Mokslininkai įspėjo, kad siūlymai klimato kaitą sukeliančias anglies dioksido dujas (CO2) laidoti žemės gelmėse gali pridaryti daugiau žalos, nei duoti naudos.
Bet apie naudą ir netrukus pažirsiančius milijonus kalba energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, pavasarį su JAV verslininkais sukirtęs rankomis, kad eksperimentai dėl šių dujų laidojimo galėtų būtų atliekami Lietuvoje.
Aplinkos ir Energetikos ministerijos dėl siūlymų riboti tokių atliekų laidojimą po žeme stumdosi jau daugiau kaip metus ir šios gūžynės dar nesibaigė.
Seime sprendimas dėl daugiausia pramonės ir energetikos įmonių išmetamų dujų laidojimo draudimo jau turėjo būti priimtas liepos pradžioje. Bet tuomet valstiečių pastangomis balsavimas buvo netikėtai atidėtas. O prieš tai žlugo ir Aplinkos ministerijos bandymai tą draudimą patvirtinti Vyriausybėje.
Neoficialiomis žiniomis, abu kartus tam pasipriešino Ž.Vaičiūno vadovaujama Energetikos ministerija.
Įregistravo pataisą
Tik „Lietuvos rytui“ ėmus aiškintis, kodėl trypčiojama, valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis su bendražygiais Agne Širinskiene ir Kęstučiu Bacvinka šį antradienį staiga įregistravo naują įstatymo pataisą. Ji numato, kad Lietuvoje būtų draudžiamas bet koks anglies dioksido laidojimas – tiek natūraliose, tiek dirbtinėse žemės gelmių ertmėse.
Panašią pataisą K.Bacvinka jau buvo pateikęs kovą. Jai buvo pritaręs ir Seimo Aplinkos komitetas, tiesa, pasiūlęs daryti išimtį dirbtinėms žemės gelmių ertmėms.
Įspėjo dėl didelės rizikos
Tuo metu Lietuvos mokslininkai dujų laidojimą po žeme vertina labai atsargiai. Jų teigimu, tai gali sujaukti natūralų uolienų ar žemės paviršiaus judėjimą, užteršti požeminius vandens klodus, pakenkti giluminės geoterminės energijos plėtrai.
Be to, esą labai didelė tikimybė, jog beveik pusė po žeme laidojamų klimato kaitą sukeliančių anglies dioksido dujų vis tiek patektų į atmosferą.
Išvardiję ir daugiau įvairių grėsmių specialistai priminė, kad daugelis Europos valstybių, tarp jų Austrija, Kroatija, Estija, Airija, Latvija, Slovėnija, yra uždraudusios CO2 dujas laidoti po žeme.
Be to, mokslininkai, kuriais remiasi ir Aplinkos ministerija, tvirtina, kad įrengti tokias saugyklas Lietuvoje net ekonomiškai nėra naudinga, nes išžvalgytos ir potencialios žemės ertmės yra per mažos. Tarkime, 2010 metais pramonės išmetamas CO2 kiekis siekė apie 6,5 mln. tonų. Tokie kiekiai atliekų gelmes užpildytų jau per ketverius metus.
Norėtų statyti elektrinę
Tačiau Energetikos ministerija ruošiasi pateikti kitokius argumentus ir skaičius, kuriuos parengė amerikiečių ekspertai. Juos turėjo pasamdyti JAV kompanijos „Net Power“ ir „8 Rivers Capital“, su kuriomis Ž.Vaičiūnas kovą pasirašė supratimo memorandumą.
Amerikiečiai turėjo parengti galimybių studiją dėl naujos elektrinės Lietuvoje. Joje būtų naudojamos vadinamosios nulinės emisijos technologijos.
Paprastai kalbant, 300 MW dujų elektrinė anglies dioksido dujas išmestų ne į atmosferą, bet naudodama ypač aukšto slėgio technologijas injektuotų po žeme.
Beje, pasaulyje kol kas yra tik viena tokia elektrinė – JAV Teksaso valstijoje, kur lankėsi Ž.Vaičiūnas. „Net Power“ kartu su partneriais „McDermott“, „Oxy Low Carbon Ventures“ ir „Exelon“ į šią 50 MW elektrinę investavo 150 mln. eurų.
Jau žvalgėsi po Lietuvą
„Lietuvos ryto“ šaltinių teigimu, su minėtomis JAV kompanijomis Ž.Vaičiūno keliai jau buvo susikirtę anksčiau.
„Exelon“ antrinė įmonė „Exelon Nuclear Partners“ 2011 metų pabaigoje buvo pasirinkta kaip Visagino atominės elektrinės (VAE) inžinierė.
2012 metų pradžioje būtent Ž.Vaičiūnas, tuomet ėjęs energetikos viceministro ir Koncesijos konkurso komisijos pirmininko pareigas, parafavo VAE statybos koncesijos sutartį su kompanija „Hitachi“.
Bet referendume nesulaukęs visuomenės paramos šis projektas žlugo.
