Politologai teigia, kad V.Pranckiečio politinė ateitis tapo gana miglota, tačiau iš posto niekaip neišverčiamą Seimo pirmininką pradėjo lyginti su Gediminu Kirkilu.
„V.Pranckiečio bet kokius šansus išgyventi pakerta tai, kad kuo ilgiau visas procesas trunka, tuo geriau matosi, kad V.Pranckiečio galvoje jokių politinių idėjų nėra. O tai yra banali kova dėl išlikimo poste, kur yra geras atlyginimas, privilegijos, atlyginimai, apsauga ir panašiai.
Ir tuo požiūriu jis nesiskiria nuo G.Kirkilo – jie abu šiuo požiūri vienodi. Jie godūs postų ir kovoja dėl to, nepaisydami savigarbos ir žmogiško orumo. Ir tą žmonės mato“, – sako politologas Virgis Valentinavičius.
Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ Mindaugas Vasiliauskas kalbėjosi su „Lietuvos ryto“ apžvalgininku Tadu Ignatavičiumi bei Mykolo Romerio universiteto docentu V.Valentinavičiumi.
– Šiandien Seimo pirmininkas surengė spaudos konferenciją, paskelbė apie savo pasitraukimą iš valstiečių partijos, dar kartą įkąsdamas valstiečių lyderiui Ramūnui Karbauskiui. Jis pareiškė, kad geriau būtų, jeigu pats R.Karbauskis pasitrauktų iš partijos – būtų daugiau demokratijos ir mažiau diktatūros. Pone Valentinavičiau, tokie V.Pranckiečio pasvarstymai prasilenkia su realybe ar gali pavirsti į kažką?
V.Valentinavičius: Jis ne tik dar kartą įkando R.Karbauskiui, bet ir dar kartą paskelbė, kad išeina iš valstiečių partijos. Čia gal 3-4 kartas, kai jis tą daro. Bet, matyt, reikėjo papulti į televiziją ir tas dalykas vėl pasikartojo.
Rimtai svarstyti V.Pranckiečio perspektyvas politikoje po to, kai jis vienaip ar kitaip nustos būti Seimo pirmininku arba išgyvenęs šiaudiniu Seimo pirmininku iki pat rinkimų, arba kritęs nelygioje kovoje anksčiau – nemanau, kad jis bus reikalingas kažkuriai iš veikiančių partijų, jeigu jos bent kiek rimtos yra.
O pats sukurti judėjimo jis tikrai negali. Gerų žmonių profesija neturi paklausos. Jis galėtų pagal savo politikos turinį kurti tokią partiją, bet ji toli nenueis ir joje be šeimos narių daugiau narių nenusimato.
– Neaišku, koks bus V.Pranckiečio likimas – ar liks Seimo pirmininku iki rinkimų, ar ne. Pone Ignatavičiau, dabar R.Karbauskis surado naują kortą dėl Irinos Rozovos ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto tyrimo, kaltina V.Pranckietį nuslėpus informaciją.
T.Ignatavičius: Dievas atsiuntė karvelį R.Karbauskiui kovoje su V.Pranckiečiu. Buvo tas mechanizmas jo iššveitimo iš posto įstrigęs, R.Karbauskis tikėjosi, kad tą egzekuciją V.Pranckiečiui atliks greičiau, efektingiau.
Skaičiavo balsus, tą darė ne kartą, dabar sako, kad turi 100 Seimo narių, kurie balsuotų už V.Pranckietį. Bet anksčiau skaičiavosi ir, matyt, tų balsų trūko.
Dabar po skandalo su I.Rozova, kai V.Pranckietis nepasakė valdybai informacijos apie gautą Valstybės saugumo departamento pažymą, tarsi toks formalus argumentas skelbti interpeliaciją, nepasitikėjimo Seimo pirmininku procedūrą atsirado.
Ir opozicijai, panašu, ilgiau ta meilė netruks V.Pranckiečiui, nes jeigu V.Pranckietis pasitraukia iš valstiečių partijos, to partinio konflikto nebematysim.
