Pamokos jau prasidėjo, o jų vesti nėra kam. Lietuvoje trūksta ne tik mokytojų, bet ir mokyklų direktorių.
Atlyginimai maži, atsakomybė didelė, todėl niekas vadovauti mokykloms nesiveržia. Tačiau ministerija problemos nemato ir situacijos nedramatizuoja.
Mokytojų deficitas
Šią savaitę Lietuvoje prasidėjo dar vieni mokslo metai. Daugiau nei 320 tūkst. mokinių vėl sugužėjo į mokyklas. Tačiau ne visose mokyklose vyks normalus darbas – pasirodo, kai kur trūksta mokytojų.
„Visą laiką buvo kalbama, kad mokytojų per daug, juos reikia atleisti, o dabar, ypatingai didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje yra nemaža problema susirasti stiprių mokytojų. Neva teigiama, kad per daug, bet iš tikrųjų reali situacija – tikrai mokytojų trūksta“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ sakė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas.
Skelbiama, kad bendrojo ugdymo ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose trūksta apie 200 mokytojų. Nors dar žiemą vykusio streiko metu buvusi ministrė Jurgita Petrauskienė aiškino, kad mokytojų – visais 6 tūkst. per daug.
„Anksčiau kai streikavom, taip mums deklaruodavo: mokytojų perteklius, 6 tūkst. buvo pasakyta. Mes taip nemanome ir nematome. Aišku, mūsų mokykloje labai daug išėjo, į tą vietą atėjo, bet buvo sunkoka surasti, atsirinkti. Jeigu ateina, kvalifikacijas reikėtų pasižiūrėti ir panašius dalykus, bet iš tikrųjų trūksta. Kadangi bendraujame su mokyklomis, kolegomis, tą jaučiam. Ir taip, jų tikrai nedaugėja, tai faktas“, – sakė Vilniaus „Žemynos“ progimnazijos mokytoja Jurgita Kiškienė.
Iš viso Lietuvoje šiais metais dirbs per 27 tūkst. mokytojų. Nuo praeitų metų jų sumažėjo 600. Labiausiai regionuose trūksta ikimokyklinio ugdymo pedagogų. Taip pat ir kalbų, matematikos mokytojų.
„Kalbant apie pagrindinio vidurinio ugdymo dalykų mokytojus, labiausiai šiuo metu trūksta kalbų specialistų, ypatingai lietuvių kalbos, anglų kalbos mokytojų nuolat trūksta, čia turbūt tendencija nuo 1990 m. Lietuvoje, nes anglų kalba gana paklausi, o anglų kalbos mokytojai vis dar turi patrauklių pasiūlymų kitose profesijose ir kitose įstaigose. Taip pat trūksta matematikos mokytojų, jų darbo krūviai turėtų būti gana dideli, nes pamokų skaičius mokyklose didelis, bet dėl didelio skaičiaus mažų mokyklų regionuose jiems taip pat ne visą laiką susiformuoja patrauklus darbo krūvis“, – pasakojo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Pedagogų veiklos skyriaus vedėja Vilma Bačkiūtė.
Amžina problema – maži atlyginimai
Atsakymas, kodėl vis trūksta mokytojų – paprastas. Maži atlyginimai ir nežinomybė.
„Neseniai turėjau pokalbį su vienu mokytoju, kuris išėjo iš mūsų mokyklos ir sako: „Jurgita, įsivaizduok, aš esu jaunas vyras, norintis sukurti šeimą, kaip aš tai galiu padaryti su mokytojo alga ir išlaikyti savo šeimą?“ Čia dar toks „Facebook“ buvo pajuokavimas, sako: jeigu mokytoja turi vyrą, kuris gali už jos hobį sumokėti, tai viskas gerai, jeigu tokio vyro neturi, kur už hobį moka, tai taip ir verčiamės“, – sakė J.Kiškienė.
„Labai priklauso, kokia etato dalimi dirba. Pilnu etatu dirba vos apie 20 proc. mokytojų, kas sudaro apie 800 eurų. O visi kiti uždirba ženkliai mažiau. Natūralu, darbo užmokestis kartais susidaro galbūt net ir mažesnis negu minimali alga. Tikrai mokytojai tokiu atveju palieka švietimo sistemą“, – sakė A.Navickas.
Trūksta ir direktorių
O mokyklose stinga ne tik mokytojų. Neatsiranda ir norinčių joms vadovauti.
