Užuot daręs šou, sveikatos apsaugos ministras privalėtų iš visų jėgų stengtis, kad mažiau mirtų Lietuvos žmonių, kuriuos įmanoma išgelbėti, – susirgusiems vėžiu pagaliau turėtų būti kompensuojami inovatyvūs vaistai, sėkmingai taikomi kitose Europos valstybėse.
Taip į pliką A.Verygą reagavo daugelis „Lietuvos ryto“ skaitytojų.
„Dažniausiai mes viešai girdime, kad onkologinius pacientus diskriminuoja darbdaviai.
Ne, Lietuvoje onkologinius pacientus diskriminuoja valstybė, Sveikatos apsaugos ministerija, nes yra įteisintas mitas, kad onkologinis pacientas mirs, todėl į jį neverta investuoti“, – taip „Lietuvos ryto“ televizijai kalbėjo asociacijos „Kraujas“ pirmininkė Ieva Drėgvienė.
Kai S.Skvernelis prisipažino, kad likimas jam atsiuntė sunkų išbandymą – įveikti kraujo vėžį, daugelis ligonių įdėmiai sukluso. Mat jiems atsirado viltis, kad galbūt kas nors iš aukštų valdžios pareigūnų pagaliau pamatys, su kuo susiduria vėžiu sergantys žmonės ir juos gydantys medikai.
Blykstelėjo viltis, kad galiausiai valdžia išgirs, kaip jaučiasi žmonės, kuriuos valstybė nurašo kaip antrarūšius, kurie gali būti pagydyti, nes vaistų yra, tačiau valstybė jiems neranda pinigų.
Lietuvoje kasmet kraujo vėžiu suserga apie pusantro tūkstančio žmonių. Dauguma jų įveikia šią ligą.
Medikų teigimu, didžiausia bėda yra tai, kad Lietuvoje sunkiai kelią skinasi pažangūs inovatyvūs vaistai, kurie beveik visose Europos šalyse yra kompensuojami, o pas mus – ne.
Negavo reikiamų vaistų
Yra ne viena istorija, kuri gal nebūtų pasibaigusi tragiškai, jeigu ne valstybės abejingumas.
Kaunietė Janina Šidlauskienė praėjusią žiemą palaidojo savo vyrą 63-ejų Kęstutį Šidlauską. Ilgametis Vytauto Didžiojo universiteto prorektorius pralaimėjo kovą su kraujo vėžiu – mieloma.
„2011 metais jis pajuto stiprius skausmus. Pradėjome ieškoti ligos priežasties, tai užtruko pusę metų. Jam buvo dauginė mieloma, tam tikra kraujo vėžio rūšis, kuri reikalauja intensyvaus gydymo“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ pasakojo mokslininko našlė.
Kai liga nuslūgdavo, K.Šidlauskas grįždavo pas studentus, toliau dėstė. Jis privertė vėžį dukart atsitraukti.
Tačiau kai liga grįžo trečią kartą, gydytojai pasakė, kad išgelbėti gali tik inovatyvūs vaistai. Bet prorektorius jų negavo.
„Reikia pamatyti gydytojo, kuris dirba iš pašaukimo, akis, kai jis turi pasakyti ligoniui ir jo artimiesiems: „Aš žinau, kaip išgelbėti gyvybę, bet vaistai, kurių reikia, neprieinami.“
Mūsų šeima dėjo visas pastangas, kad išsiaiškintume, kada vaistai bus kompensuojami, kreipėmės į Sveikatos apsaugos ministeriją, Ligonių kasas, Seimo narius. Visas susirašinėjimas truko metus – auksinius metus – per kuriuos galėjome pakilti iš ligos patalo“, – kalbėjo J.Šidlauskienė.
Tačiau iš ligos patalo K.Šidlauskas nebepakilo – praėjusių metų gruodį buvo palaidotas.
„Mes manėme, kad vis tiek teisybė laimės. Naiviai galvojome. Nors kai pasidomi, sužinai, kad vaistai nėra egzotiniai ar eksperimentiniai, o visoje Europoje pripažinti kaip efektyviausi.
Manėme, kad atsiras sveiko proto, tą tiesą rasime ir kam nors įrodysime. Bet neįrodėme.
