Įstatymu 2017m. įsipareigoję nepirkti elektros iš Astravo AE ir prisijungti prie Vakarų elektros tinklų 2020 m., staiga su Briuseliu suderinome, kad tą darysime iki 2025 m.
Dar ilgai liekame bendroje ervėje su Astravo branduoline jėgaine, taigi paliekame galimybę savo lėšomis padėti Baltarusijos prezidentui Aleksandrui Lukašenkai sumokėti skolas Rusijai ir statyti antrąjį atominės elektrinės bloką.
Šis atidėjimas po tiek metų neveiklos ir negebėjimo susitarti su latviais ir estais, labiau panašus į kruopščiai suplanuotą A.Lukašenkos ir Kremliaus akciją. Kaip į tai reaguos naujasis prezidentas Gitanas Nausėda?
Kaip sako ekonomikos profesorius Raimondas Kuodis, šis baltarusiškas projektas „ekonomiškai yra nesąmoningas“, todėl elektros eksporto apribojimas į Europos Sąjungos šalis, būtų rimtas smūgis Baltarusijos ekonomikai ir jos atominei energetikai. A.Lukašenka skelbia, kad elektra nepigs ir prireiks daug investicijų, jei elektros perteklių panaudoti vietos rinkai.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė dešimt metų, o užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius – septynis metus, turėjo galimybę izoliuoti Astravo AE projektą, susitarti dėl ES šalių bendros pozicijos.
Ne kartą viešai skambėjo siūlymas įtraukti šią problemą į ES aukščiausiąją darbotvarkę. Tuščiai. Girdėjome tik karingą retoriką, o ES valstybės narės iki šiol nesupranta ko nori Lietuva. „Požiūris į Astravą nepasikeitė“, – sako L.Linkevičius. Ir ką mums su tuo daryti, kokia mums nauda iš ministro nekintančio požiūrio?
Kaip paaiškėjo šią savaitę vykusiame Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdyje, mandatas duotas iš D.Grybauskaitės L.Linkevičiui derybose su ES buvo apribotas tik streso testų įvykdymu iš Baltarusijos pusės. Tik tiek, ir jokios kalbos apie bendrą poziciją dėl elektros nepirkimo.
Astravo atominė stovi ant tektoninio lūžio vietos ir ji iš principo negali būti saugesnė už Fukušimos ar Černobylio branduolines jėgaines. Streso testai tėra sau kuriama saugumo iliuzija, kurios, beje, ministrui irgi nepavyksta įgyvendinti.
Šiandien elektros nepirkimo ir bendros ES pozicijos problema atsirado pas prezidentą G.Nausėdą. Atrodo, kad jis supranta ją, ir tą aiškiai suformulavo: „siekti ES lygiu apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, taip pat ir užtikrinant, kad nebūtų perkama jose pagaminta elektros energija“.
L.Linkevičiui duotas stipriai įpareigojantis mandatas, tik lieka gili abejonė, ar po tiek metų tuščios verbalinės diplomatijos, kas nors pasikeis. Nes keistai atrodo, ir L.Linkevičiaus staigus pasiryžimas gelbėti Baltarusijos lyderį A.Lukašenką nuo Rusijos prezidento Vladimiro Putino, teigiant, kad iki tol niekas to nedarė.
Tai įdomu kas tą turėjo septynerius metus daryti, jei ne užsienio reikalų ministras? D.Grybauskaitė neleido? Jei turi įsitikinimus, ne tą galėtum padaryti, ne tik savos politinės partijos dėl posto atsisakyti.
Pirmas Astravo atominės blokas yra svarbiausias monumentas D.Grybauskaitės – L.Linkevičiaus užsienio politikai.
Prezidentas G.Nausėda vėl pasirinkęs L.Linkevičių ministru ir jo politikos direktorę Astą Skaisgirytę savo užsienio reikalų patarėja, anos senos bergždžios politikos simbolius, rizikuoja, kad jo planas dėl bendros ES pozicijos bus neįgyvendintas, ir pradės kilti antras Astravo blokas.
Tikėkimės, kad prezidentui G.Nausėdai su L.Linkevičiumi pavyks labiau nei jo pirmtakei D.Grybauskaitei.
