Pasak teisingumo ministro Elvino Jankevičiaus, plano atsisakoma pasaulyje augant kibernetinio saugumo grėsmėms.
Per posėdį trečiadienį Vyriausybė ketina išbraukti iš savo priemonių plano ketinimus sukurti balsavimo internetu informacinę sistemą ir pakeisti rinkimų įstatymus, kad toks balsavimas būtų galimas.
„Deja, turime pasakyti, kad kol kas atsisakome šitos iniciatyvos, kadangi kibernetinės grėsmės didėja visame pasaulyje. Kol kas manome, kad jeigu įgyvendintume šią priemonę, būtų per didelė rizika“, – BNS antradienį sakė teisingumo ministras.
„Jeigu kils idėja, kaip mes galime labai saugiai ir užtikrintai tai padaryti, svarstymus atnaujinsime“, – pridūrė jis.
Pasak E. Jankevičiaus, nerimą dėl balsavimo saugumo taip pat padidino Rusijos kišimasis į įvairių šalių rinkimus.
Ministrų kabinetas dar 2018 metų pradžioje yra pateikęs Seimui įstatymo projektą, kuris leistų kurti balsavimo internetu sistemą. Ministras sakė, kad su Seimo nariais sutarta šio teisės akto nepriimti.
Seime jau anksčiau keliskart teikti projektai dėl balsavimo internetu įteisinimo, bet jie nebuvo priimami.
Internetinio balsavimo šalininkai sako, kad jis leistų padidinti rinkėjų aktyvumą.
Palaiko išankstinio balsavimo ilginimą
Seimo nariai antradienį po pateikimo pritarė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūno Ramūno Karbauskio siūlymui paailginti išankstinį balsavimą.
Už balsavo 86 parlamentarai, prieš nebuvo nė vieno, o dešimt politikų susilaikė.
Toliau Seime šis klausimas bus svarstomas lapkričio 21 dieną. Jei Seimas pritartų, Lietuvoje balsuojantys asmenys, negalintys balsuoti rinkimų dieną, galėtų balsuoti nuo pirmadienio iki penktadienio paskutinę savaitę prieš rinkimus (t. y. ne dvi dienas, kaip yra dabar, o penkias dienas).
R.Karbauskis taip pat siūlo tose vietovėse, kur yra daugiau Lietuvos piliečių, gyvenančių užsienyje, kurti papildomas balsavimo vietas.
Kodėl negalime balsuoti internetu?
Simonas Gentvilas klausė, kodėl negalima balsuoti internetu.
„Užsienio lietuviai negali iki Vašingtono atvažiuoti iš kitų penkiasdešimties valstijų. Laiškai iš VRK atėjo neanspauduoti, turėjome tokį atvejį per pastaruosius rinkimus. Kada į internetinį balsavimą galėsime įtraukti tą Lietuvos dalį, kuri atitolusi nuo Lietuvos ir ambasadų fiziškai?“, – teiravosi S.Gentvilas.
„Jei būtų galima užtikrinti saugumą balsavimo iš anksto elektroniniu paštu, tai tokiu atveju, būtų galima svarstyti.
Kiek man žinoma, užtikrinti saugumo tokiam balsavimui yra nėra įmanoma. Tai belieka tikėtis, kad klaidų bus mažiau. Balsavimo vietų bus daugiau ir atitinkamai žmonės registruosis iš anksto.
Džiaugiuosi, kad lietuvos piliečių dalyvaujančių užsienyje rinkimuose padaugėjo. Tikiuosi, kad išliks. Tai yra dėl to, kad jie iš anksto registruojasi ir yra atitinkama tvarka. Pašto ar mūsų ambasadų klaidos, tikiuosi bus išspręstos“, – atsakė R.Karbauskis.
R. Karbauskis tikisi, kad siūlomu reguliavimu bus sudarytos palankesnės sąlygos Lietuvos piliečiams pareikšti savo valią Seimo rinkimuose ir taip bus užtikrintas aktyvesnis piliečių dalyvavimas.
Pasak jo, šiuo metu galiojantys rinkimus reguliuojantys teisės aktai skirtingai reguliuoja papildomų balsavimo vietų užsienyje, balsavimo rinkimuose iš anksto trukmės klausimus.
Seimo rinkimų įstatymas, skirtingai nei Prezidento rinkimų ar Europos Parlamento rinkimų įstatymai, nenumato papildomų balsavimo vietų užsienyje įkūrimo galimybės.
Taip pat, pagal esantį reguliavimą, Seimo rinkimuose iš anksto gali būti balsuojama tik paskutinį trečiadienį ir ketvirtadienį prieš rinkimus.
Atitinkamai, Prezidento rinkimų ar Europos Parlamento rinkimų įstatymuose numatytas balsavimas iš anksto nuo pirmadienio iki penktadienio paskutinę savaitę prieš rinkimus, t. y. ne dvi, o penkias dienas.
