Aiškėja, kad R.Karbauskis buvo visiškai teisus, o sudvigubintomis sutartimis siekta ne tik atstatyti daugumą Seime, bet ir politinėje arenoje išsaugoti politinį saulėlydį išgyvenančius parlamentarus, nusitaikiusius į Seimo vicepirmininko bei ekonomikos ir inovacijų ministro kėdes.
Sutartys dvi – esmė ta pati
Atnaujinta koalicinė sutartis buvo pasirašyta liepos mėnesį tarp Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS), Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP), Lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) ir partijos „Tvarka ir teisingumas“. Derėtis dėl naujos valdančiosios daugumos buvo pradėta po prezidento rinkimų, įvykusių gegužės mėnesį.
Rugsėjo 10 d. Seimo nariams susirinkus į rudens sesiją paaiškėjo, kad griūva frakcija „Tvarka ir teisingumas (Suvereni Lietuva)“: ją paliko Vytautas Kamblevičius, Ona Valiukevičiūtė, Algimantas Dumbrava bei Juozas Imbrasas. Jie susibūrė į naują frakciją „Lietuvos gerovei“, kurios seniūnu tapo V.Kamblevičius.
Šią frakciją iš viso sudaro septyni nariai: frakciją „Tvarka ir teisingumas“ palikę V.Kamblevičius, Ona Valiukevičiūtė, Algimantas Dumbrava, Juozas Imbrasas, Kęstutis Bartkevičius, iš „socialdarbiečių“ pasitraukęs Algirdas Butkevičius bei Rimas Andrikis, kuris „tvarkiečius“ paliko kiek anksčiau ir iki šiol dirbo Mišrioje Seimo narių grupėje.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologo dr. Mindaugo Norkevičiaus teigimu, ketvirtadienį tarp keturių – valstiečių, „socialdarbiečių“, LLRA-KŠS ir naujos Seimo frakcijos „Lietuvos gerovei“ – frakcijų pasirašyta sutartis nieko iš esmės nekeičia, nes pagrindinis kriterijus yra frakcijų atitikimas politinėms partijoms.
„Ar pasirašo politinė partija, ar politinė frakcija, tai iš esmės nieko nepakeičia. Kriterijus sudaryti koaliciją yra frakcijų Seime atitikimas politinėms partijoms: jei politinė partija atitinka ir yra sudariusi frakcijos formatą Parlamente, tada ji gali eiti į koalicinį formatą.
Šiuo atveju jokio skirtumo nėra – ar „Tvarką ir teisingumą“ kaip politinę partiją atitinka ir pakeičia nauja sudaryta koalicija „Lietuvos gerovei“, ar buvęs variantas“, – portalui lrytas.lt aiškino dr. M.Norkevičius.
Iškritęs iš daugumos netenka ir posto
Politologui antrino ir teisininkė, valstiečių atstovė, Teisės ir teisėtvarkos komiteto Seime pirmininkė Agnė Širinskienė.
„Liepą pasirašyta sutartis nėra nutraukta, partijos toliau bendradarbiauja. Kadangi „Tvarkos ir teisingumo“ partija nebeturi frakcijos Seime, bendradarbiavimas buvo apsunkintas, bet sutartis tikrai yra galiojanti“, – teigė A.Širinskienė.
Politikės teigimu, tarp frakcijų pasirašyta sutartis papildo tarp partijų pasirašytą susitarimą.
„Naujoji susikūrusi frakcija šiandien, pasirašydama susitarimą ir susitarimo priedą, įsipareigojo iš esmės vykdyti tuos pačius programinius punktus, dėl kurių buvo susitarusi „Tvarkos ir teisingumo“ partija“, – sakė valstiečių atstovė.
Jei ketvirtadienį pasirašyta sutartis nieko nepakeičia, ji lieka galioti, o susitarimas tarp frakcijų tik papildo anksčiau pasirašytą sutartį, kyla klausimas, kodėl paklaustas, ar R.Žemaitaitis šiuo metu yra valdančiosios koalicijos narys, R.Karbauskis atsakė, kad „šiuo metu ne“.
Anot VDU politologo dr. M.Norkevičiaus, R.Karbauskio žodžiuose klaidos nėra – vadovaujantis Seimo statutu, R.Žemaitaitis iš tiesų nėra daugumos narys, nes šiuo metu jis priklauso Mišriai Seimo narių grupei.
Remiantis Seimo statuto 188 straipsnio 2 dalimi, tarp Seimo vicepirmininkų turi būti 2 opozicijos nariai. R.Žemaitaičiui tapus Mišrios grupės nariu, jis pagal Seimo statutą kartu tampa ir opozicijos atstovu, o tarp Seimo vicepirmininkų jau yra du opozicijos atstovai. Todėl R.Žemaitaičio likimas šiame poste tampa abejotinas.
„Formaliai R.Žemaitaitis nėra daugumos narys, nes jis nepriklauso valdančiąją koaliciją sudarančioms politinėms frakcijoms.
Politinės partijos pasirašė, bet jos yra tolygu politinėms frakcijoms parlamente. Politinės partijos, po rinkimų atėjusios į parlamentą, turi sudaryti politines frakcijas. Frakcijos, jei joms užtenka partijos narių, dažniausiai vadinasi tokiais pat pavadinimais kaip ir politinės partijos.
R.Žemaitaitis yra Mišrioje Seimo narių grupėje, todėl jis formaliai iškrenta iš valdančiosios daugumos“, – paaiškino politologas.
Susitarimo ašis kita?
VDU politologas atkreipė dėmesį, kad, susiklosčius esamai situacijai, didesnis klausimas, ar R.Žemaitaitis liks Seimo vicepirmininko pareigose.
„Atsiranda įdomesnis motyvas – R.Žemaitaičio posto išlaikymas ar neišlaikymas. Šis motyvas Gedimino Kirkilo „socialdarbiečių“ frakcijai ir V.Kamblevičiaus frakcijai atneša tikimybę nors ir trumpą laiką – mažiau nei metus – būti politinėje arenoje matoma politine jėga, priklausančia daugumai. Akivaizdu, kad šių frakcijų atstovai puikiai supranta, kad jiems jau atėjo politinis saulėlydis. Dėl to iš šių frakcijų buvo labai didelis interesas pakliūti į koalicinį formatą“, – portalui lrytas.lt teigė dr. M.Norkevičius.
Jis taip pat akcentavo, kad galimai atsilaisvins ne tik R.Žemaitaičio, einančio Seimo vicepirmininko pareigas, postas. Frakcijos, pasirašę susitarimą, galimai nusitaikė ir į dar du postus – Seimo pirmininko bei ekonomikos ir inovacijų ministro.
„Į ką tos frakcijos, tikėtina, yra labiausiai nusitaikiusios? Tai yra į atsilaisvinusį ekonomikos ir inovacijų ministro portfelį. Yra tikimybė, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija atiteks „Lietuvos gerovei“, o Seimo pirmininko kėdė, kai šis klausimas bus svarstomas, sprendžiant dėl pasitikėjimo, teks G.Kirkilui.
Tai yra ašis, dėl kurios vyksta tai, ką matome dabar“, – prognozėmis dalijosi politologas.