Įstrigo ir Vyriausybėje
Įdomu ir tai, kad dėl prieštaringai vertinamo dujų laidojimo eksperimento Ž.Vaičiūnas su Amerikos verslininkais tarėsi sėdėdamas ant dviejų kėdžių.
Tada energetikos ministras laikinai vadovavo ir Aplinkos ministerijai, kuri siekė uždrausti CO2 laidoti po žeme. Tai numatantis teisės akto projektas Vyriausybės buvo parengtas dar pernai pavasarį.
Iš pradžių šiam projektui buvo pritarusi ir tuometė Ūkio, ir Energetikos ministerijos. Bet pernai spalį jis netikėtai įstrigo.
Neoficialiomis žiniomis, teisės akto priėmimą atidėti paprašęs Ž.Vaičiūnas jau tada užsiminė apie galimas amerikiečių investicijas.
„Lietuvos ryto“ pakalbintas buvęs aplinkos ministras Kęstutis Navickas to nei paneigė, nei patvirtino: „Negaliu sakyti to, kas nėra vieša. Tarkime, projektas įstrigo dėl techninių kliūčių.“
Ėmė spausti politikus
Negana to, „Lietuvos ryto“ žiniomis, energetikos ministras bandė spausti valdančiuosius, kad Seime nebūtų skubama balsuoti dėl K.Bacvinkos pataisos.
„Lietuvos rytui“ pavyko gauti Seimo pirmajai vicepirmininkei Rimai Baškienei adresuotą Ž.Vaičiūno laišką, kuriame jis perspėja, kad jei bus priimta CO2 saugojimą draudžianti įstatymo pataisa, gali žlugti šiuo metu už 1,2 mln. eurų atliekama galimybių studija, o ateityje – ir ne mažesnė kaip 500 mln. eurų investicija.
„Žinau, jog surastas kūrybiškas sprendimas, kad K.Bacvinka rytoj atsiimtų savo pasiūlymą ir būtų sugrįžta prie originalaus varianto padarant išimtį ir bent kol kas nedraudžiamas CO2 saugojimas. Tai būtų tikrai elegantiškas sprendimas, nes leistų judėti su šio įstatymo priėmimu. (...)
Tačiau gavau signalų, kad K.Bacvinka rytoj savo siūlymo neplanuoja atsiimti“, – rašė Ž.Vaičiūnas.
Laiškas sukėlė įtarimų
R.Baškienė „Lietuvos rytui“ tvirtino to laiško nevertinusi kaip spaudimo parlamentarams, bet vis dėlto persiuntė jį kolegoms.
„Lietuvos rytas“ išsiaiškino, kad Ž.Vaičiūno laiškas tuomet kažkodėl pasiekė ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovę A.Širinskienę, o ji savo ruožtu raštą persiuntė R.Karbauskiui.
Beje, prie laiško prisegtas įdomus prierašas – jame dėl Seime svarstomo įstatymo pasiūlyta frakcijos vardu kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą.
„Žemaitaitis manipuliuoja ES teise ir mus skubina. Dėl ES teisės pasitikrinau – jokios skubos nėra. Ten pirminės stadijos. Rytoj papasakosiu. Man dar buvo pasakyta, kad prisidengiant ES teise ten padaryta daugybė pakeitimų, kurių direktyvoje nėra reikalaujama“, – rašė A.Širinskienė.
Beje, „tvarkiečių“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio pavardė valstietės laiške, ko gero, atsirado neatsitiktinai. Jis, kaip ir buvęs „socialdarbiečių“ frakcijos seniūnas Andrius Palionis, minimas ir Ž.Vaičiūno laiške.
Ministras rašė, kad situaciją dėl su Energetikos ministerija nederintų pataisų jis yra aptaręs su abiem šiais politikais.
Vieni skubino, kiti stabdė
Vis dėlto K.Bacvinka jo registruotos pataisos dėl dujų laidojimo draudimo neatsiėmė.
Tuomet buvo mestos naujos kortos – liepos mėnesį, prieš pat galutinį balsavimą, naują pataisą užregistravo Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys. Šis valstiečių frakcijos narys pasiūlė, kad CO2 būtų draudžiama laidoti mažesniame nei 1 tūkst. metrų gylyje. Tiesa, tam nepritarė Aplinkos apsaugos komitetas.
Bet Energetikos ministerijai paslaugą padarė kitas valstietis Seimo vicepirmininkas Arvydas Nekrošius – prieš pat balsavimą frakcijos vardu jis pasiūlė šį klausimą išbraukti iš darbotvarkės.
Atostogauti veržęsi parlamentarai dėl to labai nesispyriojo. Balsavimas buvo atidėtas 104 Seimo narių balsais. Tam pritarė ir dauguma valstiečių frakcijos narių, išskyrus kelis.