„Turbūt ta situacija susiklostė dėl labai objektyvių priežasčių. Pasikeitė švietimo įstatymas, buvo nustatytos vadovų kadencijos 5 metams, sugriežtintos sąlygos tapti vadovais, sugriežtinti konkursai. 2017 m., pakeitus Darbo kodeksą, daugelis vadovų, kurie sulaukė pensijinio amžiaus, pasinaudojo lengvata, kad galėjo išeiti iš darbo ir gauti didesnes išmokas, palyginus su nauju Darbo kodeksu“, – teigė Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos viceprezidentė Rūta Krasauskienė.
Tačiau ministerija ramina, kad nėra taip blogai, kaip atrodo. Valdininkų skaičiavimais, galinčių vadovauti mokykloms – daugiau nei reikia.
„Ilgametis projektas „Lyderių laikas“ suteikė apie 1,5 tūkst. žmonių formaliu ar neformaliu būdu įgytas lyderystės kompetencijas, kurios liudija jų pasirengimą būti mokyklų vadovais. Mano duomenimis, Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra turi apie 700 žmonių įvertintų teigiamai ir įgijusių tinkamas kompetencijas vadovauti mokykloms. Vėlgi, jei skaičiuosime matematiškai, virš 2 tūkst. žmonių yra Lietuvoje, kurie galėtų tapti mokyklų vadovais“, – sakė V.Bačkiūtė.
„Lyg ir nedidelis skaičius, bet kiekvienai mokyklai tai jau yra problema. Laikinai dirbantis vadovas, pavaduojantis mokyklos direktorių, anaiptol negalvoja apie institucijos progresą, ateitį, jis galvoja tik kaip įgyvendinti tos dienos funkcijas, užtikrinti, kad institucija funkcionuotų. Bet mes tada nebegalvojame apie strategiją ir kur link einame. Vilniaus mieste, Lietuvos vadovų asociacijos duomenimis, trūksta 47 vadovų, bijau suklysti. Tai yra daugiausia mokyklų turinti savivaldybė, čia situacija yra kritiškiausia. Rajonuose viena kita tik mokykla neturi nuolatinio vadovo, bet ten ir mokyklų yra mažiau“, – teigė R.Krasauskienė.
Kartais uždirba mažiau nei mokytojai
Įvestos penkerių metų mokyklų vadovų kadencijos sukūrė paradoksalią situaciją. Specialistų gal ir būtų, tačiau dirbti jie nenori. Atsakomybė per didelė, o atlygis už darbą – taip pat per mažas. Kartais net skurdesnis už mokytojo.
„Kaip matom, ne tik mokytojų, bet ir vadovų nėra patrauklios darbo sąlygos. Atsakomybė tikrai nemaža, yra daug naujovių, reformų įgyvendinama, kurias mokyklose įdiegti turi mokyklų vadovai. Jie gauna didelę atsakomybę, o ją prisiimti – kodėl žmonės turėtų. Tie atlyginimai nėra didesni negu mokytojų, o kartais netgi ir mažesni. Natūralu, kad tos darbo vietos irgi yra nepatrauklios“, – sakė A.Navickas.
„Mes net šiandien esame bankui visiškai nepatrauklūs klientai, negali vadovai gauti ir kreditų, nes po 5 metų niekas nežino, kas bus, galbūt vadovai galės papildyti ir bedarbių eiles. Mokytojas ekspertas, turintis didelį pedagoginio darbo stažą, dirbantis su didelėmis grupėmis ir turintis maksimalų valandų skaičių, iš esmės ir uždirba tiek pat, kiek mokyklos vadovas. Yra įvairūs atlyginimai, priklausomai nuo mokinių skaičių mokyklose ir jie varijuoja nuo maždaug 700-800 iki 1,5 tūkst. jau atskaičius mokesčius. Tai tikrai didžiulė atsakomybė, daugybė iššūkių, nemigo naktys ir sugadinti nervai. Daugelis vertina savo pastangas, kad jos turėtų būti brangiau apmokamos“, – teigė R.Krasauskienė.
„Su kadencijomis visi mokyklų vadovai dirba laikinai. Mūsų žiniomis, galbūt apie 150 šiuo metu yra laikinai dirbančių vadovų ir apie 300 paskelbtų konkursų į vadovų vietas. Bet norėčiau paneigti įsitikinimus, kad mokyklų vadovų nėra. Steigėjai, savininkai yra savivaldybės, jie turi užtikrinti, kad kiekviena ugdymo įstaiga turi turėti vadovą. Tai tie vadovai arba yra laikinai einantys pareigas, arba yra einantys pareigas, kol įvyks konkursas ir bus priimtas naujas vadovas“, – teigė V.Bačkiūtė.
