Šiemet pirmajame Kauno seniūnaičių rinkimų ture iš viso balsavo 1421 kaunietis – tai dar prastesnis rezultatas negu 2017-aisiais, kai pakartotiniuose rinkimuose balsavo 1568 žmonės.
Aktyviausia buvo Vaišvydavos seniūnaitija, o pasyviausia – Partizanų 1-oji. Vaišvydavos seniūnijoje buvo ir didžiausias kandidatų pasirinkimas – net trys.
Nė vieno kandidato nebuvo Naujasodžio, K.Baršausko gatvės, Vilijampolės vakarinėje ir Vičiūnų seniūnaitijose.
„Kadangi rinkimai laikomi neįvykusiais dėl mažo rinkėjų aktyvumo, paskelbti pakartotiniai rinkimai ir nauji rinkimai tose seniūnaitijose, kuriose nebuvo iškelti kandidatai pirmajame ture“, – pranešė Centro seniūnijos seniūnas Marius Švaikauskas.
Pasak jo, nuo rugsėjo 17 iki 30 dienos vyksta naujų kandidatų registravimas, spalio 7–11 dienomis vyks pakartotinis balsavimas.
„Kandidatų kėlimo ir balsavimo procedūra išliks tokia pati. Pirmajame ture rinkimai laikomi įvykusiais, jeigu rinkimuose dalyvauja ne mažiau kaip 5 procentai seniūnaitijos gyventojų, turinčių teisę rinkti seniūnaitį. Pakartotiniams rinkimams reikalavimas dėl rinkimuose dalyvaujančių gyventojų skaičiaus netaikomas“, – aiškino M.Švaikauskas.
Kuo paaiškinti susidomėjimą rinkimais Vaišvydavos rajone?
„Vaišvydavos gyventojai aktyviai dalyvauja sprendžiant įvairius klausimus“, – tikino Vaišvydavos bendruomenės centro vadovas Šarūnas Žitkevičius.
Nepaisant šio rajono gyventojų aktyvumo renkant seniūnaitį, Š.Žitkevičius šios pareigybės reikalingumu smarkiai abejojo.
„Jeigu seniūnas tinkamai atlieka pareigas ir turi subūręs patikimą komandą, seniūnaičio pareigybė visiškai nereikalinga“, – mano Š.Žitkevičius.
Jis priminė, kad seniūnaitis gali tik patarti, pranešti apie pastebėtą negerovę ar būtiną atlikti darbą, tačiau neturi jokios sprendžiamosios galios.