Jeigu V.Pranckietis liktų Seimo pirmininku, greičiausiai nebebūdamas valstiečių partijos nariu jis asocijuotųsi su opozicija. Tokiu atveju opozicijai nėra naudinga turėti tokį šiaudinį Seimo pirmininką, kuris dar asocijuotųsi su opozicija, nebe valdančiaisiais. Tokio intereso saugoti V.Pranckietį jau ir opozicijai nebėra.
– Opozicija nors ir gynė, nebenori turėti kažkokių sąsajų?
T.Ignatavičius: Manau, kad taip. Nebėra intereso jai toliau ginti V.Pranckiečio, kai jis nebėra valstiečių partijos nariu.
V.Valentinavičius: Nesutiksiu toje vietoje, kad Dievas jam pasiuntė I.Rozovą. I.Rozova buvo gerai padėta iki laiko, kai bus galima ją panaudoti ir R.Karbauskis ją ištraukė, puikiai žinodamas, kad ji ten yra. Tas šautuvas ant sienos kabėjo nuo pirmos pjesės dalies ir juo pasinaudojo.
Be I.Rozovos, V.Pranckiečio bet kokius šansus išgyventi pakerta tai, kad kuo ilgiau visas procesas trunka, tuo geriau matosi, kad V.Pranckiečio galvoje jokių politinių idėjų nėra. O tai yra banali kova dėl išlikimo poste, kur yra geras atlyginimas, privilegijos, atlyginimai, apsauga ir panašiai.
Ir tuo požiūriu jis nesiskiria nuo G.Kirkilo – jie abu šiuo požiūri vienodi. Jie godūs postų ir kovoja dėl to, nepaisydami savigarbos ir žmogiško orumo. Ir tą žmonės mato.
T.Ignatavičius: Kolegos televizijoje galėtų net atsukti ankstesnius įrašus laidų, ką kalbėjo V.Pranckietis tuo metu, kai vyko skandalai dėl R.Karbauskio žemės reikalų tyrimo, ką jis sakė. Politologai, žurnalistai svarstė, ar pas juos valstiečių frakcijoje tikrai yra demokratija, ar nelemia jų sprendimų R.Karbauskio diktatūrinis valdymas.
V.Pranckietis tada, plačiai išstatęs krūtinę, kiek prisimenu, gindavo R.Karbauskį, sakė, kad demokratijos daug daugiau negu mes visi svarstome. Panašiai elgėsi ir R.Karbauskis, kuriam dabar tik atsivėrė akys, jis pamatė, koks jo buvęs dėstytojas, profesorius V.Pranckietis, atseit, melagis. O tai kur buvo R.Karbauskis anksčiau?
Kai sodino į Seimo pirmininko kėdę, ką, nematė, kad jis galbūt linkęs meluoti, kaip sako R.Karbauskis. Bet taip visą laiką buvo. Prisiminkime, kaip buvo pastumtas, kai pradėjo kritikuoti R.Karbauskį Povilas Urbšys, Justas Džiugelis, Bronislovas Matelis. Tada pradėjo R.Karbauskis šnekėti: štai jie buvo vienokie ar kitokie. Lazda turi du galus.
– Kalbant apie V.Pranckiečio ateitį, neaišku, ar jis vienmandatėje kandidatuos kituose Seimo rinkimuose ar šliesis prie kokios nors partijos. Kaip jam būtų naudingiau? Galų gale, kalbama ir apie „Tėvynės labui“ – užregistruotą Registrų centre pavadinimą, kuris siejamas su Sauliumi Skverneliui, Vytautu Baku. V.Pranckietis irgi vadinamas S.Skvernelio žmogumi.
V.Valentinavičius: Mano požiūriu, rimtos politinės jėgos neturėtų domėtis V.Pranckiečiu, nes jis neduoda jokios pridėtinės vertės, ko gero, greičiau net neigiamą vertę. Visos šitos spekuliacijos apie „Tėvynės labui“ partiją, S.Skvernelį, V.Baką – mes turime pamatyti daugiau.