Valdininkų argumentais „nėra laiko svarstyti, nukelsime“ arba „trūksta klinikinių tyrimų“ netikiu. Įsivaizduokite, Europa tuo vaistu gydosi jau daug metų, o lietuviai sako, kad jiems trūksta įrodymų“, – kalbėjo mirusio prorektoriaus sūnus Vytenis Šidlauskas.
Valdininkai negirdi medikų
„Yra daugybė pacientų, kuriems reikia inovatyvaus gydymo. Daug pacientų jį gauna, bet daug ir negauna.
Mielominė liga – tai tipiška liga, kai gaudami veiksmingus vaistus žmonės gali gyventi be ligos požymių. Bet jei atitinkamų vaistų negauna, jie miršta“ – pripažino Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro direktorius Laimonas Griškevičius.
Gydytojai rašo raštus valdininkams, prašo kompensuoti vaistus, bet jų prašymai atsimuša tarsi į sieną.
„Tai kasdienė problema. Mes nuolat turime pacientų, kuriems nepadeda standartinis gydymas, jiems reikia inovatyvaus.
Bet jis nekompensuojamas ir mes neturime ką pasiūlyti pacientui. Galime pasiūlyti gydymą, kuris prastai veikia, arba palaikomąjį gydymą.
Aišku, normalu, kad inovacija ne tuoj pat prieinama, bet nenormalu, kai jos reikia laukti keletą metų.
Gydytojai neskirsto pacientų į jaunus ar pagyvenusius.
Visi turi gauti atitinkamą gydymą ir gyventi. Juo labiau kad gydymas yra. Tas neinvestavimas į inovatyvius vaistus visiškai nepriimtinas civilizuotoje visuomenėje“, – sakė L.Griškevičius.
Limfoma gali atsinaujinti
Galima sakyti, kad premjerui nusišypsojo didesnė sėkmė nei panašaus likimo ištiktiems. Jam diagnozuota pirmos stadijos limfoma, o šios ligos gydymui taikoma imunoterapija.
Bet jeigu likimas S.Skverneliui atsuktų nugarą ir liga atsinaujintų, jis atsidurtų tose pačiose pacientų, kurie negauna tinkamo gydymo, gretose.
„Daliai pacientų limfoma atsinaujina, o tada reikia inovatyvaus gydymo, kuris galėtų būti taikomas. Tai Lietuvoje neprieinama.
Tai liečia ir limfomą, ir kitas vėžio formas.
Mes žinome, kad yra inovatyvus gydymas, bet Lietuvoje jis greičiausiai atsiras po 3–5 metų.
Pagrindinis sveikatos apsaugos valdininkų argumentas – ribotos lėšos.
Bet daugeliu atvejų inovatyvūs vaistai patenka į rezervinius sąrašus, stumdomi mėnesius, metus, o aiškių argumentų, kodėl nekompensuojami, nėra“, – kalbėjo L.Griškevičius.
Neretai dėl gydymo išsiskiria medikų ir valdininkų nuomonės.
Pastarieji tarsi negirdi gydytojų argumentų, kad tokie vaistai tikrai yra efektyvūs.
„Apmaudu, kai žmonės perka imunoterapinį gydymą, vėžys atsitraukia, tada jie kreipiasi dėl kompensavimo, o jiems sako: „Ne, nes nėra naudos.“ Nors akivaizdžiai galima įrodyti, kad paskyrus imunoterapiją ji tikrai veikia, yra naudinga“, – sakė L.Griškevičius.
Nepasidavė net pasmerkta
Asociacijos „Onkologija.lt“ prezidentei Zitai Zamžickienei prieš kurį laiką buvo diagnozuotas ketvirtos stadijos vėžys.
Šiai moteriai, kovojančiai dėl inovatyvių vaistų tokiems ligoniams, buvo pasakyta, kad niekas nepadės, laukia mirtis.
„Man ne gydytojai pasakė, o valstybės tarnautojai: „Jokie vaistai nepadės ir nėra čia ko kovoti už tas moteris.“ Suprask, nėra tikslo kovoti, nes tavo baigtis aiški.
Bet gydytojai man sakė: „Nelaidokite savęs, gyvensite.“ Onkologiniams ligoniams tokie pasakymai suteikia sparnus“, – „Lietuvos ryto“ televizijai kalbėjo Z.Zamžickienė.
