Taip galima apibūdinti ir R.Karbauskio, ir jo vadovaujamos partijos padėtį, kai įsibėgėjus politiniam rudeniui vis labiau justi kitų metų Seimo rinkimų karštis.
Iš pirmo žvilgsnio šaškių meistras iš Naisių dabar labiausiai užimtas jau kone pusę metų trunkančia partija su savo buvusiu dėstytoju, prieš trejus metus pasodintu į Seimo pirmininko kėdę.
R.Karbauskis vis nėra užtikrintas, ar gali atlikti lemiamą ėjimą – pradėti oficialią V.Pranckiečio atstatydinimo procedūrą. Mat neaišku, ar už pirmininko nuvertimą slapta balsuotų ne mažiau nei 71 Seimo narys, o didžiausia nežinomybė – ar vieningai už tai balsuotų valstiečiai.
Šią savaitę paaiškėjo, jog R.Karbauskis, siūlęs Seimo pirmininko postą opozicinių liberalų vedlei V.Čmilytei-Nielsen, metėsi į kairę – pas socialdemokratus.
Tiesa, jiems valstietis pateikė kitaip įpakuotą masalą – pasiūlė Seimo vicepirmininko, o kartu ir Europos reikalų komiteto pirmininko kėdę.
Dabar ant šios dvigubos kėdės sėdi „socialdarbiečių“ vadovas G.Kirkilas, taigi, galima suprasti, kad jis liptų laiptu aukščiau, kaip ir numatyta valdančiosios koalicijos sutartyje.
Bet socialdemokratai nesusigundė tuo masalu.
Juk kairieji su valstiečiais konkuruoja dėl tų pačių rinkėjų, taigi dabar jiems lipti į R.Karbauskio vežimą būtų, švelniai tariant, rizikinga.
Kas beliko R.Karbauskiui? Tik pradėti šnekėti tai, ką dar vakar kategoriškai neigė, – apie ketinimus į Seimo pirmininko kėdę atsisėsti pačiam, taip spaudžiant tiek savą frakciją, tiek ir koalicijos partnerius bent jau balsuoti už V.Pranckiečio atstatydinimą. O po to jau – kaip Perkūnas duos.
Taigi dar neaišku, ar kitą savaitę bus balsuojama dėl Seimo vadovo išmetimo, taip pat nežinia, kaip tas balsavimas baigsis, jei įvyks.
Bet virš valstiečių gandralizdžio jau seniai pakibo daug sunkesnis klausimas: kas ves partiją į 2020 metų Seimo rinkimus ir bus jos garvežys?
Prieš trejus metus šį vaidmenį atliko dabartinis nepartinis premjeras S.Skvernelis. Nors ir pralaimėjęs jau pirmajame prezidento rinkimų ture, premjeras lieka vienu populiariausių šalies politikų, jau nekalbant apie valdančiąją koaliciją.
Bet šią vasarą pakalbėjęs, jog R.Karbauskiui reikėtų trauktis iš partijos pirmininko posto, premjeras viešai paskelbė, esą laisvas apsispręsti, kaip ir su kuo dalyvauti kituose Seimo rinkimuose.
Negana to, tada sklandė žinios, kad S.Skvernelis pradėjo kurti būsimos naujos savo politinės jėgos teritorinius padalinius, į kuriuos esą buvo kviečiami ir partiniai, ir nepartiniai.
Suprantama, jog šias kalbas, kaip ir kitus svarstymus apie premjero politinę ateitį, pritildė netikėtos žinia apie jo sunkią ligą. O pats S.Skvernelis net užsiminė, jog liga privertė jį apskritai svarstyti apie pasitraukimą iš politikos po šios kadencijos.
Natūralu, jog daugelis pagrįstai sako, kad iš tiesų pirmiausia reikia palaukti, kol premjeras baigs gydymo kursą ir pats apsispręs dėl tolesnių savo veiksmų.
Užtat tiek nelaukti nusprendė valstiečiai. Juos galima suprasti – Seimo rinkimai vis artyn, ir vis labiau aišku, kad toli gražu ne visi dabartiniai tautos išrinktieji valstiečiai liks parlamente.
Žinoma, visuomenės nuomonės apklausos ir toliau leidžia tikėtis, jog partija išsilaikys tarp politikos lyderių, kita vertus, vis labiau tikėtina, kad dabartinė jos Seimo frakcija gali smarkiai aptrupėti.
Apie tai saviškiams vis dažniau primena ir pats R.Karbauskis – esą perspėdamas frakcijos narius, jog nelojaliems gali neatsirasti vietos rinkimų sąraše.
„Lietuvos ryto“ šaltinių žiniomis, valstiečių frakcijos branduolys neseniai nuvyko į Vyriausybę ir premjerui ėmė dėstyti savo pageidavimus.
Tvirtinama, jog premjeras buvo spaudžiamas iš kitų metų biudžeto paskirstyti pinigų partijų kandidatų vienmandatėms apygardoms, kad jie prieš rinkimus galėtų pasireklamuoti prieš rinkėjus.
S.Skvernelio esą buvo taip pat prašoma pasirūpinti, kad daugiau partijos žmonių būtų įtaisoma į šiltus postus Vyriausybėje, pavyzdžiui, ministrų patarėjais.
Galiausiai S.Skvernelis esą buvo spaudžiamas kuo greičiau paskelbti, kad į Seimo rinkimus eis būtent su valstiečiais, o ne su kuo nors kitu.
Bet Vyriausybės rūmus valstietijos elitas buvo priverstas palikti be apčiuopiamų rezultatų ir nuleistomis galvomis.
Lyg to būtų negana, politikos užkulisiuose ėmė sklandyti scenarijai, išvis nieko gera nežadantys valstiečiams, – esą patvirtinus šalies biudžetą, šių metų pabaigoje ar kitų pradžioje S.Skvernelis paskelbs, jog kuria savo judėjimą, nes partijai jau per mažai laiko ir išteklių.
Anot šių scenarijų, S.Skvernelis išsives būrelį savo šalininkų iš valstiečių frakcijos ir suburs Seime naują daugumą, prie kurios prisijungs socialdemokratai.
Pastariesiems esą bus naudinga sugriauti „R.Karbauskio daugumą“, bet svarbiausia, kad S.Skvernelis ir jo šalininkai Seimo rinkimuose dalyvaus su socialdemokratų vėliava.
Apie tai, kad S.Skvernelis gali „sukalti naują laivą“, ryžtingai prabilo ir jo dabar remiamas V.Pranckietis.
O ir ar paties R.Karbauskio tūpsnis prieš socialdemokratus ar nebuvo mėginimas užbėgti tokiam scenarijui už akių?
Išsipildys šios pranašystės ar ne, dabar tikriausiai nepasakytų net labiausiai pražilęs vaidila. Akivaizdu tik tai, kad sumaištis dėl artėjančių rinkimų valstiečių stovykloje nenurims.
