Po ilgų diskusijų ir nesutarimų tyrimas bus pradėtas
Antradienį, balsuojant dėl tyrimo projekto nutarimo priėmimo, balsavimui užsiregistravo 101 parlamentaras. 87 Seimo nariai balsavo už, prieš – 1, o 12 parlamentarų susilaikė.
Antrąją projekto nutarimo redakciją rytinio Seimo posėdžio metu pristatė NSGK pirmininkas Dainius Gaižauskas. Nutarimas buvo parengtas, vadovaujantis Seimo Teisės departamento papildymais ir rekomendacijomis.
Šiuo tyrimu bus analizuojama ne tik I.Rozovos, kuri yra Rusų aljanso narė, o Seime priklauso Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijai, veikla ir ryšiai su Rusijos atstovais.
Priimtu nutarimu numatoma, kad tyrimas bus atliekamas ir dėl politikų, disponavusių informacija apie I.Rozovą, veiksmų. Nutarimo projekte siūloma aiškintis situaciją dėl „iš Valstybės saugumo departamento gautos informacijos netinkamo panaudojimo“.
NSGK rengiasi nagrinėti, kurie Seimo padaliniai ir nariai šią informaciją gavo, kokius sprendimus dėl to priėmė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis bei kiti parlamentarai. Tyrimu taip pat bus siekiama nustatyti, ar V.Pranckiečio, buvusio NSGK pirmininko Vytauto Bako ir kitų parlamentarų sprendimai „buvo priimti laiku ir tinkami siekiant pašalinti galimas rizikas ar grėsmes nacionaliniam saugumui“.
Rengiant tyrimo nutarimą, tyrimo objektai ir aprėptis sukėlė daug diskusijų ir nesutarimų tiek Seimo posėdžių salėje, tiek NSGK.
Numatyta, kad tyrimas turėtų būti atliktas, o išvada pateikta Seimui iki 2019 m. gruodžio 1 d.
Trečiasis balsavimas
Šį antradienį įvykęs balsavimas buvo jau trečiasis balsavimas dėl I.Rozovos veiklos tyrimo.
Praėjusį antradienį įvyko balsavimas po projekto nutarimo pateikimo. 77 Seimo nariai iš 93 užsiregistravusiųjų balsavimui balsavo už tyrimo projekto nutarimą. 12 parlamentarų susilaikė, o 4 balsavo prieš.
Tiesa, praėjusį antradienį įvykęs balsavimas įvyko po nukėlimo. Nukėlimą inicijavo Liberalų sąjūdžio frakcija.
Ketvirtadienį vyko tyrimo projekto nutarimo svarstymas. Balsavimui ketvirtadienį užsiregistravo 102 parlamentarai. 94 Seimo nariai balsavo už, 1 balsavo prieš, o 7 parlamentarai susilaikė.
I.Rozova kratosi kaltės, opozicija baiminasi politizuoto tyrimo
Trečiadienį I.Rozova sukvietė žurnalistus į spaudos konferenciją, kurios metu politikė išsakė savo poziciją susiklosčiusios situacijos ir planuojamo parlamentinio tyrimo klausimu.
Seimo narės, priklausančios Rusų aljansui, teigimu, ji tapo dirbtinai sukurto skandalo auka. Parlamentarė I.Rozova laikosi pozicijos, kad jos ryšiai su rusų diplomatais buvę, kad ir neformalūs, bet ne asmeniniai, todėl ji mano neturėjusi jų deklaruoti VSD klausimyne.
Tuo tarpu opozicijos atstovai nuogąstauja, kad aiškinantis ne tik I.Rozovos ir Rusijos grėsmių Lietuvos saugumui klausimus, bet ir analizuojant medžiagą apie ja disponavusių politikų veiksmus, tyrimas taps politinio susidorojimo su opozicija įrankiu bei užgoš nacionalinio saugumo klausimus.
Seimo posėdyje Eugenijus Gentvilas ragino balsuoti už tyrimą, nes priešingu atveju nevyktų joks tyrimas, tačiau nuogąstavo, kad tyrimas neatlieps pagrindinio uždavinio – Rusijos poveikio analizės.
„Mes daugiau girdėjome ne apie Maskvos galimą įtaką Lietuvos politikams ir politiniams procesams, o apie valdančiųjų keršto blykstelėjimus. <..> tai permuša pagrindinį uždavinį, kurį mes turėtume spręsti“, – sakė E.Gentvilas.
Abejonėmis dalijosi ir Andrius Mazuronis. Pasak jo, panašu, kad tyrimas bus „politikavimo įrankis“ prieš artėjančius 2020 m. Seimo rinkimus.
Aušrinė Armonaitė tikino, kad dabartinė valdančioji dauguma devalvavo tyrimų komisijas, o NSGK pirmininko nešališkumas šiame tyrime, jos nuomone, yra abejotinas.