Tačiau vien žodžiais vėžio neišgydysi. Z.Zamžickienė gavo inovatyvius vaistus, todėl jau septyneri metai praėjo nuo to, kai jai į akis buvo pasakyta: „Tu mirsi.“ Tiek laiko ši nepasiduodanti moteris kovoja ir už kitų pacientų gyvybę.
„Viskas bus gerai premjerui, jis – jaunas, stiprus žmogus.
Tačiau viliuosi, kad premjeras, pamatęs iš vidaus onkologinių skyrių ir pacientų problemas, gal galės ir savo likimo draugams padėti“, – kalbėjo asociacijos „Onkologija.lt“ vadovė.
Šių metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezerve yra 332 milijonai 970 tūkstančių eurų.
Tai 10 kartų daugiau, negu reikalauja sukaupti įstatymas.
Pacientų organizacijų skaičiavimais, inovatyviam vėžio gydymui reikėtų trečdalio Privalomojo sveikatos draudimo fondo rezerve sukauptos sumos, taigi 200 milijonų liktų nepaliesta.
Vaistams taikomi vienodi kriterijai
Simona Stankevičienė
Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė
„Visiems vaistams, nesvarbu liga, taikomi vienodi patekimo į kompensuojamųjų vaistų sąrašą kriterijai. Nepriklausomos institucijos vertina, ar jie suteikia pridėtinę terapinę vertę.
Farmacijos departamentas, Ligonių kasa vertina įtaką biudžetui ir tada šie vertinimai atkeliauja į kompensavimo komisiją.
Tada patikrinama, kuriuos ministro įsakymus atitinka tie vaistai, ir jie patenka į kompensuojamųjų sąrašą.“
Ministro poelgį vieni gyrė, kiti kritikavo
Solidarizuodamasis su sergančiu S.Skverneliu ir plikai nusiskutęs A.Veryga vakar Seime aiškino, jog žmonės kartais jautriai reaguoja į jų išvaizdos pasikeitimus: „Jiems reikia visuomenės, šeimos, žmonių, su kuriais yra susiję, palaikymo. Premjeras yra mano vadovas. Man jis yra labai svarbus. Jo liga man yra labai svarbi, kaip ir kitų onkologinių pacientų. Tai, ką aš padariau, iš tikrųjų yra simbolinė smulkmena.“
Tačiau tokį A.Verygos poelgį kiti parlamentarai įvertino skirtingai.
Valstiečių vadovas R.Karbauskas sakė: „Esame solidarūs su premjeru, su visais žmonėmis, kurie serga vėžiu. Pirmiausia norisi, kad jie pasveiktų, o mūsų sveikatos apsaugos sistema būtų pajėgi jiems padėti.“
„Nemanau, kad galvos nusiskutimas duotų pliusą. Premjero šeimai yra tragedija ir didžiulė bėda. Jis – žinomas žmogus, ir bandoma tarsi pasinaudoti jo situacija, atkreipti į save dėmesį. Lietuvoje onkologinėmis ligomis serga dešimtys tūkstančių žmonių, bet kažkodėl ministras dėl jų nesiskuto galvos. Buvo, kai maži vaikučiai mirė dėl onkologinės ligos, ir ne dėl ministro kaltės arba dėl ministro kaltės, neveiklumo, vaistų neskyrimo, tai ministras kažkodėl nesiskuto. Keista ir skaudu, kai naudojamasi premjero nelaime. Tai gali atsitikti kiekvieno iš mūsų šeimos nariui“, – kalbėjo „tvarkiečių“ vedlys Remigijus Žemaitaitis.
Konservatorių partijos lyderis G.Landsbergis irgi gana kritiškai įvertino A.Verygos poelgį: „Dažniau tokios akcijos daromos remiant sergančius vaikus, o ne suaugusius vyrus. Užjaučiu sergantį premjerą ir linkiu jam kuo greičiau pasveikti.“
Tuo metu Liberalų sąjūdžio vadovas Eugenijus Gentvilas, kuris seniai vaikšto plikas, iš pradžių pajuokavo: „Praktiškas dalykas, visi solidarizuojasi su manimi“, bet surimtėjęs pridūrė: „Jei nusiskuto iš solidarumo, viskas gerai, gražu. Kai moterims po terapijų tenka nusiskusti, irgi būna solidarumo akcijų. Tokius dalykus reikia palaikyti.“
