Kuri sutartis galioja – ar ta, kurią vasarą pasirašė keturios partijos, ar ta, kurią ketvirtadienį suraitė keturių frakcijų – valstiečių, „socialdarbiečių“, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos ir „Lietuvos gerovei“ – seniūnai?
Keturių partijų valdančiosios koalicijos sutartis su pridėtiniu susitarimu, kurią sudarė trijų partijų frakcijos su jokiai partijai neatstovaujančia „Lietuvos gerovei“, – štai tokia teisine politine egzotika dabar paremta Seimo dauguma.
Net patys politikai dorai nebesusigaudo ir nesutaria, ar galioja visos šios dėlionės dalys, ar kuri nors iš jų yra tikresnė už kitą.
V.Kamblevičius ir jo bendražygiai „gerovininkai“ skelbia, kad partijų sutartis nebegalioja – bent tokia apimtimi, kokia galiojo „tvarkiečiams“. Šitokių tvirtinimų pamatas – kaip ant delno: taip tikimasi išjudinti Seimo vicepirmininko kėdę, kurioje tebesėdi vienas partijų sutarties signatarų, be frakcijos likęs „Tvarkos ir teisingumo“ pirmininkas R.Žemaitaitis.
Vienaip ar kitaip, ši ekvilibristika nekeičia faktinės padėties – valdantieji turi daugumą Seime, nepaisant to, kokiais formalumais ji apipinta.
Negana to, ši dauguma, regis, turi ir prezidento G.Nausėdos paramą. Bent tokią prielaidą galima daryti po šią savaitę vykusios draugystės šventės Prezidentūroje, kur šalies vadovas priėmė premjerą S.Skvernelį su visais Vyriausybės nariais.
Buvo svarstoma, kaip dėlioti kitų metų biudžetą, o to svarstymo darna taip įkvėpė S.Skvernelį, kad jis net pasiūlė į vieną sujungti savo ir G.Nausėdos rinkimų šūkius – „Gerovės valstybė“ ir „Tėvynės labui!“.
Žinoma, toks premjero entuziazmas daugiausia nulemtas viešųjų ryšių išskaičiavimų. S.Skvernelis jau seniai tvirtina, kad prieš trejus pavasario rinkimus valdantiesiems konfrontuojant su visais tai ir buvo pagrindinė jų pralaimėjimų priežastis.
Be to, taika ir bendrystė su realios politinės atramos neturinčiu, tačiau populiariausiu šalies politiku valdantiesiems – tik į naudą.
Juolab kad ir G.Nausėda yra linkęs į tą bendrystę ir vengia kritikuoti dabartinę valdžią taip, kaip darė jo pirmtakė D.Grybauskaitė.
Nors kritikuoti tikrai būtų ne viena proga – net tuomet, kai valdančiųjų atstovai mano suradę palankų momentą pasirodyti kuo geresnėje šviesoje.
Vienas pavyzdžių – šią savaitę kilęs triukšmas dėl sveikatos apsaugos ministro A.Verygos plaukų.
Valstiečių politikas, norėdamas išreikšti paramą ir solidarumą nuo kraujo vėžio ir chemoterapijos kenčiančiam ir plaukų netekusiam S.Skverneliui, irgi plikai nusiskuto galvą.
Savaime toks gestas – gražus, kaip ir kiekvienas žmogiško solidarumo ar paramos ženklas asmeniui, atsidūrusiam tokioje sunkioje padėtyje kaip Vyriausybės vadovas.
Bet taip nepasirodė kai kuriems opozicijos atstovams, ypač konservatoriui K.Masiuliui. Šis Seimo narys pasityčiojo iš A.Verygos pasiūlydamas jam pačiam patirti chemoterapiją – tuomet esą nereikės ir kirpyklos.
Panašios patyčios, kuriomis virtualiojoje erdvėje svaidėsi ne tik tautos išrinktieji, bet ir paprasti mirtingieji, dar kartą paliudijo, kad dar yra nemažai žmonių, kurie dėl politikos gali paaukoti kai ką svarbiau negu plaukus – žmogiškumą.
Suprantama, nepaneigsi ir to, jog A.Veryga šiuo savo poelgiu greičiausiai siekė pasireklamuoti.
Taikliai buvo priminta, kad nuo jo, kaip Sveikatos apsaugos ministerijos vadovo, konkrečių veiksmų, o ne nuo parodomųjų premjero palaikymo akcijų priklauso sergančiųjų vėžiu likimas.
Todėl galima suprasti ir deramos pagalbos nesulaukiančių tokių ligonių, ir juos subūrusių organizacijų vadovų atvirą pasipiktinimą sveikatos apsaugos ministro pozavimu. Mat valdžia niekaip nesugeba rasti lėšų inovatyviems vaistams nuo kraujo vėžio kompensuoti, kurie jau seniai gelbėja gyvybes kitose Europos šalyse.
Netgi kai kurie medikai viešai pripažino, kad daugelį tokių ligonių būtų galima išgydyti, bet nepasirūpindama efektyviais vaistais valstybė diskriminuoja ir tiesiog nurašo sergančiuosius vėžiu kaip pasmerktuosius.
Šis A.Verygos poelgis daugeliui priminė kito valstiečių ministro – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovo L.Kukuraičio – plačiai nuskambėjusią ir prieštaringai įvertintą akciją. Tada gerokai buksuojant vaiko teisių apsaugos reformai ministerijos tinklalapyje buvo paskelbta fotosesija – ant tėvų žiauriai nužudyto Matuko kapo sukniubęs L.Kukuraitis.
Kad šios kadencijos Vyriausybės nariai daug dėmesio skiria viešiesiems ryšiams, taip užmaskuodami nepadarytus realius darbus, liudijo ir dabar jau buvusio susisiekimo ministro R.Masiulio veikla.
D.Grybauskaitės globojamas politikas demonstratyviai nešiojosi raudoną aplanką su esą atskleistos korupcijos įrodymais, tačiau dabar valdantieji jau bando prispausti paties eksministro, kuris dėjosi didžiuoju skaidruoliu, uodegą.
Šią savaitę valstiečių atstovai Seime toliau svaidėsi įtarimais, kad šalies kelių priežiūra ir remontas galėjo būti vienas po Susisiekimo ministerijos stogu vešėjusios korupcijos šaltinių.
Seimo užkulisiuose taip pat garsėja kalbos, kad neskaidrūs galėjo būti ir gausūs audito konkursai, kuriuos taip mėgo buvęs ministras. Beje, net Specialiųjų tyrimų tarnyba patvirtino, kad R.Masiulio reformuotos bendrovės „Kelių priežiūra“ veikloje buvo korupcijos rizikos.
Tuo metu Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas V.Sutkus pripažino, kad šios srities skaidrinimo realių rezultatų nematyti – pastaraisiais metais šalies kelių sektorius patyrė drastišką nuosmukį.
Beje, R.Karbauskis jau anksčiau yra pagrasinęs, kad R.Masiuliui teks atsakyti už nepadarytus arba blogai padarytus darbus.
