Pagrindinė nukėlimo priežastis – tyrimo objektas: posėdyje pasisakę parlamentarai palaikė tyrimo dėl Rusijos įtakos idėją, kai tuo tarpu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas valstietis Dainius Gaižauskas akcentavo netinkamo kai kurių kolegų, tarp jų ir Seimo pirmininko, elgesį.
Taikinyje – ne tik I.Rozova
Parlamentinio tyrimo projektą Seime ketvirtadienį pristatė ir parlamentarų svarstymui pateikė NSGK pirmininkas valstietis Dainius Gaižauskas. Šio projekto nutarimas NSGK buvo svarstomas trečiadienį: projekto tekstas, apimtis ir tyrimo objektai sukėlė daug diskusijų ir net susipriešinimą tarp pozicijos ir opozicijos narių, dalyvaujančių komiteto veikloje.
Anot NSGK komiteto pirmininko, siūloma parlamentinį tyrimą vykdyti trimis kryptimis: nustatyti konkrečius Seimo narės Irinos Rozovos veiksmus, ar per ją Rusija bandė daryti įtaką Lietuvos politikai; įvertinti Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio, buvusio NSGK vadovo Vytauto Bako ir kitų Seimo narių elgesį gavus informaciją apie I.Rozovą bei ištirti, ar žvalgybine informacija nebuvo manipuliuojama, siekiant politinių tikslų.
„Turbūt mažai kas tikėjomės, kad likus metams iki Seimo rinkimų bus prašoma pradėti parlamentinį tyrimą. Dar mažiau tikėtis tokio tyrimo skatino aplinkybės, kad šioje kadencijoje turėjome ne vieną tokį tyrimą“, – vakarinio posėdžio pradžioje sakė D.Gaižauskas.
Jis taip pat prisiminė Mindaugo Basčio istoriją ir dėl jo elgesio inicijuotą parlamentinį tyrimą.
D.Gaižauskas retrospektyviai, nestokodamas asmeninės nuomonės apžvelgė visą su I.Rozova susijusią istoriją, jos aplinkybes ir chronologiją, o kartu ir galimai netinkamą Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio elgesį su iš Valstybės saugumo departamento (VSD) gauta informacija.
Rezultatų tikėjosi lapkritį
Pagal projekto nutarimą, tyrimą atlikti ir išvadą pateikti Seimui NSGK turėtų iki 2019 m. lapkričio 6 d. Tačiau tikėtina, kad terminas išsitęs – ketvirtadienį po diskusijų ir nesutarimų Seime projekto svarstymas buvo nukeltas iki kito posėdžio.
Tyrimo projekte buvo numatyta, kad jei pasitvirtins įtarimai dėl Lietuvos saugumui riziką kėlusių I.Rozovos ryšių su Rusijos diplomatais, parlamentarei grės apkaltos procesas.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad parlamentinis tyrimas, pagal D.Gaižausko pristatytą projektą, sudarytų prielaidas ne tik I.Rozovos apkaltai. Tyrimu būtų siekiama išsiaiškinti, „ar šio parlamentinio tyrimo metu gautos informacijos pakanka siekiant inicijuoti Seimo narių, kurie susipažino ar nesusipažino su gauta įslaptinta VSD informacija ir galimai netinkamai, siekiant asmeninių ar kitų tikslų ją naudojo/nenaudojo, ar pagal kompetenciją nepriėmė reikiamų sprendimų, apkaltos procesą“. Tokiu būdu sudarant prielaidas inicijuoti apkaltą ir kitiems Seimo nariams, tarp jų Seimo pirmininkui V.Pranckiečiui, buvusiam NSGK pirmininkui V.Bakui.
Įgyvendinant tyrimą, būtų aiškinamasi „kokiais būdais Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovai ar žvalgybos ir saugumo pareigūnai, palaikydami ryšius su Seimo nare Irina Rozova siekė paveikti Lietuvos politinę sistemą, vidaus politikos procesus, rinkimų kampanijas bei jų finansavimą, partijų koalicijų sudarymą; ar į tai buvo įtraukti kiti Lietuvos politikai ar valstybės tarnautojai, ir jei taip – kokie?“
Tarp parlamentinio tyrimo tikslų buvo ir siekis išsiaiškinti, „ar gauta įslaptinta VSD informacija buvo naudojama tinkamai; ar įslaptinta VSD informacija nebuvo disponuojama siekiant asmeninių politinių arba kitų tikslų, taip keliant riziką nacionaliniam saugumui; jei būtų nustatyta įslaptintos VSD informacijos netinkamo naudojimo ar disponavimo ne pagal paskirtį atvejų – kurie Seimo nariai atliko netinkamus veiksmus arba nesiėmė reikiamų priemonių galimoms rizikoms ar grėsmėms pašalinti“.
