Tipiškas tokio kietakaktiškumo pavyzdys – nubausti 2011 metų Europos vyrų krepšinio čempionato rengėjus. Nors dar pernai juos išteisinęs Vilniaus apygardos teismas išaiškino, kad už darbus Lietuvos labui žmonės neteisiami.
Tačiau prokurorui R.Šileikai, regis, tai nė motais – jis Apeliacinio teismo paprašė nuteisti Lietuvos krepšinio federacijos ir Panevėžio savivaldybės darbuotojus. Taigi kelerius metus besisukanti teismų karuselė vėl pajudėjo.
Ypač nepavydėtina panevėžiečių padėtis. Byla tęsiasi jau septynerius metus, todėl kai kurie buvę kaltinamieji dėl senaties tapo liudytojais ir net spėjo išeiti į pensiją. Bet jie ir kiti bylos dalyviai priversti savo lėšomis važinėti į sostinę ir dar sumokėti teisininkams už pagalbą.
Teoriškai tokias išlaidas vėliau galima išsilupti, bet vėl reikėtų pereiti teismų mėsmalę.
Gal Seimui vertėtų rimtai pasvarstyti, ar nepraverstų papildyti įstatymų numatant pinigines baudas pačiai prokuratūrai? Tarkime, jei kaltintojai pralošė bylą ir sprendimą apskundė, išteisinti teisiamieji galėtų rinkti kelionių bilietus, advokatų kontorų kvitus ir net viešbučių čekius.
Jeigu teisiamuosius išteisina ir aukštesnė instancija – tekšt visus dokumentus Generalinei prokuratūrai, kuriai būtų nustatyta prievolė sumokėti kompensaciją.
O prokuratūrai nereikėtų skirti jokio papildomo finansavimo. Jeigu norės, kad liktų pinigų algoms, turės pradėti tramdyti užsispyrusius kietakakčius arba sumanyti mechanizmą, kaip priversti mokėti juos pačius.
