Parlamentarų grupė, vadovaudamasi Konstitucija ir Seimo rinkimų įstatymu, įregistravo tai numatantį nutarimo projektą.
Paskelbti pirmalaikius Seimo rinkimus siūlo Seimo nariai Viktorija Čmilytė-Nielsen, Eugenijus Gentvilas, Juozas Baublys, Viktoras Pranckietis, Simonas Gentvilas, Gintaras Vaičekauskas, Ričardas Juška, Kęstutis Glaveckas, Virgilijus Alekna.
„Pasirašiau ant projekto, kadangi buvo toks reikalavimas kažkada pavasarį, kad, jeigu neatstatydins manęs, tai tada reikės organizuoti išankstinius Seimo rinkimus. Tai manau, kad toks pasiūlymas gali skintis kelią“, – antradienį žurnalistams sakė V. Pranckietis.
Beje, antradienį įregistruotas nutarimo projektas dėl pirmalaikių Seimo rinkimų nėra nauja iniciatyva, tai yra patobulintas šių metų liepos viduryje įregistruoto nutarimo projekto variantas. Šių metų liepą nutarimo projektą įregistravę tuometė Seimo opozicijos lyderė liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Eugenijus Gentvilas siūlė šių metų spalio 9 dieną paskelbti pirmalaikius Seimo rinkimus.
Kaip numato Seimo rinkimų įstatymas, pirmalaikiai Seimo rinkimai gali būti rengiami Seimo nutarimu, priimtu ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma.
Pirmalaikius Seimo rinkimus gali paskelbti ir prezidentas. Tai įmanoma tuo atveju, jeigu Seimas per 30 dienų nuo pateikimo nepriėmė sprendimo dėl naujos Vyriausybės programos arba nuo Vyriausybės programos pirmojo pateikimo per 60 dienų du kartus iš eilės nepritarė Vyriausybės programai. Tai gali įvykti ir Vyriausybės siūlymu, jeigu Seimas pareiškia tiesioginį nepasitikėjimą Vyriausybe.
Pirmalaikių Seimo rinkimų iniciatyvos parlamente yra gana dažnos. Šiuo įrankiu ypač naudojasi opozicija, atsitikus kokiai nors politinei krizei.
ELTA primena, kad 2018 m. kovo 20 d. pirmalaikių Seimo rinkimų iniciatyva patyrė fiasko. Parlamentarai tuomet atmetė siūlymą paskelbti pirmalaikius rinkimus 2018 m. birželio 3 d.
Nutarimo projekte, kurį tuomet parėmė 49 Seimo narių grupė, konstatuojama, kad šiurkščiai pažeidusio Konstituciją ir sulaužiusio priesaiką Seimo nario Mindaugo Basčio nepavykusios apkaltos procedūra diskreditavo Seimo kaip tautos atstovybės vardą. Atmestame dokumento projekte pažymima, kad „Seimo valdančiosios daugumos lyderiai organizavo neteisėtus slapto Seimo narių balsavimo kontrolės būdus“. Nutarimo projekte, kuris nesulaukė pritarimo, taip pat buvo teigiama, kad „šiuo metu Lietuvą yra ištikusi parlamentinė krizė, kurią gali išspręsti tik pirmalaikiai Seimo rinkimai“.
Eiliniai Seimo rinkimai bus surengti 2020 metų rudenį. Įstatymas numato, kad jie rengiami Seimo narių įgaliojimų pabaigos metais spalio mėnesio antrą sekmadienį. Juos skelbia Respublikos prezidentas ne vėliau kaip likus šešiems mėnesiams iki Seimo narių įgaliojimų pabaigos.
Netiki, kad Seimas pasileistų
R.Karbauskis pabrėžė, kad dėl biudžeto šitaip rizikuoti negalės ir bandys dar prieš balsavimą dėl jo aiškintis ar yra dauguma: „Mums reikia suprasti, ar dėl biudžeto mes turėsime pakankamai balsų.
Jeigu jų neturėsime, reiškia, kils problemų užtikrinti biudžeto priėmimą. Reikėtų nelaukti balsavimo dėl biudžeto ir gauti frakcijų patikinimą, nes eiti į nežinią su biudžetu, būtų rizikinga.
