Užtai pirmasis naujojo prezidento patarėjas vidaus politikos klausimais, buvęs Kauno mero V.Matijošaičio bendražygis P.Mačiulis pademonstravo, kad iš laikinosios sostinės į Prezidentūrą atsivežė ir kaunietišką dvasią.
Kojas Vilniaus politinėje tikrovėje vos spėjęs apšilti P.Mačiulis neseniai itin svariai prabilo apie būsimus šalies vadovo santykius su parlamentinėmis partijomis ir Seimu. Prezidentas esą labai įdėmiai stebės, kas Seime remia jo užmojus, o kas ne. O tie, kurie rems, gali tikėtis jo tėviškos paramos po 2020 metų Seimo rinkimų – suprask, dalijantis valdžią. O ko gali tikėtis tie, kurie nerems? Šis klausimas taip ir liko gana grėsmingai pakibęs ore.
Tokio liaudiškai pernelyg paprasto perspėjimo Seimui ir partijoms iš S.Daukanto aikštės pusės, regis, dar netekę girdėti. Bet ar tai reiškia, kad visi G.Nausėdos pirmtakai, o ypač pirmtakė, elgėsi kitaip? Žinoma, kad ne.
Tai, kaip tiesmukai D.Grybauskaitė buvo įpratusi tvarkyti reikalus, – sena ir vieša paslaptis.
„Kas ne su manimi, tas prieš mane, ir jam geruoju nesibaigs“ – toks visą prezidentavimo dešimtmetį buvo jos devizas. Negana to, ji dažniausiai veikdavo pati – tiesiogiai ar telefonu liepdama kam nors ką nors atstatydinti, paspausti, atnešti ar pranešti.
Šį buvusios šalies vadovės stilių itin puikiai iliustruoja buvusio jos patarėjo paatviravimas apie tai, kaip pirmosios kadencijos pradžioje prezidentė pati skambino telefonu verslininkui ir reikalavo padaryti 80 proc. nuolaidą kilimui, kurį pirko Prezidentūra.
Taigi pasitelkus šį atvejį ir galima įžvelgti skirtumą tarp D.Grybauskaitės ir G.Nausėdos veiklos. Buvusi šalies vadovė keblius ar net nekeblius reikalus neretai imdavosi tvarkyti asmeniškai, o naujasis prezidentas kol kas linkęs tai daryti per patarėjus.
