Gal todėl būtent šią savaitę pranešta apie mero patarėjų gretose pasirodžiusį naują veidą. Ne bet kokį, o jauną, gražų ir atpažįstamą ne tik Lietuvoje, bet ir toli už jos ribų, bent jau sporto pasaulyje.
Prie Kauno mero patarėjų komandos prisidėjo (ar, tiksliau, buvo pridėta) sporto karjerą baigusi olimpinė plaukimo čempionė R.Meilutytė.
Auksine žuvele vadinta sportininkė, pelniusi visos Lietuvos meilę ir pagarbą, V.Matijošaičiui patarinės sporto, sporto infrastruktūros plėtros ir sveikos gyvensenos klausimais.
„Labai džiaugiuosi šia unikalia galimybe dirbti kartu su Kauno miesto savivaldybe. Tikiuosi, kad galėsiu savo patirtimi būti naudinga Kauno miesto komandai sprendžiant įvairius miesto sporto infrastruktūros ir sveikos gyvensenos klausimus“, – teigė R.Meilutytė.
Ar tikrai auksinė žuvelė bus naudinga Kaunui? Iš tiesų taip, ir net gali būti, kad labai taip, tik vargu ar kaip patarėja.
Tik paskelbus žinią apie naujos R.Meilutytės karjeros pradžią internete pasirodė kiek pašaipių, nors ir nepiktų komentarų. Esą ką ta mergaitė gali patarti merui, jai dėl jauno amžiaus dar pačiai reikia patarėjų gyvenimo klausimais.
Ar jaunatvišku žavesiu spindinti, pasaulyje žinoma, bet politinės patirties stokojanti (tiksliau, visiškai jos neturinti) R.Meilutytė Kauno merui atstos irgi anaiptol neseno amžiumi, bet jau politinį įvaizdį lipdyti ranką išmiklinusį T.Grigalevičių?
Lyginti šiuos du patarėjus, jų reikšmę mero komandai – labai sudėtinga. Jei kalbėtume sporto terminais, tai būtų panašiai, jeigu bandytume palyginti prancūzų futbolo žvaigždės A.Dembele ir Lietuvos krepšinio pažibos J.Valančiūno meistriškumą.
Skirtingos sporto šakos, skirtingos taisyklės (pirmu atveju ranka palietęs kamuolį sportininkas gauna baudą, antru atveju tik ranka ir mėtomas kamuolys), bet abu žinomi sportininkai.
Kauno mero patarėjų net žinomumas – skirtingo pobūdžio. R.Meilutytė, aišku, yra pasaulinės šlovės pažiba. Vaizdžiai tariant, ir Londone, ir Varšuvoje R.Meilutytę daugelis žino geriau nei kaunietį žurnalistą T.Grigalevičių, kuris gerai pažįstamas daugiausia Kauno žurnalistams.
Bet jei žiūrėtume tik Kauno reikalų, T.Grigalevičius asmeniškai V.Matijošaičiui, kaip politikui, ir Kauno atgimimui apskritai yra daug svarbesnė ir reikšmingesnė figūra nei bet kuri sporto pasaulio pažiba ar lietuviškos estrados žvaigždė. Juokaujant galima tarti, kad T.Grigalevičius Kaunui nusipelnė daugiau nei N.Bunkė ar juolab D.Bunkus, kuris, beje, irgi vienu metu buvo V.Matijošaičio patarėjas.
Tačiau juokus į šalį, kalbėkime rimtai. Taigi Kaunas pažino įvairių merų, skirtingų asmeniniais charakteriais ir politinėmis pakraipomis, turėjusių savo įvaizdžio kūrimo specialistų. Jie kūrė planus, rašė projektus ar net eilėraščius, bet mažai ką nutuokė apie politikų įvaizdį.
T.Grigalevičius pirmas Kaune ir gal net visos Lietuvos mastu atskleidė, kas yra vakarietiška politinio įvaizdžio kūrimo technologija. Tokie specialistai JAV buvo pavadinti „imidžmeikeriais“ (angl. „image makers“).
Tokie specialistai gamina politikus, formuoja figūras iš beformės masės. Dabar jau galima drąsiai teigti, kad T.Grigalevičius pagamino dabartinį V.Matijošaitį – merą, kuriam priskiriami visi būti ir nebūti, pelnyti ir nepelnyti nuopelnai ir tyliai, bemaž nepastebimai nutrinami šiam į reitingų aukštumas iškilusio ar iškelto politiko neigiami aspektai. Paprasčiau tariant, Kauno vadovui nebuvo leidžiama pjauti grybų, nors į tokius tautinio grybavimo ypatumus jis buvo linkęs.
V.Matijošaičiui tapus meru T.Grigalevičius, dabar jau meniniais terminais kalbant, prieš akis turėjo beformį luitą, įkrautą itin stiprios politinės valios energetika, bet charizmos, tokios būtinos populiariam politikui, nebūta nė kruopelės.
Ir tada T.Grigalevičius išsitraukė tik jam paklusnų „imidžmeikerio“ skaptuką ir žaibiškai išskaptavo politiką, kuris pažabojo įnoringus reitingus. Tarsi burtininkas tokiu jis pavertė kiek arogantišką, su žiniasklaida ir visuomene ne itin linkusį gražiai bendrauti verslininką.
Bet viskam yra pradžia, yra ir pabaiga. Kauno mero dešinioji ranka, jo Kūrėjas ir Sergėtojas pakėlė sparnus.
O štai auksinė žuvelė plumptelėjo į jo baseiną. Merui – praradimai ir atradimai. V.Matijošaitis apskritai mėgsta būti apsuptas žinomų prekių ženklų asmenų.
Kai 2015 metais buvo išrinktas meru, jį supo visuomeninių patarėjų svita, kurioje tviskėjo ir nemažai žinomų vardų. Sąraše buvo ir dažnai žiniasklaidoje kalbinamas politologas A.Krupavičius, ir kardiologijos žvaigždė R.Benetis, ir buvęs perspektyvus, greitai sutviskęs, bet taip pat greitai nublankęs Kauno politikas K.Pesenka.
Bet jau per pirmą kadenciją V.Matijošaitis atsisakė visuomeninių patarėjų. Matyt, užteko ir etatinių. Su T.Grigalevičiumi priešakyje.
O dabar teks apsieiti be jo. Kita vertus, gal R.Meilutytė išmokys merą, kaip plaukioti, jei tik jis to iki šiol neišmoko.
Kol kas R.Meilutytei užduotys iš jos prižiūrimos srities – gana paprastos.
Greta „Žalgirio“ arenos netolimoje ateityje iškils modernus vandens sporto centras, kuriame tilps ne tik olimpinio dydžio baseinas su 700 vietų tribūnomis, bet ir SPA zona su sporto klubu. Tikimasi netrukus gauti statybos leidimą ir skelbti darbų rangos konkursą.
Šiuo metu Kaune veikia renovuoti „Vilijos“, Dainavos, Kauno sporto mokyklos „Startas“, „Girstučio“ ir Šilainių baseinai. Pastarojo būklė itin prasta, todėl svarstomi įvairūs variantai, kaip jį atgaivinti.
Tad vandeningų raiškos erdvių naujajai Kauno mero patarėjai – užtektinai.
Bet jeigu jai teks mokyti merą plaukimo gudrybių, tenka priminti čempionei, kad plaukioti politikos vandenyse daug rizikingiau nei paprastame baseine, skenduolių politikos vandenyse būna daugiau ir beveik visi jie – neatgaivinami.
Net kvėpavimu burna į burną.
