Dėl prestižinio posto užvirė rimta kova – susirėmė ir užkulisiuose

Lietuvos valdžios kabinetuose toliau stringa paskyrimas į prestižinę Europos Sąjungos bendrojo teismo (ESBT) teisėjo vietą Liuksemburge. Kodėl?

 Užvirė kova dėl vietos Europos Sąjungos bendrajame teisme (ESBT).<br> Reuters/Scanpix nuotr.
 Užvirė kova dėl vietos Europos Sąjungos bendrajame teisme (ESBT).<br> Reuters/Scanpix nuotr.
Europos Sąjungos bendrojo teismo teisėju V.Valančius dirba nuo 2016-ųjų.
Europos Sąjungos bendrojo teismo teisėju V.Valančius dirba nuo 2016-ųjų.
Daugiau nuotraukų (2)

Tomas Dapkus, „Lietuvos rytas“

Sep 25, 2019, 7:39 AM

Liepos pabaigoje prezidentas Gitanas Nausėda atmetė dabartinio ESBT teisėjo Virgilijaus Valančiaus kandidatūrą, kurią antrai šešerių metų kadencijai pateikė Vyriausybė. Šalies vadovas pareiškė tai padaręs todėl, kad gavęs neoficialios informacijos.

Tačiau iki šiol Europos Sąjungai nėra pateiktas naujas kandidatas, dėl kurio užkulisiuose susirėmė įtakingi Lietuvos teisėjai.

Ministras žadėjo nedelsti

Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius „Lietuvos rytui“ teigė, kad kandidatas bus parinktas artimiausiu metu.

Anot politiko, kuris vadovauja atranką vykdančiai komisijai, bus renkamasi iš dabar esančių kandidatų: „Šiuo metu atrankoje dalyvauja 8 asmenys. Norime atrinkti kompetentingiausią kandidatą ir suderinti su prezidentu, o vėliau – ir su Seimu.“

Atrankos komisiją sudaro Seimo, Aukščiausiojo teismo, Seimo pirmininko, premjero, Teisingumo ir Užsienio reikalų ministerijų atstovai.

Į komisiją atstovą deleguoja ir prezidentas, tačiau jo patarėja teisės klausimais Jūratė Šovienė, šaltinių Seime teigimu, iš pradžių nepanoro dalyvauti atrankos procedūroje.

Dabar esą laukiama, kad Prezidentūra vis dėlto deleguos atstovą į komisiją.

Sutrukdė anoniminis skundas

Lietuva deleguoja du ESBT teisėjus.

Rugsėjo pradžioje darbą Liuksemburge pradėjo iki tol Aukščiausiojo teismo pirmininku dirbęs Rimvydas Norkus.

Tuo metu dėl antros vietos susikibo įtakingos teisėjų grupės. Nors Lietuva teikė Konstitucinio teismo teisėjo Gedimino Mesonio kandidatūrą, Europos komitetas, vertinantis teisėjų tinkamumą, jo kandidatūrai nepritarė.

Teisėjų užkulisinės intrigos pasiekė ir Europos institucijas.

„Lietuvos ryto“ šaltinių teigimu, komitetui buvo atsiųstas prieš G.Mesonį nukreiptas anoniminis skundas iš Vilniaus.

Teisingumo ministerija vėliau viešai paaiškino, kad ES užkliuvo tai, jog šis teisėjas stokoja prancūzų kalbos žinių.

Kodėl užkliuvo V.Valančius?

Tada Vyriausybė grįžo prie V.Valančiaus kandidatūros, nors buvusios šalies vadovės Dalios Grybauskaitės patarėja teisės klausimais Rasa Svetikaitė tarp Prezidentūros favoritų įvardijo ryžtingai šio posto siekiančią Konstitucinio teismo teisėją Danutę Jočienę.

Vyriausybė išlaukė D.Grybauskaitės kadencijos pabaigos ir V.Valančiaus kandidatūrą pateikė jau naujajam prezidentui G.Nausėdai. Tačiau ši kandidatūra buvo atmesta, o Prezidentūra vėl pirmenybę linkusi teikti D.Jočienei.

Teisėjų bendruomenėje spėliojama, kad viena priežasčių atmesti V.Valančiaus kandidatūrą galėjo būti prezidento noras išvengti spekuliacijų, kad taip jis esą atsidėkoja šiam teisėjui už Nausėdų šeimai palankų sprendimą Vyriausiajame administraciniame teisme.

Mat šio teismo tuomečio pirmininko V.Valančiaus vadovaujama teisėjų kolegija yra atmetusi Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos apeliacinį skundą ir nurodžiusi suderinti modernaus Nausėdų gyvenamojo namo projektą statybos leidimui šiame parke gauti.

Prezidentūros patarėjų favorite įvardijama Konstitucinio teismo teisėja D.Jočienė „Lietuvos rytui“ sakė nieko nežinanti apie vykstančias užkulisines kovas dėl ESBT teisėjo vietos: „Mano dokumentai paduoti, tačiau daugiau tikrai nieko nežinau.“

Atomazga gali būti įvairi

Tuo metu Seimo vicepirmininko Gedimino Kirkilo, kuris yra atrankos komisijos narys, teigimu, dar neaišku, kuris kandidatas pasirodys tinkamiausias: „Prezidentūra turės vieną balsą. Ir aną kartą balsavau už V.Valančių, o Prezidentūra turėjo kitą kandidatą. Taigi nebūtinai jos kandidatas turi būti palaimintas.“

Tačiau kiti su skyrimo užkulisiais gerai susipažinę šaltiniai mano, kad Vyriausybė linkusi nusileisti Prezidentūrai, todėl teiks tokį kandidatą, kokio ji pageidaus.

ESBT teisėjo skyrimo procedūra turi kelias pakopas: Vyriausybė kandidatą teikia derinti prezidentui, vėliau jam turi pritarti Seimas, tada sprendimai persikelia į europines institucijas, kur kandidatą vertina specialus komitetas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.