„Kitaip tariant, kone pusė Seimo narių susiduria su rizika pažeisti priesaiką, kai, pavyzdžiui, tvirtinant biudžetą teikia siūlymus ar yra prašomi tarpininkauti dėl finansavimo jų apygardoje esantiems objektams skyrimo ar padidinimo“, – teigė D.Žalimas.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė abejoja ar likus metams iki Seimo rinkimų reikia keisti mišrią rinkimų sistemą, kai 71 Seimo narys išrenkamas vienmandatėse apygardose, o 70 pagal partijų sąrašus.
Ar dabartinė rinkimų sistema yra geriausia?
Konstitucinio teismo pirmininkas Dainius Žalimas pirmadienį plačiau apie tai kalbėjo „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“.
„Konstitucinis teismas ne kartą yra pasakęs, kad dabartinė rinkimų sistema dera su Konstitucija. Dar kartą kartoju, kad prieštaravimo Konstuticijai jokio nėra.
Klausimas yra kitas – ar ištiesų ji yra geriausia, siekiant konstituciškai reikšmingų tikslų. Konstituciškai reikšmingi tikslai mano požiūriu yra du. Pradėsime nuo pliuralistinės emokratijos tikslo – manau, kad bet kam akivaizdu, kad proporcinė rinkimų sistema geriau atspindi visuomenę“, – teigė D.Žalimas.
Pasak Konstitucinio teismo pirmininko, vienmandatėse atiduoti balsai ne už laimėtoją, jie eina į niekur. O propurcinėje rinkimų sistemoje reikšmės turi beveik kievienas balsas, neskaičiuojant tų, kurie paduoti už sąrašus, kurie nepasiekia nustatyto slenksčio.
„Kitas dalykas – kuri sistema padeda labiau Seimo nariams atlikti jų konstitucines funkcijas? Konstitucinis teismas ne kartą yra akcentavęs, kad Seimo narys nėra jokios bendruomenės ar apygardos atstovas. Aišku, kad praktikoje yra labai sunku laikytis šito imperatyvo ir atsilaikyti pagundoms atstovauti kartais ir asmeniniams kai kurių įtakingų kai kurių atitinkamai apygardoje esančių asmenų interesams“, – teigė D.Žalimas.
Ministrai taip pat atstovauja tam tikrus interesus, savo sritį – sveikatą, švietimą, kultūrą. Bet jie taip pat neatstovauja visų sričių vienodai?
„Siūlyčiau nepainioti ministrų su Seimo nariais. Ministras nėra visos tautos atstovas. Seimo narys turi tarnauti visai tautai“, – sakė D.Žalimas.
Pasisako už vienmandačių apygardų naikinimą
Algirdas Sysas pasisakė už vienmandačių apygardų panaikinimą. „Niekas nekalba apie kaštų ir naudos analizę. Visuomet kai apie kažką kalbame, tai reikėtų paskaičiuoti naudą ir kaštus.
Dabartinė sistema yra labai brangi ir tai parodo papildomi rinkimai, kai reikia sukviesti, eiti, o nauda labai abejotina. 6 ar 7 procentai yra išrenkami vienmandatininkų, tai abejoju, ar tai kokybiškas atstovavimas“, – teigė Seimo narys.
Pasak A.Syso, po kiekvienų Seimo rinkimų vienoje ar kitoje apygardoje būna papildomi rinkimai dėl tam tikrų aplinkybių. „Viskas kainuoja ir aktyvumas visą laiką yra labai mažas“.
„Vis gi reikėtų galvoti apie visos Lietuvos reikalus, o ne tik tai apie vienos apygardos. Jūs vis kaip pavyzdį sakote, kad kažkur žvyrkelį asfaltuoja. Paskutinis skandalas – sporto lėšų skirstymas – tai akivaizdžiai parodo, kad Sporto komiteto pirmininkas taip pasistengė, nors jis sakė, kad nedalyvavo, bet komisija tiesiog daug arba viską paskiria tai apygardai, kurioje išrinktas žmogus. Tai sukelia labai daug klausimų.
Tai, akivaizdžiai,suponuoja užslėptą korupciją. Mūsų kaip Seimo narių darbas – pasirūpinti, kad visi žmonės ir visi rajonai gautų kuo geresnes paslaugas, didesnes pajamas. O ne tai, kad vienam ar kitam padarysime stogą, gatvę, nukreipsime fondo lėšas „, – sakė A.Sysas.
Siūlo nekeisti dabartinės sistemos
Konservatorius Jurgis Razma pasisakė už rinkimų sistemos stabilumą.
„Vienos partijos gali žiūrėti, kad joms palenkesnė proporcinė sistema, kitoms – mažoritarinė. Dabartinė, mišri sistema, yra tam tikras konsensusas. Nesant tokių ypatingų Konstitucinių pagrindų, manau, kad geriausia būtų tos sistemos ir nekeisti.
Žiūrint per partijų prizmę, konservatorias galėtų būti naudinga proporcinė rinkimų sistema.
„Nereikėtų paleisti lenktynių, kuri partija turi daugumą Seime, tuomet ir stengiasi sau priimti palanksenę rinkimų sistemą.
Žmonėms yra ta galimybė, kurią jie labiau supranta ir mėgsta – tai rinkti apygardoje, vieną Seimo narį vienmandatėje, o kiti, kurie plačiau supranta tą atstovaujamąją dekomratiją ir partijos svarbą, tai turi galimybę balsuoti ir už partijų sąrašus. Viskas yra gerai“, – sakė konservatorius.
Pasak J.Razmos, su vienmandatėse išrinktais Seimo nariais turėtų būti daugiau diskusijų, kad jie nepamirštų savo priedermės būti visos tautos atstovais.
„Kai prasideda biuždeto dalybos, taip jau būna, kad dažniausiai žiūrima į savo apygardos interesus. Jei būtų vien mažoritarinė sistema – tai galėtų labai išbalansuoti mūsų politinę sistemą, kadangi nebūtų tos atsvaros, kurią sudaro išrinkti pagal sąrašą Seimo nariai, tada vienmandačių apygardų atstovų interesų konfilktai ir kova gali labai sustiprėti“, – teigė J.Razma.
Ar mažoritarinė rinkimų sistema dera su Konstitucija?
„Atsakant į šias abejones, aš manau, kad geriausias sprendimas ir būdas tai išsiaiškinti, tai Seimo narių grupei reikia kreiptis į Konstitucinį teismą“, – teigė konservatorius.
