Paminklą lietuviui atidengę baltarusiai: „Į Lydą pagaliau grįžo šeimininkas“

„Į Lydą pagaliau grįžo šeimininkas“, – taip buvo skelbiama prieš savaitę šiame Baltarusijos mieste atidengiant paminklą Vilniaus įkūrėjui Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Gediminui.

Baltarusių žurnalistui A.Mikui labiau patinka Vilniuje esantis paminklas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Gediminui (kairėje) nei neseniai iškilęs Lydoje.<br>LR nuotr.
Baltarusių žurnalistui A.Mikui labiau patinka Vilniuje esantis paminklas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Gediminui (kairėje) nei neseniai iškilęs Lydoje.<br>LR nuotr.
Baltarusių žurnalistui A.Mikui labiau patinka Vilniuje esantis paminklas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Gediminui (kairėje) nei neseniai iškilęs Lydoje.<br>Eltos nuotr.
Baltarusių žurnalistui A.Mikui labiau patinka Vilniuje esantis paminklas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Gediminui (kairėje) nei neseniai iškilęs Lydoje.<br>Eltos nuotr.
Alfredas Bumblauskas.<br>LR nuotr.
Alfredas Bumblauskas.<br>LR nuotr.
Baltarusių žurnalistui A.Mikui labiau patinka Vilniuje esantis paminklas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Gediminui (kairėje) nei neseniai iškilęs Lydoje.<br>LR nuotr.
Baltarusių žurnalistui A.Mikui labiau patinka Vilniuje esantis paminklas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Gediminui (kairėje) nei neseniai iškilęs Lydoje.<br>LR nuotr.
Baltarusių žurnalistui A.Mikui labiau patinka Vilniuje esantis paminklas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Gediminui (kairėje) nei neseniai iškilęs Lydoje.<br>LR nuotr.
Baltarusių žurnalistui A.Mikui labiau patinka Vilniuje esantis paminklas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Gediminui (kairėje) nei neseniai iškilęs Lydoje.<br>LR nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Sep 16, 2019, 6:24 PM, atnaujinta Sep 16, 2019, 6:24 PM

Paminklas prie Lydos pilies – vienas iš kelių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) ženklų, pastaruoju metu atsiradusių Baltarusijoje.

Prieš keletą metų Vitebske buvo pastatytas paminklas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Algirdui, rugsėjo pradžioje Slonime atidengtas paminklas Leonui Sapiegai.

Be to, skulptūra rengiamasi įamžinti Lietuvos didįjį etmoną Konstantiną Ostrogiškį, šiuo metu renkami pinigai atstatyti paminklą Naugarduke karaliui Mindaugui.

Beje, į paminklo Vilniaus įkūrėjui Gediminui atidengimo iškilmes nebuvo pakviesti nei Lietuvos ambasados atstovai, nei kiti svečiai iš mūsų šalies.

– Ką baltarusiams reiškia Lydoje atidengtas paminklas Gediminui? – „Lietuvos rytas“ paklausė Baltarusijoje veikiančio naujienų portalo „Svajgsta“ redaktoriaus Alesio Mikaus, dalyvavusio iškilmėse.

– Būčiau atsargus darydamas išvadas. Taip, akivaizdu, jog buvo pademonstruota, kad Baltarusija atsisuko į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę.

Šiuo metu paplitusi nuomonė, kad mūsų valdžia taip rodo palankumą Baltarusijos paveldui – stato paminklus LDK valdovams, atkuria jų statytas pilis.

Bet nereikia pamiršti, kad Baltarusijos valdžia atvirai deklaruoja savo partnerystę su šiuolaikine Rusija.

Mūsų prezidentas Aliaksandras Lukašenka ne kartą aiškino, kad baltarusiai – tai rusai su kokybės ženklu.

Todėl dar anksti spręsti, ar posūkis į LDK tikrai yra nusisukimas nuo Rusijos, ar vien pataikavimas nacionalistinėms nuotaikoms nežinia kokiu tikslu.

– Ar paminklų LDK valdovams statymą Baltarusijoje galima pavadinti mada, ar reiškiniu?

– Dar prieš dešimt metų atrodė neįmanoma net įsivaizduoti, kad Baltarusijoje būtų pastatyti paminklai Lietuvos didiesiems kunigaikščiams.

Akivaizdu, kad aukščiausia šalies valdžia tai vienaip arba kitaip remia.

