūkininkams taikomą lengvatą dyzeliniams degalams. Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą NPD kitąmet turėtų augti nuo 300 iki 400 eurų. Prezidentas siūlo, kad NPD augimas kitąmet siektų apie 30 eurų. „Siūlymas nedidinti NPD yra tikrai ydingas. Didinti socialines išmokas mažinant dirbančių gyventojų pajamas atrodo ne labai atsakinga. Tai tikrai ne tokia gerovės valstybė, kokią daugelis įsivaizduoja.
Kaip tik mes turėtume ieškoti dar daugiau galimybių didinti NPD daugiau, nei nustatyta, tai yra ne iki 400 eurų, o greičiau iki 500 eurų ir daugiau. Pavyzdžiui, JAV pirmieji 1000 dolerių per mėnesį yra visai neapmokestinami. Manau, kad ilguoju laikotarpiu ir Lietuvoje taip pat reikėtų siekti, kad pirmasis 1000 eurų būtų neapmokestinamos pajamos. Kalbant apie lengvatų naikinimą, čia galėtų būti vienas iš pajamų šaltinių“, – kalbėjo N. Mačiulis.
Ekonomisto Ž. Maurico teigimu, padidinus naštą mažai uždirbantiems, bet šiek tiek padidinus pajamas pensininkams ir neįgaliesiems, galbūt skurdo lygis sumažės tarp pastarųjų grupių, bet išaugs tarp dirbančiųjų. Poveikis bus labai menkas.
„Tai reikštų mokesčių kėlimą mažiausias pajamas uždirbantiems žmonėms. Tas perdėjimas iš vienos kišenės į kitą nepadės arti skurdo ar žemiau skurdo ribos esantiems žmonėms. Turime ir emigracijos iššūkį nemažą, ir tarp dirbančiųjų yra nemažas procentas žmonių, gyvenančių žemiau skurdo ribos. Sprendimas nedidinti NPD yra blogas. Keliant minimalų darbo užmokestį, bet nedidinant NPD automatiškai didėja mokesčio našta uždirbantiems minimalų darbo užmokestį. Tai reiškia, kad prezidentas siūlo padidinti mokesčių naštą minimaliai uždirbantiems, bet dalį tų pinigų skirti minimalias pajamas gaunantiems pensininkams ar neįgaliesiems“, – sakė pašnekovas.
Ekonomisto nuomone, lengvatų naikinimo, kalbant apie žymėtą dyzeliną ar skirtingus mokesčių tarifus, taikomus pagal skirtingus pajamų šaltinius, neturėtų būti. Jie nedidina ekonomikos efektyvumo, iškraipo rinką ir mažina pasitikėjimą sistema.
„Aš abejoju, ar tai bus ryžtasi padaryti prieš rinkimus. Abejojama, ar Seime tokie pasiūlymai bus priimti, turint omenyje, kad rinkimai jau kitais metais. Nemaža dalis elektorato naudojasi tomis lengvatomis. Manau, jei tie pasiūlymai bus atmesti, o bus pasirinktas kelias nedidinti NPD, tai mes realiai perdėsime iš vienos kišenės į kitą“, – svarstė pašnekovas.
