Socialdemokratai pliekia valdančiuosius: „Jie atvėrė naujas korupcines landas“

Lietuvos gyventojai korupciją įvardija kaip vieną didžiausių ir spręstinų problemų. Tuo tarpu valdantieji, rinkimų programose pasižadėję užsiimti korupcijos mažinimu, savo vadinamomis pertvarkomis ne tik nesprendžia, bet kai kuriose srityse prikūrė naujų landų korupcijai.

Julius Sabatauskas, Rasa Budbergytė
Julius Sabatauskas, Rasa Budbergytė
Julius Sabatauskas
Julius Sabatauskas
Rasa Budbergytė
Rasa Budbergytė
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Oct 8, 2019, 9:52 AM

Tokius teiginius Seime spaudos konferencijoje „Po valdančiųjų reformų – naujos korupcinės landos“ išsakė Seimo opozicijos lyderis, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūnas Julius Sabatauskas ir LSDP frakcijos narė Rasa Budbergytė.

Ragina trumpinti tyrimų terminus

Opozicijos lyderis socialdemokratas J.Sabatauskas teigė, kad reikia trumpinti ikiteisminų tyrimų apie korupciją terminus.

„Valdantieji mėgsta sakyti, kad korupcija mažėja. Tačiau pati Specialiųjų tyrimų tarnyba tą nepasitenkinimą sieja su tolstančiomis rezonansinėmis korupcinėmis bylomis, kurios trunka daug metų.

Visų pirma turime kalbėti apie gyventojų lūkesčių įgyvendinimą, kad korupcija su kova būtų realizuojama ir neužtruktų iki begalybės.

Pirmas klausimas, kad turime užtikrinti bausmės neišvengiamumą ir dėl to, mes manome, kad tiek ikiteisminis tyrimas trunka per ilgai, tiek bylų nagrinėjimas teisme. Žmonės neprisimena, kas ir kaip bei kodėl buvo. Visi prisimena apie garsų tų bylų pradėjimą.

„Reikia užtikrinti, kad tyrimo terminai būtų akivaizdžiai trumpinami. Niekas kitas neutikrins bausmės neišvengiamumo – kaip objektyvus, bet ir operatyvus tyrimas“, – sakė J.Sabatauskas.

Ar valdančiųjų reformos mažina korupcijos lygį?

„Buvo paskelbta, kad kova su korupcija yra vienas iš pagrindinių ir svarbiausių elementų. Matome, kad savo reformomis tikrai neužtikrina to.

Kyla klausimas dėl mažųjų ligoninių reorganizavio, tiksliau sakant uždarymo. Žmonės turi kreiptis į stambiąsias gydymo įstaigas, respublikines ligonines. Gyventojų apklausoje sakoma, kad kaip tik būtent šiose gydymo įstaigose didžiausia korupcija“, – kalbėjo socialdemokratas.

Politikas pateikė kitą pavyzdį – urėdijų reformą. Buvo paskirtas vienas vadovas, kuris išbuvo beveik metus, tačiau pasitraukė, nes nesulaukė politinio palaikymo. Tuomet naujame vadovo kokurse dalyvauja artimas Vyriausybės kanclerio draugas.

„Būtina depolitizuoti vadovų skyrimo tvarką“, – sakė J.Sabatauskas.

Siūlo atverti viešųjų duomenų sistemas

Pasak R.Budbergytės, Europos Sąjungoje skaičiuojama, kad korupcija kainuoja beveik 200 milijardų eurų. Lietuvoje labai aktualu, kiek netenkama viešųjų finansų per korupciją

„Kiekviena Vyriausybė, atėjusi į valdžią, žada labai ryžtingą kovą su korupciją. Tą patį padarė dabartinė Vyriausybė. Tačiau visi indeksai korupcijos suvokimo, o taip pat atviros Vyriausybės iniciatyvos partnerystės nepriklausomo mechanizmo įvertinimas rodo, kad valdantieji daugiau tik žodžiais, o nesiekiant tikrų rezultatų kovoja su korupcija“, – teigė R.Budbergytė.

 

Pasak politikės, didžioji dalis Lietuvos žmonių suvokia, kad korupcija taip apraizgiusi viešųjų paslaugų sektorių, kad mokesčiai panaudojami neefektyiai ir nekaidriai.

„Viešieji finansai ta sritis, kurioje būtų galima suaktyvinus kovą su korupcija turėti didesnius viešuosius finansus<...>.

Juk žmonės nori žinoti, kaip išleidžiami jų mokesčiai. Todėl labai svarbus dalykas – tai viešųjų duomenų atvėrimas. Ne tik, kad taptų atviri ir galėtų papildyti 2 procentus BVP, bet, kad jie taptų galingu antikorupciniu ginklu.

Nuo 2012 metų nesugebame atverti duomenų, kuriuos kaupia visos viešojo administravimo institucijos. Iki šiol neturime piliečių biudžeto, neturime prieigos nei žmonėms, nei žurnalistams, kurie galėtų matyti skaičius, kaip vykdoma fiskalinė politika, kaip leidžiami mokesčių mokėtojų surinkti pinigai, regionai ir administracijos negali pasilyginti ir matyti, kuo jie skiriasi vieni nuo kitų.

Lygiai taip pat nemato ir politikos sritys, kaip yra finansuojama, kaip yra nepakankamai finansuojama ir kaip atsiskaitoma už tuos pinigus, kurie yra išleižiami“, – teigė socialdemokratų atstovė.

Pasak socialdemokratės, iki šiol nėra priimta pataisa, kad Vyriausybė ataskaita eina kartu su finansinių atsakaitų rinkiniu. Ateina Vyriausybės vadovas į Seimą ir atsiskaito.

„Mes užduodame klausimus dažnai nesuvokdami, kiek finansų išleista, kad būtų pasiektas vienas ar kitas rezultatas.

Valdantieji gali pasigirti, kad dirba puikiai ir efektyviai, o visuomenė jaučia nelygybė dėl pajamų nelygybės, skurdo, atskirties. Viešosios paslaugos nei prieinamos, nei įmanomos, kalbant apie viešąjį paslaugų sektorių. Kiekvienas žmogus pasakys, kad nori, jog mokesčiai būtų išleisti skaidriai.

Socialdemokratai ragina valdančiuosius ir kitas visuomenines grupes palaikyti ir daryti didesnį spaudimą valdžios institucijoms, kad būtų atverti duomenys, kuriuos galėtų naudotis visi.

Tuomet matytume, kokie sudaromi komerciniai sandoriai, nuimtume konfidencialumo visas žymas, mes žinotume, kokios dovanos gaunamas iš privataus sektoriaus, atliekami tam tikri mokėjimai“, – sakė R.Budbergytė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.