Be to, pastaruosius keletą dešimtmečių tarp baltarusių nacionalistų plinta įsitikinimas, kad mes, baltarusiai, ir esame tikroji Lietuva.

– Genetiškai ar dvasiškai?

– Nenorėčiau gilintis. Bet mūsų visuomenėje vis plačiau plinta nuomonė, kad kone visas LDK paveldas priklauso dabartiniams baltarusiams.

Anksčiau taip kalbėdavo tik nacionalistai.

Nors idėja apie tikruosius LDK paveldėtojus baltarusius vis populiaresnė, bet, pavyzdžiui, visas švietimas šalyje – tik rusų kalba, visi žiūri rusiškus televizijos kanalus.

Man pačiam būna keista, kai koks nors rusiškai kalbantis žmogus sako: „Mūsų LDK.“

Nenustebčiau, jei ši ypatinga baltarusių teisė į LDK palikimą galų gale pasitarnautų Rusijos tikslams. Mano tvirtu įsitikinimu, taip Maskva rengiasi Lietuvai suduoti smūgį. Girdėjau net nuomonių, kad tai gali būti rusų hibridinio karo prieš Lietuvą dalis.

– Vis dėlto kuo remiasi išskirtinė baltarusių teisė į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldą?

– Nepasakyčiau, kad šios idėjos šalininkai turi daug argumentų, išskyrus nebent tai, kad LDK vėlesniuose etapuose buvo vartojama kalba, labai artima mūsų dabartinei baltarusių kalbai.

Yra toks subalansuotas požiūris: lietuviai turi teisę į ankstesnę LDK istorijos dalį, o baltarusiai – į vėlesnę. Tuomet LDK plitimas į mūsų žemes atrodytų kaip „subaltinimas iš naujo“.

Bet daugelis mūsų nacionalistų su tuo nesutinka, visaip stengiasi atplėšti sau ir ankstyvąją LDK istoriją, pavyzdžiui, nesutinka, kad kunigaikščių vardai buvo baltiški.

Tai gana naujas reiškinys. Tais laikais, kai formavosi baltarusių identitetas – prieš 100 ar 150 metų, nei Lietuva, nei Vilnius, nei kunigaikščiai nefigūravo.

Visa tai atsirado praėjusio amžiaus 8–9-ąjį dešimtmečiais. Mano manymu, baltarusiai nusižiūrėjo šiuolaikinės Lietuvos stilių, kai atgimė LDK atributika, kai iš LDK lietuviai pradėjo semtis orumo ir jėgos.

– Manote, kad Rusijai naudinga mus supriešinti skleidžiant abejones, kas tikrasis LDK paveldėtojas?

– Tikrai naudinga. Tai rodo daugybė pseudonimais prisidengusių personažų socialiniuose tinkluose, nuolat dalyvaujančių diskusijose apie Lietuvą, komentarų.

Juose teigiama, kad Lietuva – tai tik Žemaitija, kad reikia atsiimti Vilnių. Manyčiau, tai – rusų trolių darbas. Net oficialiuose portaluose straipsnių komentaruose daugybė „lituanofobijos“.

– Ar pastebėjote „lituanofobijos“ apraiškų ir per paminklo kunigaikščiui Gediminui atidarymą?

– Į paminklo atidengimo iškilmes nebuvo pakviesta nė vieno Lietuvos atstovo.

Beje, ten plevėsavo Baltarusijos valstybinės ir nacionalinės – balta-raudona-balta – vėliavos. 1995 metais po referendumo ši vėliava buvo pakeista.

Mūsų opozicija iškėlė dar ir istorines LDK vėliavas su Vyčiu. Ir milicija į tai reagavo visiškai ramiai.

Atidengiant paminklą prie Lydos pilies buvo keli šimtai žmonių. Oficialių atstovų iš Minsko nebuvo, kalbėjo Gardino srities ir Lydos miesto valdžios atstovai.

Paminklo LDK valdovui autoriai kalbėjo rusiškai. Beje, tai iš tikrųjų žymūs skulptoriai.

– Ar prieš tai buvo diskusijų, kaip pavaizduoti Gediminą, pavyzdžiui, ant žirgo ar šalia žirgo? Gal buvo prisimintas paminklas Vilniuje?

– Mūsų žiniasklaidoje apskritai diskusijų nebūna, juo labiau apie paminklą LDK valdovui.

Be to, pas mus nuolat pabrėžiama, kad Gediminas įkūrė Lydą ir čia pastatė pilį. Tačiau beveik niekur nerašoma ir nekalbama, kad jis įkūrė Vilnių.