Objektyvus tyrimas ar asmeninių sąskaitų suvedimas?
D.Gaižauskui teko daug kolegų kritikos dėl projekto pristatymo, kurio tekstas ir turinys stipriai skyrėsi nuo NSGK patvirtinto nutarimo. Tai sukėlė parlamentarų pasipiktinimo bangą ir tapo viena iš priežasčių, dėl kurios projekto svarstymas buvo nukeltas.
„Buvo ypatingai daug detalių ir asmeniškumų, bet apie tyrimo esmę girdėjome labai mažai. Ar jums neatrodo, kad šį tyrimą reiktų vykdyti apie Rusijos įtaką Lietuvos politinei sistemai, o ne apie jūsų politines simpatijas ir antipatijas?“, – taip į D.Gaižausko pristatytą projektą sureagavo Aušrinė Armonaitė.
Atsakydamas D.Gaižauskas akcentavo, kad projekto tekstas buvo suderintas su opozicijos nariais, dalyvaujančiais NSGK veikloje. Tačiau trečiadienį vykusio posėdžio metu sutarimą rasti pavyko sunkiai, nes D.Gaižauskas pagrindinį dėmesį skyrė kolegų, susipažinusių su VSD informacija, galimai netinkamam elgesiui ir tokio elgesio tyrimo ar net apkaltos būtinybei, o ne sisteminio Rusijos poveikio Lietuvos politinei sistemai tyrimui.
Liberalų sąjūdžio narys Eugenijus Gentvilas taip pat kėlė panašų klausimą, teigdamas, kad jam atrodo, jog „svarbiausia tirti Rusijos galimą įtaką Lietuvos politiniams procesams“, kai tuo tarpu D.Gaižauskas daugiau dėmesio skiria pažymoms ir procesams Seime.
Jam antrino ir konservatorė Gintarė Skaistė bei Jurgis Razma, klausęs „negi jums neužtenka sveiko proto, <..> ne apkaltos galimybėmis reiktų švaistytis“.
Kritikos D.Gaižauskui negailėjo ir NSGK narys Laurynas Kasčiūnas bei V.Bakas.
Diskusija dėl su informacija nesusipažinusių parlamentarų
Klausimų laikas, svarstant šį projektą, buvo pratęstas 5 minutėms.
D.Gaižauskas pabrėžė, kad nors pasirašė po projekto nutarimu, jam nepriimtina nuostata išsiaiškinti, „ar šio parlamentinio tyrimo metu gautos informacijos pakanka siekiant inicijuoti Seimo narių, kurie susipažino ar nesusipažino su gauta įslaptinta VSD informacija ir galimai netinkamai, siekiant asmeninių ar kitų tikslų ją naudojo/nenaudojo, ar pagal kompetenciją nepriėmė reikiamų sprendimų, apkaltos procesą“.
Į tai sureagavo konservatorius Vytautas Juozapaitis, NSGK pavaduojantis Arvydą Anušauską. Manoma, kad dalis NSGK narių nežinojo apie I.Rozovos situaciją dėl to, kad turėdami galimybę susipažinti su reikiamais dokumentais, šia galimybe tiesiog nepasinaudojo.
Simonas Gentvilas kėlė abejones, ar NSGK sugebės tirti savo narių veiklą. Pasak S.Gentvilo, tam reiktų išorinių tyrėjų.
Liberalų sąjūdžio frakcijos prašymu buvo balsuojama dėl projekto svarstymo nukėlimo į kitą posėdį. Prieš balsavo 37 parlamentarai, už – 30 Seimo narių ir 32 parlamentarai susilaikė. Todėl svarstymas ir tvirtinimas buvo nukeltas.
