„Jeigu viskas bus gerai, ketvirtadienį bandysime pateikti Seimui“, – BNS sakė komiteto pirmininkas valstietis Dainius Gaižauskas.
Trys tyrimo kryptys
Anot NSGK komiteto pirmininko, siūloma parlamentinį tyrimą vykdyti trimis kryptimis: nustatyti konkrečius Seimo narės Irinos Rozovos veiksmus, ar per ją Rusija bandė daryti įtaką Lietuvos politikai, įvertinti Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio ir buvusio NSGK vadovo Vytauto Bako elgesį gavus informaciją apie I.Rozovą bei ištirti, ar žvalgybine informacija nebuvo manipuliuojama.
„Ar nebuvo manipuliuojama žvalgybine informacija, kada nepranešama apie rizikas nacionaliniam saugumui ir niekas nesiima jokių veiksmų“, – sakė D.Gaižauskas.
Remiantis šiomis kryptimis, buvo išskirti trys pagrindiniai parlamentinio tyrimo objektai: tai I.Rozova, V.Bakas, V.Pranckietis ir kiti apie I.Rozovos situaciją galimai žinoję ar nežinoję parlamentarai bei galima manipuliacija.
Jis tvirtino, kad pradėjęs vadovauti NSGK sužinojęs, jog specialiojoje raštinėje, kur galima susipažinti su įslaptintais dokumentais, netinkamai tvarkyti dokumentai.
„Faktinės aplinkybės buvo, kad dar ir dabar iš seifų į raštinę neša dokumentus. Biuro tam tikri darbuotojai, V.Bakas po kelių mėnesių sugrąžina dokumentus. (...) Kai ateini į raštinę, turi žinoti, kokie dokumentai yra. Ateini, kažką perskaitai, bet ar jie visi, nežinai, nes nėra nei apyrašų, nei dokumentų valdymo sistemos. Ji neegzistavo“, – BNS sakė D.Gaižauskas.
Jo teigimu, tyrimą komitetas turėtų atlikti gana skubiai. Nuspręsta jį baigti iki lapkričio 6 d. su galimybe pratęsti terminą.
NSGK: politiniai nesutarimai tarp pozicijos ir opozicijos
Dabartinis NSGK pirmininkas posėdžio metu negailėjo kritikos ir klausimų buvusio pirmininko V.Bako atžvilgiu.
Pasak D.Gaižausko, kai kurie NSGK nariai neturėjo galimybės susipažinti su visais aktualiais dokumentais, galimai atskleidusiais I.Rozovos ir Rusijos diplomatų ryšius. Tuo tarpu opozicijos atstovas Laurynas Kasčiūnas skatino kelti kitą klausimą: ar NSGK nariai, kurie galimai nebuvo susipažinę su reikiama informacija, tinkamai dirbo savo darbą ir nesusipažino su informacija, su kuria galėjo susipažinti.
NSGK narys konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis patvirtino, kad tyrimo objektai, kuriuos pristatė komiteto pirmininkas, buvo nustatyti tinkamai ir atitinka valdančiosios daugumos norus.
„Gali susidaryti įspūdis, kad vis dėlto jūs mėginate tyrimą labiau kreipti ne apie Rusijos grėsmes, o apie informacijos valdymą. Raginu nepamesti tikrojo objekto – daugiau dėmesio skirti tyrimui apie Rusiją, o ne apie tam tikrus Seimo narius“, – sakė G.Landsbergis.
Jis akcentavo, kad valdantieji gali siekti politinių tikslų ir dėmesį sultelkti į Seimo pirmininko ar kitų parlamentarų veiklą. Todėl ragino komiteto narius apimti platesnį tyrimo laikotarpį, kai VSD atskleidė informaciją apie Valdemarą Tomaševskį, kurio situacija buvo panaši į I.Rozovos. Pasak G.Landsbergio svarbu atskleisti galimą sisteminį Rusijos veikimą prieš Lietuvą.
Jo teigimu, jeigu tyrimo metu paaiškėtų, kad tyrimas linksta labiau tirti Seimo pirmininką ir NSGK narius, tai būtų klaidinimas.
Jam pritarė ir L.Kasčiūnas, ragindamas „nepamesti kelio dėl takelio“.
Į tokius pasisakymus sureagavo NSGK veikloje dalyvaujantis Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovas Michalas Mackevičius, teigęs, kad nėra pagrindo kalbėti apie V.Tomaševskį.