Beje, man asmeniškai labiau patinka paminklas Vilniuje – jis ryškesnis, originalesnis.

Iškilmės – per tradicinę alaus šventę

Lydoje iškilusi bronzinė raito kunigaikščio Gedimino su karūna ant galvos skulptūra sveria 3 tonas, jos aukštis – 6 metrai. Paminklą, ant kurio tik vienas žodis „Gedmin“, sukūrė skulptoriai Olga Nečaj ir Sergejus Oganovas.

Oficialiai skelbiama, kad pastatyti paminklą Gediminui pasiūlė Lydos miesto valdžia, ji išrinko ir geriausią skulptūros eskizą. Tačiau valdžiai pritrūko pinigų, todėl su paminklu susijusias sąskaitas apmokėjo privati Baltarusijos ir Lietuvos įmonė „Belteks optik“.

Baltarusių žiniasklaida pažymi, kad paminklai LDK yra svarbūs baltarusių identitetui. Tuo pat metu rašoma apie naują reiškinį – „istorijos vartojimą“.

Paminklas Gediminui buvo atidengtas per kasmet vykstančią alaus šventę „Lidbeer 2019“, sutraukiančią tūkstančius žmonių. Tą dieną, kuri sutapo su Lydos miesto švente, parduota daugybė puodukų, marškinėlių, suvenyrų su Gedimino skulptūros atvaizdu.

Geležinis vilkas kaukė baltarusiškai

Alfredas Bumblauskas, istorijos profesorius:

„Reikia džiaugtis, kad baltarusiams patinka LDK valdovai.

Siūlau lietuviams susipurtyti ir pradėti skaityti knygas. Tą senąją Lietuvos istoriją mes suvokiame kaip kokią M.K.Čiurlionio „Karalių pasaką“ – Birutė ir Kęstutis lietuviškai dainuoja Dubysos krantais jodinėdami.

O baltarusiai Lydoje turi Gediminą, Vitebske – Algirdą, Naugarduke tuoj bus Mindaugas.

Jeigu mes ir toliau norime konfliktuoti ir „durnavoti“ – pykime. Baltarusiai mums sako: kol jūs mus laikote „bydlo“ (gyvuliais), tol iš mūsų ir gausite tokias injekcijas. Siūlyčiau dalytis paveldu su baltarusiais. Kokia kalba parašyta LDK valdovų kanceliarija? Senąja baltarusių kalba. O lietuvių kalba ten nėra nė vieno sakinio.

Lietuviai to niekada nenorės pripažinti, bet baltarusiškas veiksnys LDK buvo akivaizdus.

Manau, jau Vytauto Didžiojo laikais Baltarusijos elitas pradėjo pamažu eiti į LDK elitą. Sapiegos, Tiškevičiai, Valavičiai, Chodkevičiai – visa ta giminių kohorta, kurią mes žinome kaip lietuvius, yra baltarusių kilmės.

Aišku, jie dar neturėjo baltarusiškos savimonės, bet jie yra Kijevo Rusios paveldėtojai. Jie atnešė šitą tradiciją į Vilnių.

Mums reikia aiškiai pripažinti – pusė Vilniaus yra baltarusiška ir ukrainietiška.

Aišku, nemalonu, bet nemalonu todėl, kad pasakomis remiamės. Įsivaizduojame, kad Geležinis vilkas užkaukė, ir Vilnius atsirado. Bet Geležinis vilkas staugė baltarusiškai.

Reikia džiaugtis, kad senoji Lietuvos valstybė LDK buvo ne „tautų kalėjimas“, kaip vadinama Rusija, ir ne „tautų kapinės“, kaip sakoma apie Stalino Rusiją, o tautų lopšys. Šioje švelnioje imperijoje atsirado trys modernios tautos – baltarusiai, ukrainiečiai ir lietuviai. Taigi mes esame tokie pat LDK paveldėtojai kaip baltarusiai ir ukrainiečiai.

Lygiai kaip reikia pripažinti, kad senoji Lietuva gimdė ir Lenkiją – pusė lenkų elito yra iš senosios Lietuvos. Dar drįsčiau sakyti, kad gimdė ir Izraelį.

Štai tokia yra senosios Lietuvos prasmė. O pas mus LDK dar daugelis suvokia kaip Birutės ir Kęstučio pasaką. Džiaukimės, kad baltarusiai stato paminklus kunigaikščiams, ir patys mažiau kurstykime nesantaiką.“

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.