Buvo ir siūlymų, ir nurodymų
Tarp prieštaravusiųjų pataisų atidėjimui buvęs K.Bacvinka tvirtino taip ir nesupratęs, kodėl Seimas taip pasielgė: „Man niekas taip ir nepaaiškino priežasčių. Gal jos dar paaiškės.“
K.Bacvinka įsitikinęs, jog ketinimai laidoti dujas po žeme kertasi su visuotine žmonių gerove: „Lietuvoje ir Danijoje esančius požeminio vandens klodus Europos Sąjunga yra numačiusi palikti kaip rezervą, jei kitas šalis ištiktų geriamojo vandens trūkumas. Tuo metu niekas negali užtikrinti, kad CO2 laidojimas nepakenktų jo kokybei.“
Bet kodėl šiais argumentais valstietis neįtikino žalia vėliava prieš Seimo rinkimus mojavusių savo kolegų?
„Spaudimas buvo. Man ir siūlė, ir liepė atsiimti pataisas, buvo įvairių dalykų ir iš kolegų Seime, ir iš šalies.
Aš vis tiek laikiausi savo nuomonės. Kodėl jie taip elgiasi? Nežinau, gal dėl pinigų, kurie čia kažkokiu stebuklingu būdu turėtų pasiekti Lietuvą?“ – kalbėdamas su „Lietuvos rytu“ svarstė K.Bacvinka.
Bet konkrečiai neįvardijo, kas jam bandė išsukioti rankas.
Įžvelgė vertybinius skirtumus
Šią savaitę naują pataisą registravusi A.Širinskienė „Lietuvos rytui“ teigė neturėjusi žinių apie galimą spaudimą K.Bacvinkai ar kitiems parlamentarams, bet pripažino, kad ankstesnio projekto svarstymas jai irgi sukėlė abejonių.
„Dabar matome, kad buvo bandoma palikti įvairių spragų, pasiūlymus siekta iškraipyti, pavyzdžiui, sąmoningai paliekant išimtį dėl dirbtinių žemės ertmių.
Būtų buvę labai keista, jei Valstiečių ir žaliųjų sąjunga nekreiptų dėmesio į galimą drastišką poveikį aplinkai ir leistų daryti, kas ką nori“, – kalbėjo A.Širinskienė.
Bet politikė neatsakė, ar apie mokslininkų minimas grėsmes valstiečiai žinojo anksčiau ir kodėl atsibudo tik „Lietuvos rytui“ pradėjus domėtis pataisų priėmimo peripetijomis.
„To reikėtų klausti komiteto. Bet galbūt procesas strigo ir todėl, kad kreiptasi į Specialiųjų tyrimų tarnybą, ar projektas nekelia korupcijos rizikos. Ji turėjo pastabų, kurias dar reikėjo svarstyti.
Akivaizdu, kad vertybinių skirtumų su energetikos ministro pozicija kyla. Būtų įdomu išgirsti, kaip Ž.Vaičiūnas pats paaiškintų savo laiškus, kuriuos man komentuoti sunku.
Aš šiuo atveju žiūriu į mūsų partijos programą ir matau neatitikimų tarp jos nuostatų ir ministro veiklos. Prieš pasirašydamas susitarimus su galimais investuotojais ministras turėjo išsiaiškinti, ar bus politinė valia užtikrinti prisiimtus įsipareigojimus.
Tas nesitarimas į keblią padėtį stumia ir ministrą, nes įsipareigojimus reikia vykdyti, o vykdyti jų neišeina, nes įstatymus priima ne ministras, bet Seimas. Registruodami naują pataisą, manau, aiškiai parodėme, kurie interesai mums svarbesni“, – dėstė A.Širinskienė.
Tuo metu R.Karbauskis tvirtino, kad valstiečių politinė valia visą laiką buvo neleisti žemės gelmėse laidoti anglies dioksido, ir neabejojo, kad nauja užregistruota pataisa bus priimta.
Įsitraukė ir Prezidentūra
Tačiau ši valstiečių pataisa jau irgi susidūrė su kliūtimis. Antai užvakar Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje Prezidentūros atstovai paprašė atidėti jos svarstymą.
Seime kalbama, kad stabdžius esą ėmė spausti ir Aplinkos ministerija, nors ministras Kęstutis Mažeika „Lietuvos rytui“ tvirtino, kad pozicija nesikeičia: „Šiandien nėra garantijų, jog ši technologija yra saugi. Matome tik labai didelę riziką, o sėkmingų projektų pavyzdžių – ne.“
Regi per daug emocijų
Tuo metu Ž.Vaičiūnas įsitikinęs, kad pataisų svarstymą lydi pernelyg daug emocijų, bet rankų nežadėjo nuleisti – bandys ieškoti ir siūlyti alternatyvių sprendimų, bet ne spausdamas, o argumentuodamas.
Vis dėlto energetikos ministras pripažino, jog jei bus politinė valia uždrausti CO2 laidoti po žeme, su amerikiečiais teks atsisveikinti, nors dėl to neigiamų pasekmių esą neturėtų būti.
Ž.Vaičiūno nuomone, Lietuva neturėtų absoliučiais draudimais užkirsti kelio svarstyti galimų energetinių alternatyvų, nes technologijos sparčiai tobulėja. Tiesa, jis sutiko, kad reikalingi ir tam tikri saugikliai.