Mažėja jaunuolių, norinčių būti mokytojais
Studijuoti pedagogiką mokyklas baigę jaunuoliai irgi neskuba. Tačiau ministerija skaičiuoja, kad dabartinių studentų užtektų darbuotojų spragoms užpildyti. Šiuo metu visose ugdymo studijų kryptyse studijuoja šiek tiek mažiau nei 5 tūkst. studentų. Per dešimtmetį šis skaičius sumažėjo beveik perpus.
Šiais metais jau pasirašyta 400 studijų sutarčių universitetuose ir kolegijose, pernai tokių buvo apie 600. Bėda ta, kad ne visi baigę pedagogikos studijas iš karto keliauja dirbti į mokyklas.
„Mes turime iki 5 proc. pensijinio amžiaus žmonių, dirbančių švietimo sistemoje. Jaunų, tiesiai iš pedagoginių studijų ateinančių į mokyklas irgi yra iki 5 proc. vidutiniškai per 10 metų. Šiuo metu jų yra mažiau, praeitais metais buvo apie 3 proc., bet tai taip pat koreliuoja su mokinių mažėjimo skaičiumi. Tiesiog nesusiformuoja krūviai ir jauni žmonės neieško darbų, kuriuose mažai mokama“, – aiškino V.Bačkiūtė.
Švietimo sistemos atgarsiai: teorija prasilenkia su praktika
Nors naujuosius mokslo metus pasitiko su nerimu, mokytojai į ateitį, sako, žiūrintys optimistiškai. Kartu su kitais mokytojais žiemą ministerijoje nakvojusi Jurgita įsitikinusi – tuometinis mokytojų streikas pralaužė ledus. Su mokytojais pagaliau pradėta kalbėti. Tačiau jie ir toliau tebemaitinami pažadais.
„Mokytojai pasitiko šiuos metus su nerimu, mokslo metai prasidėjo, problemų daug, tik kas man dabar svarbiausia ir aktualiausia, tai paraginti visus mokytojus kartu ne pasyviai, bet labai drąsiai veikti, eiti, dalyvauti, klausti, kas neaišku, domėtis. Labai svarbu, kad praktikai kurtų tą sistemą, mokyklą. Dabar turim tokią situaciją, kad teorija prasilenkia su praktika. Pažadų daug, kalbam daug, bet kas mums labai svarbu – užtenka pažadų, norim realių veiksmų. Pasakytų – 10 proc. nuo sausio 1 d., rugsėjo 1 d., kelintų metų? Mums reikia tiesiog žinoti, pasirašyti ir tada visiems viskas aišku“, – sakė J.Kiškienė.
O kol ir toliau vyksta derybos su ministerija, mokytojai ir visuomenę ragina pakeisti požiūrį į juos.
„Mokytojams turbūt labiausiai, kaip ir mokyklų vadovams, trūksta pasitikėjimo ir tikėjimo mokytoju. Mes mokomės, labai daug laiko skiriame saviugdai ir savišvietai, mokytojas niekada neateis į pamoką nepasiruošęs. Iš esmės mokytojavimas – kaip ir kunigystė, tai yra pašaukimas ir tarnystė. Jeigu palyginsime Europos Sąjungos mokyklas, Suomijoje, Švedijoje, Nyderlanduose, mokytojo sprendimas nėra kvestionuojamas. Mokytoju tikima ir pasitikima, o mes labai dažnai patiriame psichologinį tėvų spaudimą, kai mokytojai yra terorizuojami, reikalaujama ne žinių, o pažymio. Labai dažnai tie supertėveliai net nesuvokia, kad daro meškos paslaugą savo vaikams, nes ne viską gyvenime nusipirksi“, – pasakojo R.Krasauskienė.
Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius nusprendė kiekvieną penktadienį važinėti po įvairias šalies mokyklas. Pirma stotelė – dvi Alytaus mokyklų bendruomenės. Artimiausiomis savaitėmis ministras planuoja apsilankyti Raseiniuose ir Mažeikiuose.
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina sparčiau didinti algas mokytojams.
„24/7“ – sekmadieniais 21.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
