„Gal galima nedaryti pertraukos, skubu į darbą“, – politinės korupcijos bylą nagrinėjančių Vilniaus apygardos teismo teisėjų prašė buvęs „darbietis“, o dabar „socialdarbietis“ Petras Narkevičius.
Šis politikas pirmadienį buvo paskirtas žemės ūkio viceministru, o trečiadienį kelias valandas stovėjo teismo liudytojų tribūnoje.
Buvęs Seimo narys P.Narkevičius – pirmasis šios bylos liudytojas, sulaukęs žiūrovų dėmesio. Prasidėjus posėdžiui teismo salės gale susėdo aštuoni žmonės. Jie išėjo tuomet, kai viceministrą apklausęs teismas pradėjo skaityti anksčiau jo duotus parodymus.
Politikų prašė neskubėti
Praėjusios kadencijos Seime P.Narkevičius metus vadovavo Biudžeto ir finansų komitetui (BFK), kuriame buvo svarstomi vėliau prokurorams įtarimų sukėlę Pelno mokesčio, Atsiskaitymo grynaisiais pinigais įstatymai bei Vartojimų kreditų įstatymo pataisos.
Dėl galimo poveikio šiuos įstatymus svarsčiusiems BFK nariams kaltinimų yra sulaukęs tuometis Seimo narys, buvęs vienas Darbo partijos lyderių Vytautas Gapšys. Byloje teigiama, kad paveikti kolegas jis bandęs tuomečio koncerno „MG Baltic“ valdybos nario Raimondo Kurlianskio prašymu.
Vienas verslininko pageidavimų buvęs pasistengti, kad Pelno mokesčio įstatymo svarstymas iš 2015 metų Seimo rudens sesijos būtų perkeltas į 2016 metų pavasario sesiją ir pradėtų galioti kuo vėliau.
Tuo metu Finansų ministerija siekė, kad šis įstatymas būtų pakoreguotas skubos tvarka. Lietuva jau metus vėlavo į jį perkelti Europos Sąjungos direktyvą, todėl Europos Komisija buvo užfiksavusi teisės pažeidimą.
Siūlė keisti pirmininką
Byloje yra 2015-ųjų gruodžio 9 dieną šalia Seimo rūmų esančiame restorane „Stebuklai“ slapta įrašytas V.Gapšio ir R.Kurlianskio pokalbis, kurio metu verslininkas piktinosi, kad BFK pirmininkas P.Narkevičius jiems aktualių pataisų vis dar neišbraukė iš komiteto darbotvarkės.
„Tai, man rodos, Petras (P.Narkevičius) ne tik kad neišėmė klausimo, dar už Kęsto (Kęstučio Daukšio) pasiūlymą neprabalsavo. Tai, aš manau, pats turi puikią progą pasikeist komiteto pirmininką, beje“, – V.Gapšiui aiškino R.Kurlianskis.
Prieš paskutinį 2015 metų Seimo posėdį P.Narkevičius paprašė tuometės Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės į plenarinių posėdžių darbotvarkę įtraukti Pelno mokesčio įstatymo pataisas.
Politikė tai padarė, bet netrukus išbraukė.
Nei šypsojosi, nei dėkojo
P.Narkevičius teisme prisiminė, jog L.Graužinienė jam sakiusi, kad projektas įstrigo dėl netikslaus ES direktyvos vertimo į lietuvių kalbą. Kaltinime teigiama, kad L.Graužinienė darbotvarkę pakeitė sulaukusi K.Daukšio prašymo pažiūrėti, ar su šiuo įstatymu viskas gerai.
P.Narkevičius ikiteisminio tyrimo metu yra sakęs: „Dėl to iš K.Daukšio šypsenos ar padėkos nesulaukiau.“ Teisme liudytojas aiškino, kad tai nebuvo užuomina apie galimą kolegos poveikį: „K.Daukšys yra linksmas žmogus, dažnai šypsosi, tačiau tąkart reagavo santūriai.“
Tada P.Narkevičius dar priklausė Darbo partijai, bet teigė, kad bendrapartiečiai K.Daukšys ir V.Gapšys konkrečių prašymų jam niekada nėra pareiškę: „Gal praeidami koridoriumi ką ir pasakė.“
Liudytojas pripažino, kad dėl byloje minimų įstatymų „darbiečių“ frakcijoje būdavo ir aštrių diskusijų: „Taip buvo dėl mano užsispyrimo ir mano charakterio savybių, aš visada tiesiai pasakydavau, kas man partijoje nepatinka, todėl sulaukdavau kai kurių kolegų priekaištų.“
Buvęs BFK komiteto pirmininkas prisiminė, kad į komiteto posėdžius dažnai ateidavo įvairių ministerijų ir verslo atstovų, bet jų spaudimo teigė nejautęs: „Kad mane kas spaustų ar prievartautų, to tikrai nebuvo, bet jei aš stoviu čia, vadinasi, šie įstatymų projektai kažkuo išsiskyrė iš kitų.“
Piktinosi, bet palaikė
P.Narkevičius net neklausiamas pradėjo kalbėti apie kitą jam įsiminusį Seimo svarstytą projektą dėl kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijos, o teismo salėje užvirusią diskusiją teisėjai vos sustabdė.
Inžinieriaus statybininko išsilavinimą turintis ir Zarasuose kelininku dirbęs P.Narkevičius jau tuomet stebėjosi šio projekto kaina – 100 kilometrų rekonstrukcija būtų kainavusi beveik 170 milijonų eurų.
Šį projektą Seimui buvo pateikusi Susisiekimo ministerija, tačiau, P.Narkevičiaus teigimu, tuometis viceministras Algis Žvaliauskas jam užsiminė, kad šį kelią galima rekonstruoti už pusę kainos.
„Kelias gali būti statomas nuo nulio, kai reikia kloti pagrindus. Šiuo atveju pagrindai buvo. Pats buvau kelininkas, kodėl turėjau netikėti kitu profesionalu kelininku?“ – teisme aiškino buvęs Seimo narys.
Nors P.Narkevičius piktinosi brangia kelio rekonstrukcija, balsuodamas Seime tam pritarė. Jis teisinosi nenorėjęs stabdyti projekto, kuriam jau buvo pritarusi Vyriausybė.
