Šeštadienį dienraščio „Lietuvos rytas“ skelbiamuose „Vilmorus“ reitinguose akį pirmiausia patraukia du dalykai. Pirmiausia, naujasis prezidentas Gitanas Nausėda ir toliau kopia tautos meilės laiptais, pasiekęs naują, 80 proc. rinkėjų palankaus vertinimo aukštumą. Sociologai sako, kad rekordas – 90 proc. – priklausė G.Nausėdos pirmtakei D.Grybauskaitei, tačiau jos įpėdinis turi visus šansus jį pasiekti ir galbūt net perkopti.
Nieko keista – nors ir nenuveikė dar nieko apčiuopiamo, naujasis prezidentas visa savo povyza spinduliuoja „ramybę“ bei „taiką“, o to nuo nuolatinio visų karo su visais bei juodos politinės maišalynės pavargusiems rinkėjams labiausiai ir reikia.
Tuo tarpu Seime atstovaujamos pagrindinės politinės jėgos po trumpos pertraukos vasaros pabaigoje šiek tiek pasikeitė pozicijomis – tačiau vos poros procentų arba paklaidos ribose. Valdantieji valstiečiai per plauką aplenkė konservatorius ir vėl tapo populiariausia šalies politine jėga. Už juos Seimo rinkimuose sako balsuosiantys 14,6 proc. rinkėjų – pora procentų daugiau, nei prieš porą mėnesių. Tuo tarpu konservatoriai turi 14,4 proc. rinkėjų paramą, kai prieš du mėnesius juos sakė remiantys 15,5 proc.
Į trečiają prizinę vietą, lygiai taip pat per plauką aplenkę „darbiečius“, sugrįžo socialdemokratai su 8,4 proc., o Darbo partiją remia 7,3 proc. rinkėjų.
Visos kitos politinės jėgos pagal šią apklausą neperkoptų 5 proc. Seimo barjero. Arčiausiai jo – vis dar valdantieji ir Seime subyrėję „tvarkiečiai“, kurie prieš porą mėnesių dar turėjo 5,7 proc. rinkėjų paramą, o šį mėnesį – 4,4 proc.
Kodėl, nepaisant praūžusių rinkimų, kuriuos visi valdantieji įtikinamai pralaimėjo, itin įtempto ir ilgo porinkiminio sezono, nesiliaujančių rietenų bei skandalų, padėtis partijų reitinguose – iš esmės tokia pat, kaip ir prieš visą šią košę?
Galbūt didelei daliai rinkėjų tiesiog visa tai atsibodo ir visa sumaištis jau nebedaro jokios esminės įtakos jų nuotaikoms, simpatijoms bei antipatijoms? Tad politinių jėgų pozicijas apsprendžia pirmiausiai ištikimiausi jų rinkėjų, kurių ir taip niekas negali paveikti?
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos politologas Giedrius Česnakas portalui lrytas.lt teigė, kad pirmosios trys šalies partijos yra pasiekusios savo „piką“, o daugiau resursų ir potencialo kopti į viršų kol kas neturi.
„Konservatoriai visuomet turi savo „lubas“, be to, turi ir vis ryškėjančių bei, panašu, gilėsiančių papildomų problemų. Pirmiausia, tai – vidaus tapatybinis ir idėjinis konfliktas tarp save konservatyvesne laikančios partijos dalies ir labiau liberalios partijos vadovybės. Panašu, kad jis prieš rinkimus gali tik gilėti, daliai partijos rinkėjų taip pat prieš rinkimus dairantis labiau jų pažiūras atitinkančių politinių jėgų“, – sako politologas.
Tuos rinkėjus nebūtinai gali pavilioti naujai besikuriant „tikraisiais krikščionimis demokratais“ besivadinanti, iš partijos išstumto Rimanto Dagio bei kitų į radikalą dešinę palinkusių veikėjų vedama partija. Ši jėga – tiesiog vienas iš vidaus konflikto dešiniųjų rinkėjų flange simptomų.
Kita vertus, pasak G.Česnako, kai kurie labiausiai su dešiniaisiais siejami, senieji partijos vadovybės veikėjai išvyko į Europos parlamentą, tad yra mažiau regimi ir girdimi vidaus politikos scenoje. Taigi nieko keista, kad mažiau regimi ir girdimi ir visi konservatoriai.
Pasak politologo, jaunasis partijos lyderis Gabrielius Landsbergis ir toliau nesugeba parodyti turįs didesnį potencialą nei anksčiau. Galbūt, arėjant rinkimams, į viršų dešiniuosius vėl pradės traukti į aktyvią politiką grįžtanti buvusi antrojo prezidento rinkimų turo dalyvė I.Šimonytė?
G.Česnako teigimu, riboti ir I.Šimonytės resursai bei potencialas.
Panašioje padėtyje – ir socialdemokratai, kuriems iš karto po savivaldos ir prezidento rinkimų buvo giedami ditirambai ir žadamas veržlus renesansas. Partijos vedlys Gintautas Paluckas taip pat nerodo raumenų, priešingai – jo asmeniniai rezultatai rinkimuose gali būti vadinami fiasko. O naujų, rinkėjus patraukiančių ir įkvepiančių veidų taip pat nėra.
Taigi, kairiųjų paradoksas – partijos lyderis ir kiti vadovybės nariai sau, partija – sau.
„Prieš kiekvienus rinkimus dalis rinkėjų ir vėl dairosi gelbėtojų, tų, kurie sugeba save pristatyti, kaip „naujausią“ jėgą. Taip sugebėjo atsigauti Darbo partija, vedama savo senojo lyderio Viktoro Uspaskicho. O tarp tų, kurie ateina į šios partijos stovyklą – nemažai tų, kurie potencialiai galėtų būti kairiųjų rinkėjais“, – sako G.Česnakas.
Tuo tarpu valstiečiai, pasak jo, toliau vagodami savo vagą, kol kas sugeba išlaikyti savo ištikimiausius rinkėjus. Po smūgių, gautų per rinkimus ir po jų, jiems atsigauti padėjo ir švelnesnė retorika, kurią pirmiausia ėmė vartoti premjeras Saulius Skvernelis, bet svarbiausia – suartėjimas ir netgi viešas flirtas su prezidentu G.Nausėda.
„Visos tos kalbos apie „gerovės valstybę“, kuri bus kuriama kartu su prezidentu, premjero broliavimas su juo, rūpesčio silpniausiais ir skurdžiausiais deklaravimas kol kas ir padeda valstiečiams bei jų Vyriausybei išsilaikyti reitingų viršūnėse“, – tvirtina G.Česnakas.
Jis taip pat neatmeta, jog savą vaidmenį galėjo suvaidinti ir paaiškėjusi premjero liga – kraujo vėžys. „Žiaurus paradoksas, tačiau, mano nuomone, tai, kad Vyriausybės vadovą užgriuvo šis žiaurus išmėginimas ir jis jį taip viešai priėmė, galėjo paskatinti bent dalies rinkėjų paramą bei simpatijas ne tik jam, bet ir visiems valdantiesiems“, – sakė politologas.