Tada reikėtų pradėti kažkokias derybas su kitomis frakcijomis apie tai, ką daryti toliau. Tik neabejoju, kad Seime neužtektų balsų pritarti pirmalaikiams rinkimams. Tuo net neabejoju, bet nemanau, kad žmonėms tiktų, jog kiltų betvarkė“.
Inicijuos pirmalaikius rinkimus
Po pergalingai pasibaigusio balsavimo V.Pranckietis kalbėjo, kad „čia nėra jokio džiugesio“.
„Mes tiesiog galėsime toliau ramiai dirbti. To norėjau ir anksčiau, bet kol kas nebuvo pavykę to padaryti. Dabar jau turbūt, kad pabaiga šiame etape“, – žurnalistams balsavimo rezultatus komentaro Seimo pirmininkas. Anot jo, šis balsavimas parodo, kad pozityvi dauguma yra, o negatyvios daugumos – nėra: „Jei Ramūnas Karbauskis prisiims atsakomybę, tai ta dauguma natūraliai formuosis, o jei ne, reikės imti iniciatyvos ją formuoti.“
V.Pranckietis akcentavo, kad balsavimas parodė, jog Seimo dauguma nėra vieninga. Jis prakalbo ir apie pirmalaikius Seimo rinkimus. „Pasirašiau ant projekto (dėl pirmalaikių Seimo rinkimų, – aut.past.).
Tai buvo toks reikalavimas kažkada pavasarį, kad jeigu neatstatydins manęs, tai tada reikės organizuoti išankstinius rinkimus, tai manau, kad tas pasiūlymas gali skintis kelią“, – tvirtino V.Pranckietis.
V. Čmilytė Nielsen ragina R. Karbauskį tesėti pažadą dėl pirmalaikių rinkimų
Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen po nesėkmingo bandymo patraukti Viktorą Pranckietį iš užimamo posto, priminė, pasak jos, „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio pažadą skelbti pirmalaikius Seimo rinkimus, jei Seimo pirmininko nepavyks atstatydinti.
Politikės teigimu, lapkričio 7 dieną pirmalaikių rinkimų projektas bus pateiktas parlamentarų svarstymui.
„Mes ėmėmės šios iniciatyvos, perregistravome savo pačių vasarą teiktą projektą ir jau renkame parašus. Turiu pagrindo manyti, kad lapkričio 7 dieną galėsime pateikti šį dokumentą jūsų ir mūsų visų sprendimui“, – Seime po paskelbtų balsavimo rezultatų dėl nepasitikėjimo V. Pranckiečiu kalbėjo ji.
Tuo tarpu kiti parlamentarai plenarinių posėdžių salėje laidė kandžias replikas valstiečių bei jų lyderio Ramūno Karbauskio atžvilgiu.
„Man atrodo, kad tikrai yra pagrindo skelbti nepasitikėjimą komisija. Kas čia per rezultatai tokie“, – juokavo mišriai Seimo narių grupei priklausantis Povilas Urbšys. Politikas, vertindamas balsavimą dėl Seimo pirmininko, sveikino, pasak jo, sveiką protą išlaikiusius valdantiesiems priklausančius parlamentarus.
„Pasirodo, kad imuninė sistema tarp valdančiųjų veikia, sveikas protas dar paima viršų, dar yra Seimo narių, kurie įsivaizduoja, kad nėra bandoje, kurią turi ganyti vienas piemuo“, – kalbėjo parlamentaras.
Konservatorius Kęstutis Masiulis teigė, kad valstiečiai, kaip partija, pakvipo svilėsiais.
„Nuoširdžiai sveikinu Karbauskį laimėjus dar vienus rinkimus ir norėčiau jam pačiam pranešti, blogą žinią – jo partijoje pakvipo svilėsiais“, – sakė konservatorius, pabrėždamas, kad nepasitikėjimo procedūros V. Pranckiečiui neparėmė ne koalicijos partneriai, bet būtent patys valstiečiai.