Mano galva, jiems steigti atskirą partiją yra neracionalu. Visos kalbos buvo kilusios iškart po rinkimų, kai valstiečiai, R.Karbauskis jautėsi pralaimėję ir tada tas pats S.Skvernelis, kaip ir V.Pranckietis, kalbėjo apie diktatūrą partijoje ir demokratijos stoką.
Bet paskui tos kalbos nutilo, o jos nutilo dėl vienos paprastos priežasties. R.Karbauskis, su Gitano Nausėdos pagalba, įrodė, kad jis valdo situaciją. Jis pasiskyrė sau tokią Vyriausybę, kokios jis norėjo, ne tokios, kokios norėjo G.Nausėda ar S.Skvernelis.
Jis pasirodė padėties šeimininku. Ir S.Skvernelis, vėl paspaudęs uodegą politiškai – užjaučiu jį dėl sveikatos problemų, bet šitas vyksta ne dėl to, jo politinė sveikata yra bloga.
R.Karbauskis yra padėties šeimininkas, jis turi iniciatyvą, parodė, kad valdančioji dauguma stipri ir kiekvienam, kuris svarsto, ar palikti valstiečių laivą, ar likti jame, jis siunčia labai aiškų signalą: šitas laivas iki rinkimų yra saugiausias. O visa kita yra laisvas plaukiojimas audringoje jūroje, kurioje bangos tik kils ir stiprės, visa kita yra rizika.
Todėl naujos partijos šitame flange mažai tikėtinos, nebent jos būtų visiškos avantiūros. Iš kitos pusės, didelis klausimas, apie ką dabar „kirkilininkai“ ir vadinamieji bebrai pradeda kalbėti. Ar juos paims į valstiečių sąrašą, ar R.Karbauskis darys žingsnius konsoliduoti visą kairės pusės spektrą. Tai yra priimti pas save „darbiečius“, galbūt „tvarkiečius“ ir vadinamuosius bebrus ir eiti vienu sąrašu. Tai ko gero pagrindinis klausimas.
T.Ignatavičius: Algirdas Butkevičius sako, tarsi apgauti jie buvo. Visiškai pritardamas noriu priminti, kad partija, judėjimas „Tėvynės labui“ buvo registruotas ne dabar, o birželio 6 d., kai S.Skvernelio aplinka kalbėjo apie galimybę kurti partiją, nes ieškojo išeičių. Tuo metu S.Skvernelis dar nebuvo apsisprendęs, bent jau viešai nebuvo pareiškęs, kad taps premjeru. Ir tuo metu buvo situacija, kai dėl keršto, iš pykčio S.Skvernelis svarstė galimus variantus. Tame tarpe ir partijos steigimą.
Bet po to, kai jis apsisprendė tapti premjeru, nemanau, kad aktualus šitas klausimas. Nenoriu menkinti suvalkiečių, bet tas suvalkietiškas būdas S.Skvernelio yra tai, kad jis dabar skaičiuoja, kad jam yra naudingiau dar kurį laiką kuo arčiau Seimo rinkimų, kur tikėtina, kad jis liks tik paprastu Seimo nariu, pabūti premjero kėdėje ir jis tuo pasinaudojo.
– V.Pranckietis šiandien pasitraukdamas vėl iškėlė diktatūros partijoje klausimą. Ar turint omenyje, kad iki rinkimų lieka metai, R.Karbauskis gali kaip nors keisti savo elgesį, retoriką, iš pirmininko posto atsitraukti ar paskirti įpėdinį?
V.Valentinavičius: Anksčiau sakydavo: Leninas yra partija, partija yra Leninas. Valstiečiai neįsivaizduojami be R.Karbauskio. Neįsivaizduoju R.Karbauskiui jokio pagrindo, menkiausių priežasčių keisti savo elgesį, kadangi jis turėtų būti labai patenkintas. Nepaisant to, kad valdžioje buvo labai sunkus laikas, pralaimėti rinkimai, pastarasis mėnuo jam yra labai sėkmingas.
