Vieni reikalauja politikų atvirumo, kiti ragina sveikatos klausimus palikti asmeniniams politikų reikalams.
Pastaruoju metu viešumoje pasirodė ne vieno žinomo šalies žmogaus prisipažinimas apie užklupusias ligas. Premjeras Saulius Skvernelis (49 m.) pranešė kovojantis su limfoma, prezidento Algirdo Brazausko našlė Kristina Brazauskienė (70 m.) kovoja su trečios stadijos odos vėžiu, europarlamentarė Aušra Maldeikienė (61 m.) su krūties vėžiu, kadenciją baigusio prezidento Valdo Adamkaus (92 m.) žmona Alma (91 m.) patyrė insultą.
Pasak specialistų, sveikatos klausimai – individualus, nuo konteksto ir aplinkybių stipriai priklausantis dalykas. Tačiau šiandieniniai įvykiai formuoja praktikas, kurios, tikėtina, padiktuos, kokios laikysenos Lietuvos politikai laikysis ir ateityje.
Vieno atsakymo nėra
Tiek Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto Medijų tyrimų laboratorijos vadovas, politinės komunikacijos specialistas dr. Andrius Šuminas, tiek komunikacijos ekspertas Arijus Katauskas vieningai sutarė, kad pasakyti, kaip turėtų komunikuoti su liga susidūręs politikas, negalima ir neįmanoma. Tai, anot jų, subtilus ir nuo daugelio veiksnių priklausantis klausimas.
„Praktikų yra pačių įvairiausių ir jos priklauso nuo pačių politikų, jų asmenybių, aplinkybių ir pačių ligų. Kai mes kalbame apie aukščiausios lygio vadovus, iš esmės visuomenė turi teisę žinoti, jei valstybės vadovų postuose esantys politikai susiduria su sveikatos bėdomis“, – portalui lrytas.lt sakė A.Šuminas.
A.Katauskas akcentavo, kad kalbėjimas ir nekalbėjimas apie aukštų valstybės pareigūnų sveikatą priklauso ne tik nuo politinės, bet ir nuo bendros aplinkos. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad politinių veikėjų ir jų sveikatos klausimas išlieka net ir pasibaigus kadencijai.
„Politikai, ypatingai tie politikai, kurie užėmė pačius aukščiausius valstybėje postus, su savo politinės karjeros pabaiga negrįžta į pradinį tašką, kada jie galėjo sakyti, kad yra tik privatūs žmonės.
Visuomenės susidomėjimas išlieka, užtenka pasižiūrėti į reitingus: mes matome, kad politikai aktyviai politikoje nebeveikia, bet kažkokiu būdu labai stipriai figūruoja žmonių galvose“, – pastebėjo A.Katauskas.
Šešėliai ir oponentų moralė
Ligų slėpimas ar nutylėjimas, pasak VU Komunikacijos fakulteto Medijų tyrimų laboratorijos vadovo, kenkia politikams, nes provokuoja kalbas ir gandus. Tokią situaciją, jo teigimu, galėjome pastebėti ir premjero atveju: kol S.Skvernelis pats neapibrėžė savo sveikatos būklės, kalbų ir apkalbų buvo daug bei įvairių.
„Jei ligos yra slepiamos, tada atsiranda daug kampų, daug interpretacijų. Tas šešėlis, ta pilka zona, ko gero, yra net blogesnė negu tiesiog atviras pasakymas, kad yra problema, su ja kovojama. Tada nebelieka klausimų, nebelieka vietos jokioms interpretacijoms iš oponentų pusės“, – teigė A.Šuminas.
Anot A.Katausko, viešumas sveikatos klausimais turi ir privalumų, ir trūkumų. Tačiau kartu jis nemaža dalimi atskleidžia ir oponentų moralinę laikyseną.
„Pavyzdžiai rodo, kad tam tikrų dalykų pasakymas, žiūrint labai pragmatiškai, greitai sulaukia ir visuomenės dėmesio. Žinoma, tai gali turėti ir tam tikros įtakos apsisprendžiant rinkimuose, vertinant politiką, bet tai kartu rodo tam tikrą politiko skaidrumą ir požiūrį, kaip jis žiūri į rinkėjus bei rinkėjų poreikį žinoti.
Klausimas, ar tai nebus per daug eskaluojama ir tuo nebus pernelyg naudojamasi. Labai tikiuosi, kad nepamatysime oponentų, kurie sakys, kad galbūt nebeverta už vieną ar kitą politiką balsuoti, nes jis turi sveikatos klausimų, nes galbūt jis turėtų labiau atsidėti sveikatos priežiūrai, o ne politiniam gyvenimui.
Reikia tikėtis, kad tokių dalykų nebus, o jeigu bus, tai visuomenė pakankamai griežtai tai vertins“, – tikino A.Katauskas.
Jis pabrėžė, kad sveikatos problemos neturėtų būti suprantamos kaip politinis ar profesinis nuosprendis.
Formuojasi precedentai, bet ne taisyklės
„Kalbant apie Lietuvą, Lietuvoje mes dabar matome besiformuojančią praktiką, kaip tai bus daroma. Realiai turėjome labai skirtingas pozicijas ir skirtingą politikų elgseną.
Žiūrėdami į V.Adamkaus ir A.Adamkienės dabartinę komunikaciją, matome tam tikras tendencijas. Taip pat nelaimės, susijusios su S.Skvernelio ir A.Maldeikienės sveikatomis, tikėtina, formuoja, kokia praktika dabar Lietuvoje bus.
Vis tik tai nėra taisyklės – tai yra žmogaus apsisprendimas“, – portalui lrytas.lt teigė A.Katauskas.
Komunikacijos eksperto teigimu, šiandienos įvykių kontekste stovyklos politikų sveikatos klausimais dalinasi ir gali pasidalinti labai skirtingai: bus tų, kurie sakys, kad jokios informacijos pateikti tikrai nereikia, kiti tuo tarpu sakys, kad rinkėjai turi teisę viską žinoti.
Politinės komunikacijos prasme, pasak A.Katausko, su sveikata ir ligomis susijęs reikalai yra asmeniniai klausimai, tačiau, kad rinkėjai norės žinoti tą informaciją, yra faktas.
