NSGK pirmininkui Dainiui Gaižauskui užsiminus, kad komentarus žurnalistams galės teikti tik jis, opozicija pareiškė pasipiktinimą siekiu juos užtildyti, taip sudarant sąlygas nedemokratiniams procesams.
„Tai bus taip, kad kiti turės tylėti ir kalbės tik pirmininkas ar jo paskirtas asmuo?“, – piktinosi liberalas Eugenijus Gentvilas.
Pradėjo nuo pareiškimo
Komiteto posėdis prasidėjo D.Gaižausko komentaru apie tai, kad komiteto nariai turėtų susipažinti su tvarka, kaip turi būti dirbama su įslaptinta informacija.
Aptardamas tyrimo reglamentą, NSGK pirmininkas priminė, kad komentarus žiniasklaidai esą galės teikti jis arba kitas įpareigotas asmuo.
„Aš jums pasakysiu tokį dalyką. Atsiminkime, kad mes čia sėdime ne NSGK nariai, o laikinosios tyrimo grupės nariai. Kas būtų, jeigu dar tyrimo eigoje kiekvienas pradėtų komentuoti tyrimo išvadas, vertinimus ir t.t.?
Klaidinsime visuomenę, kas ten žino, koks jūsų tas supratimas. (...) Aš irgi būsiu labai aiškiai įrėmintas, kiek aš galiu komentuoti, kas susiję su tyrimu“, – pareiškė D.Gaižauskas.
Opozicija pasipiktino
Sulaukęs opozicijos pasipiktinimo, jis aiškino, kad niekas nuo visuomenės nebus slepiama, posėdžiai bus atviri, išskyrus tuos, kai bus nagrinėjama įslaptinta informacija.
Su tuo nenorėjo sutikti konservatorius Laurynas Kasčiūnas, teigdamas, kad kiekvienas Seimo narys turi laisvą mandatą ir gali išreikšti savo nuomonę: „Jeigu mes būsime paklausti po posėdžio, tai turėsime teisę pasisakyti.“
Į šiuos konservatoriaus žodžius sureagavo ir valstietis Jonas Jarutis.
„Niekas nei man, nei Laurynui (Kasčiūnui, – aut.past.) ar Arvydui (Anušauskui, – aut.past.) neuždraus pasakyti savo nuomonės, jeigu aš neatskleidžiu tyrimo esmės.
Bet oficialų pranešimą, kurį mes suderinsime komitete pagal reglamentą, praneša pirmininkas arba įgaliotas asmuo“, – sakė jis.
Visgi tokio paaiškinimo L.Kasčiūnui nepakako.
„Kaip jūs suvokiate, kas yra oficialus ir neoficialus? Mes sutariame tuos tris, keturis, penkis sakinius po komiteto, jūs juos išeinate ir pasakote.
Bet, kaip ir Jonas sako, kad niekas mums kitiems komiteto, komisijos nariams neuždraus išeiti ir pasakyti savo nuomonę.
Opozicija gali turėti savo nuomonę, savo akcentus – tai yra demokratinės valstybės bruožas“, – rėžė jis.
D.Gaižauskas galiausiai pareiškė, kad žiniasklaidoje pastebėjęs kitų parlamentarų pareiškimus, kuriuose įžvelgs pažeidimų, reaguos nedelsiant.
„Aš, kaip pirmininkas, reaguosiu iš karto ir automatiškai, jei bus padarytas galimas pažeidimas – aš iš karto reaguosiu“, – tikino jis.
Galiausiai parlamentarai sutarė – po kiekvieno komisijos posėdžio oficialią nuomonę žurnalistams pateiks komisijos pirmininkas arba jo įgaliotas asmuo, o kiti komisijos nariai galės tiesiog pasidalinti savo nuomone.
Tiria Rusijos įtaką, politikų reakciją
Naujienų agentūra BNS primena, kad NSGK penktadienį pradėjo tyrimą dėl parlamentarės I.Rozovos ryšių su rusų diplomatais, galimos tų ryšių grėsmės nacionaliniam saugumui ir apkaltos politikei pagrindo.
Tyrimas bus atliekamas ir dėl politikų, disponavusių informacija apie I.Rozovą, veiksmų. Komitetas aiškinsis, kokius sprendimus, susipažinęs su medžiaga apie I.Rozovą, priėmė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, kiti informaciją gavę Seimo nariai.
Bus tiriama, ar tie sprendimai, įskaitant sprendimus dėl I.Rozovos komandiruočių, buvo „priimti laiku ir tinkami siekiant pašalinti galimas rizikas ar grėsmes nacionaliniam saugumui“.
Taip pat komitetas turės aiškintis, ar gauta įslaptinta Valstybės saugumo departamento (VSD) informacija naudota tinkamai, ar ja „nebuvo disponuojama siekiant asmeninių politinių ar kitų tikslų, taip keliant riziką nacionaliniam saugumui“.
Iniciatyva atlikti parlamentinį tyrimą dėl I.Rozovos nuslėptų ryšių su Rusijos diplomatais kilo, kai paaiškėjo, jog 2018 metų sausį Seimo pirmininkas V.Pranckietis gavo VSD pažymą apie parlamentarę. Joje rekomenduota neišduoti politikei leidimo dirbti su įslaptinta informacija.
Dokumente rašoma apie tarimąsi su Rusijos diplomatais dėl finansinės paramos Rusų aljansui, Seimo narės bendravimą su iš Lietuvos 2014 metais išsiųstu Rusijos generaliniu konsulu Vladimiru Malyginu.
I.Rozova laikosi pozicijos, kad jos ryšiai su rusų diplomatais nebuvo asmeniniai, todėl ji neturėjusi jų deklaruoti VSD klausimyne. Seime I.Rozova priklauso Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai.