Jis parodė savo autoriteto tvirtumą, valdančioji dauguma pakankamai tvirta ir jis taip toliau eis iki rinkimų. Antras dalykas grynai psichologiškai – R.Karbauskis yra toks žmogus. Neįsivaizduoju, kaip jis galėtų pasikeisti. Jis iš savo sunkaus charakterio padarė partiją ir tą darė ne vieną ir ne dvi dienas, o daugiau negu 10 metų.
Ir čia visi tie praregėjo – puikiai žinojo V.Pranckietis, kas per žmogus yra R.Karbauskis, kai jis stojo į partiją, kai sutiko būti sąraše. Visi, kurie atėjo į sąrašą, puikiai pažįsta R.Karbauskį. Jis tada buvo toks pat, dabar bus toks pat ir bus toks pat, kaip anglai sako, iki laiko pabaigos.
– Nejaugi nesvarstys, kaip pagerinti pačios partijos reputaciją? Reitinguose ji nepirmaujanti taip ryškiai, kaip galbūt buvo prieš 2016 m. rinkimus.
T.Ignatavičius: Matom, kad tas valstiečių laivelis po truputėlį grimzta dugnan. Kaip Virgis minėjo, greičiausiai nebus čia jokių pokyčių. R.Karbauskis elgsis taip pat o gal net griežčiau, nuožmiau, bandys suimti partiją į savo rankas, nes liko iki rinkimų metai. Daugelis jau pajutusių valdžios skonį tos partijos narių ima blaškytis – liks sąrašuose, bus būsimame Seime ar ne.
Disciplina, tvarka parodyti, kad esi čia padėties šeimininkas – R.Karbauskiui bus svarbu prieš rinkimus, kad plaukiantys tuo laiveliu nepradėtų šokinėti į visas puses ir ieškoti, kuo galėtų gelbėtis, su kokiom kitom partijom ir panašiai. Manau, kad dabar jam svarbu parodyti, kad jis čia šeimininkas, Naisių valdovas ir jam visi paklūsta.
– Nejaugi negalvos apie rinkėjus, kaip rinkėjų akyse atrodyti padoresniam?
V.Valentinavičius: R.Karbauskio rinkiminė strategija, kaip aš suprantu, yra būtent parodyti, kad tvirtai laikai valdžią, bet ne šiaip sau valdžios laikymo malonumui. Kartu pasakyti savo šalininkams, kad mes turėsime valdžią ir turėsime geresnę poziciją prieš rinkimus, nes valdžios pagalba mes dar galime kažką padaryti. Mes galime paprasčiausiai papirkti rinkėjus, būsime labiau matomi ir panašiai.
Akivaizdu, kad į rinkimus eiti opozicijoje ir valdžioje yra du skirtingi dalykai. R.Karbauskis siųs aiškų signalą: jūs turėsite pranašumą, jeigu būsite su manimi. Klausantis visų kalbų apie vaiko pinigus, prezidento G.Nausėdos mini gerovės paketas – su juo kažką gali pažaisti. Tomas Tomilinas kalba, kad čia mūsų istorinis šansas vos ne socializmą įvesti Lietuvoje.
Tai tų galimybių tikrai yra ir priklauso nuo pačių valstiečių, kaip jie pasirodys ir ar jie nedarys tos pačios klaidos, kad užuot dirbę, kurs tyrimo komisijas. Pastebėkite, kurį laiką negirdime nieko apie tyrimo komisijas, išskyrus I.Rozovą, kur jau savus tiria – čia esminis pasikeitimas. Kitas dalykas, pasižiūrėkite į opoziciją.
– Iš jos galime tikėtis ko nors per šiuos metus?
V.Valentinavičius: R.Karbauskio kitas šansas yra opozicijos darbo kokybė.
T.Ignatavičius: O ji yra prasta ir dėl to valdančiosios valstiečių partijos reitingas, likus metams iki Seimo rinkimų, neatrodo katastrofiškai. Nepaisant visų skandalų, nuolatinių rietenų, muilo operų, kurias mes matėme pusę metų ir kiekviena diena kaip naujiena, kaip drabstosi purvais V.Pranckietis su R.Karbauskiui – reitingai taip nuožmiai nekrenta žemyn. Čia, manau, priežastis yra tai, kad opozicija yra atpalaidavusi raumenis.