Tyrimo rėmai – nesutarimų objektas
Nors D.Gaižauskas komiteto posėdžio pradžioje išskyrė pagrindinius tyrimo objektus, tyrimo rėmai ir apimtis sukėlė daug diskusijų ir aštrių nesutarimų. Valdantiesiems atstovaujantys NSGK nariai ragino neplėsti tyrimo ribų. Tuo tarpu opozicijai atstovaujantys G.Landsbergis, L.Kasčiūnas akcentavo, kad svarbu tirti galimą sisteminį Rusijos poveikį Lietuvos politikai.
Tam pritarė ir buvęs NSGK pirmininkas V.Bakas, kuris siūlė tyrimą papildyti ketvirtu pjūviu: ar Rusija per valdančiosios koalicijos darinius nedaro įtakos Lietuvos politikai.
Valstietis profesorius Arūnas Gumuliauskas ragino neplėsti tyrimo ribų. O socialdarbietis Gediminas Kirkilas skatino kuo greičiau pradėti tyrimą, kad kuo greičiau prasidėtų tyrimo procesai, būtų gautos išvados, į kurias reaguojant būtų galima inicijuoti platesnį tyrimą.
NSGK pirmininkas D.Gaižauskas posėdžio metu akivaizdžiai nepritarė ir kritikavo L.Kasčiūno ir G.Landsbergio siūlymus, nors siūlymų teikimas ir įtraukimas buvo vienas iš posėdžio tikslų.
Tvirtinant tyrimo kryptis, G.Landsbergis skatino įtraukti ir opozicijos atstovų, esančių NSGK komitete, siūlymus. Kitu atveju, jo akimis, tai bus politinis susidorojimas su opozicija. Nesutariant dėl visų tyrimo klausimų, valstiečiai Jonas Jarutis ir A.Gumuliauskas ragino ieškoti kompromiso.
Vytautas Juozapaitis, posėdyje pavaduojantis Arvydą Anušauską, tikino, kad jaučiasi atsakingas pasisakyti.
„Manyčiau, kad dviejų valdančiųjų frakcijos atstovų pasiūlymas paieškoti kompromiso būtų išmintingas šiandien. Visą tai matant iš šalies ir susipažinus su pateikta informacija, ryškėja politinio susidorojimo užuomazgos“, – sakė V.Juozapaitis.
Posėdžio pabaigoje, įtraukus siūlymus, rastus kompromisiniu būdu, buvo patvirtintas nutarimas dėl parlamentinio tyrimo projekto. Nubalsuota ir dėl L.Kasčiūno inicijuoto siūlymo, kuriam pritarė ir valstiečių atstovas prof. A.Gumuliauskas, į projekto nutarimo dokumentą įtraukti punktą, numatantį tirti ir tuos parlamentarus, kurie galimai turėjo priėjimą prie slaptos informacijos turėjo, bet juo nesinaudojo.
Tyrimą išprovokavo parlamentarės ryšiai su Rusijos diplomatais
NSGK nusprendė inicijuoti parlamentinį tyrimą dėl I.Rozovos nuslėptų ryšių su Rusijos diplomatais, kai susipažino su 2018 metų sausį Seimo pirmininkui V.Pranckiečiui išsiųsta Valstybės saugumo departamento (VSD) pažyma apie parlamentarę. Dokumente rekomenduojama neišduoti politikei leidimo dirbti su įslaptinta informacija.
VSD dokumente rašoma apie tarimąsi su Rusijos diplomatais dėl finansinės paramos Rusų aljansui. I.Rozova yra šios partijos narė.
Anot Saugumo departamento, skirtingais laikotarpiais su Rusijos diplomatais aptartos galimybės Rusų aljansui formuoti bendrą tautinėms mažumoms atstovaujantį politinį junginį kartu su Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga.
Žvalgybos duomenimis, I.Rozova prieš aštuonerius metus bandė įtraukti Rusijos diplomatus, kad būtų daroma įtaka formuojant koalicijas Vilniaus miesto savivaldybės taryboje, taip pat rašoma apie Seimo narės bendravimą su iš Lietuvos 2014 metais išsiųstu Rusijos generaliniu konsulu Vladimiru Malyginu.
Seime I.Rozova priklauso Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai.