Politologai: V. Pranckiečio pergalė gali išjudinti valstiečių trupėjimą prieš rinkimus
Antradienio balsavimas, leidęs Viktorui Pranckiečiui išsaugoti Seimo pirmininko postą gali rodyti dalies valstiečių frakcijos politikų norą jungtis prie kitų partijų artėjant parlamento rinkimams, sako politologas Ramūnas Vilpišauskas.
„Galima konstatuoti, kad įtaka po truputį slysta iš pono Karbauskio rankų – tiek apskritai valdančiojoje koalicijoje, tiek jo paties valstiečių-žaliųjų frakcijoje. Tikėtina, kad po šio balsavimo gali suaktyvėti ir diskusijos frakcijos viduje dėl tinkamiausios elgsenos galvojant apie artėjančius Seimo rinkimus, ar tie žmonės, ypač kurie nepriklauso partijai, norės po jos vėliava eiti į kitus Seimo rinkimus“, – BNS teigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius.
Anot jo, antradienio balsavimas rodo tai, jog „frakcijos ir partijos vadovas nebepajėgus užtikrinti disciplinos“, o tai, ar iš tiesų yra dauguma, turėtų parodyti ne V. Pranckiečio klausimas, bet laukiantis balsavimas dėl biudžeto.
„Kita vertus, galbūt dalis apskritai svarsto apie dalyvavimą rinkimuose su kažkuria kita politine jėga“, – pabrėžia R. Vilpišauskas.
Jo kolegė, Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė pabrėžia, kad balsų stoka atstatydinant V. Pranckietį rodo ir valdančiųjų riziką neužsitikrinti palaikymo balsuojant dėl kitų metų biudžeto ar priimant kitus svarbius sprendimus.
„Tai yra pirmoji bloga žinia, kad valdančioji dauguma yra labai netvari ir 71 balsas yra bent jau kol kas misija neįmanoma. Ir tai kelia nerimą dėl ateityje priimamų sprendimų, kuriems to 71 balso dar gali reikėti. Tai yra ne tik Viktoro Pranckiečio klausimas, yra biudžeto svarstymai, mokesčių keitimai. Kyla valdančiosios koalicijos trapumo klausimas ir apskritai, klausimas, ar ji dar yra“, – pabrėžė ji.
R. Urbonaitė sako, kad V. Pranckiečio atstatydinime nedalyvavusi opozicija atvirai neišsako ir paramos jam, tad neturėdamas tvirto palaikymo, parlamento vadovas yra „pakabinamas ore“.
„V. Pranckietis atlaikė balsavimą, bet daugumos paramos, atsvaros Seime jis vis dėlto neturi. Manau kad pagal dabartinius ženklus, jis liks poste, bus transliuojamos žinutės apie atstovavimą ne tik Seimui, bet ir valstybei, žmonėms, bus gražios formuluotės, kurios dažniausiai – be turinio. Gali būti, kad matysime pelkę, klampų procesą, kur yra svarbesnis Seimo pirmininko vaidmuo, nes yra, pavyzdžiui, Seimo darbotvarkių klausimai valdyboje“, – tikino pašnekovė.
Ji mano, kad artėjant rinkimams, po pusmečio balsavimas gali būti kartojamas, užsitikrinus didesnį palaikymą mainais už postus, pareigybes. R. Urbonaitė priminė, kad Etikos ir procedūrų komisija dar turės nagrinėti skundus dėl antradienio posėdžio teisėtumo, taip pat dėl ketvirtadienio balsavimo, o jų įvertinimas „gali turėti savo teisines pasekmes“, bet abejoja, kad galėtų būti grįžta prie balsavimo.
R. Vilpišauskas sutinka, kad Seimo darbas bent pusmečiui gali strigti.
„Bijau, kad Seimui tai trukdys, nes turi būti konstruktyvus bendradarbiavimas tarp valdančiųjų ir Seimo pirmininko. Nemanau, kad net ir po šiandieninio balsavimo pasikeis pono Karbauskio ar kai kurių jo kolegų požiūris į Seimo pirmininką ir bus grįžta prie tokio bendradarbiavimo, koks buvo šios kadencijos pradžioje“, – teigė R. Vilpišauskas