V.Valentinavičius: Tėvynės sąjunga stovi vietoje. Teoriškai, Tėvynės sąjunga, dvejas kadencijas praleidusi opozicijoje, su tokia valdančia dauguma, kurioje tiek visokių trūkumų ir anekdotinių politikos atvejų ir asmenybių – vis vien tas reitingas yra visiškai įstrigęs. Jis turėtų dabar būti 30 proc., o jis niekaip neperlipa 20 proc., o dažniausiai yra 14-15 proc.
T.Ignatavičius: Ko gero, opozicija gali džiaugtis, kad iš esmės labai kažko daryti nereikėjo, diskreditavosi pati valdžia, tarpusavyje riedamiesi. Bet tu turi rinkėjui pasiųsti signalą, kad tu ne vien pasyviai stebi, kaip jie tarpusavyje kapojasi ir kerta vieni kitiems akis, bet kad dabartinė opozicija gali būti alternatyva būsimuose rinkimuose. Opozicija savo sultyse verda, neparodo, kaip būdavo anksčiau. Didžiausia dabartinė opozicinė partija konservatorių turėdavo šešėlinį kabinetą, kad žmonės tiesiog galėtų pamatyti. Mes to nematom. R.Karbauskis gali trinti rankomis ir manyti, kad tokie praradimai bus menki, žiūrint į opoziciją.
– Iš jūsų suprantu, kad naivu tikėtis, kad opozicija metams likus susiimtų ir išmestų naujų kozirių, vienytųsi kovoje prieš R.Karbauskį?
V.Valentinavičius: Gabrieliui Landsbergiui pats laikas pradėti dirbti elementarų politinį darbą ir ruoštis rinkimams. Dabar mes to pasiruošimo visiškai nematome. Tadas yra labai teisus, sakydamas, kad visa politika yra laukti, kol susimaus valstiečiai. Bet rinkėjams reikia pasakyti, kodėl jie turėtų balsuoti už Tėvynės sąjungą – nei vieno argumento mes apie tai neišgirdome.
Mes girdėjome spalio mėnesį apie žmonių partiją vieną dieną kalbant ir pavasarį, po vienos tarybos, G.Landsbergis pasakė, kad reikia papildomo milijardo socialinėms paslaugoms į biudžetą. Tai buvo du programiniai pareiškimai, kurių pagrindu galima konstruoti rinkimų kampaniją. Bet ta rinkimų kampanija kol kas truko dvi dienas, tai kada pradės dirbti?
Kita vertus, šalia yra Gintauto Palucko socdemai. Dabar G.Paluckas greičiausiai laimės Žirmūnų rinkimus. G.Palucko socdemai, skirtingai nuo Tėvynės sąjungos, yra rinkimų režime jau dveji metai. Jie labai aiškiai parodė žmonėms, kad jie yra atsinaujinę, jų reitingas kyla.
Dar nepasiekė, bet pradėjo konkuruoti su valstiečiais. Galų gale, valstiečiams šioje situacija pavojingesnis priešininkas yra būtent „paluckininkai“, o ne Tėvynės sąjunga.
– Pone Ignatavičiau, kaip paskutinieji metai atrodys politinėje padangėje? Bus audringi ar ramiai keliausime – tiek opozicija miegodama, tiek valdantieji vieną kitą dovanėlę žarstydami?
T.Ignatavičius: Iki Seimo rinkimų liko metai, paprastai, tradiciškai prieš rinkimus jie būdavo audringi. Nemanau, kad čia bus išimtis. Bus skandalų, pagaliau, turėtų opozicija pabusti ir gali būti, kad ateis į Seimą atsigaunančių iš komos socdemų lyderis, kuriam būtų žiauru pralaimėti Žirmūnuose. Įsivaizduoju, kad atėjęs socdemų lyderis į Seimą taip pat norės parodyti triukų. Mes čia dar pamatysime.
V.Valentinavičius: Audringi, bet linksmi metai.
„Lietuva tiesiogiai“ – nuo antradienio iki ketvirtadienio 16.30 ir 20.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
