Alytuje liepsnojusių padangų dūmai visiškai išsisklaidė per dešimt dienų.
„Jaučiu, kad oras jau grynesnis“, – penktadienio popietę prisėdęs šalia ugniagesių štabo lengviau atsikvėpė penktadienį gaisro gesinimui vadovavęs Varėnos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas 43 metų Andrius Kandratavičius.
Pareigūnas džiaugėsi, kad jau galima paskelbti dešimt dienų trukusio gaisro gesinimo pabaigą. Tiek laiko ugnį padangų perdirbimo gamykloje „Ekologistika“ gesino daugiau kaip 300 ugniagesių.
Nors penktadienį ugniagesių pajėgos jau buvo daug mažesnės, atrodo, darbai dar vyko aktyviai – pokalbį su A.Kandratavičiumi vis pertraukdavo radijo ryšio pranešimai.
– Kokie darbai dar vyko penktadienį?
– Tiesiog baigiame gesinti gaisrą. Gaisro židiniuose dirbo keturi ekskavatoriai, du krautuvai perkrovė anksčiau smilkusias gumos atliekas.
Pačioje gaisravietėje dirbo 26 žmonės, dar 9 rūpinosi darbo organizavimu, tiekimu, maitinimu.
– Tai ugniagesių darbas jau baigtas?
– Skelbsime, kad gaisras užgesintas, o kada bus atšaukta ekstremali situacija, paskelbs operacijos vadovas.
Dar reikės išvežti atliekas, sutvarkyti gaisravietę. Tai tradiciniai darbai užgesinus gaisrą.
– Jūs esate iš Varėnos, tačiau čia dirbate nuo pirmos gaisro dienos.
– Šio gaisro gesinimui su pertraukomis vadovavau keturias dienas. Gaisras gamykloje kilo spalio 16-osios paryčiais, aš atvykau jau popietę, 17 valandą, ir ėmiau vadovauti darbams.
– Ar tuomet jau supratote, kad jo užgesinti nepavyks nei per dieną, nei per dvi?
– Gaisras nuo pat pradžių atrodė labai pavojingas, todėl mes ir neprognozavome, kad jį greitai užgesinsime.
Pirmiausia rūpinomės, kad nesusižalotų ugniagesiai, nes tokiose patalpose dirbti labai pavojinga.
Mūsų tikslas buvo ne šturmuoti ir kuo greičiau užgesinti gaisrą, bet tai padaryti saugiai.
Džiaugiamės, kas visi ugniagesiai liko sveiki.
– Keletas ugniagesių kreipėsi į medikus, kas jiems atsitiko?
– Keli ugniagesiai į medikus kreipėsi dėl dehidratacijos.
Trys iš jų turi nedarbingumo pažymėjimus. Iš tiesų ugniagesiai labai kantrūs – dėl smulkmenų į medikus nesikreipia ir šiaip sau nesuserga.
– Kiek laiko vienas ugniagesys be pertraukų dirbdavo gaisravietėje?
– Konkrečios taisyklės nėra. Tai priklauso nuo darbo pobūdžio. Jei darbas fiziškai labai sunkus, ilsėtis tenka dažniau.
Tai priklauso ir nuo kiekvieno fizinio pasirengimo, čia kaip bėgimo varžybose – visų ištvermė skirtinga.
Net orą iš balionų visi iškvėpuoja skirtingai, tik pastebėjau, kad vyresniems ugniagesiams paprastai jo užtenka ilgiau nei jauniems. Galbūt jaunesnieji dar neturi tiek patirties, labiau jaudinasi ir įkvepia dažniau.
– Jums pačiam tai sudėtingiausias gaisras?
– Per mano 22 metų karjerą tai tikrai sudėtingiausias gaisras.
Pamatyti 16 tūkstančių kvadratinių metrų ploto gaisravietę, tiek sugriuvusių konstrukcijų ir sudegusių padangų man nebuvo tekę ir, tikiuosi, daugiau neteks.
Labai džiaugiuosi, jog Varėnoje neturime tokių pramonės objektų, todėl, tikiuosi, kad nereikės kviestis į pagalbą kolegų iš visų aplinkinių rajonų.
Jei tik pamatysiu, kad kas nors į Varėnos rajoną veža padangas, stengsiuosi apžiūrėti, ar tai tikrai saugu.
– Kas buvo sudėtingiausia gesinant šį gaisrą?
– Daugiausia keblumų kėlė patalpų planas. Tai didžiulės gamybinės patalpos, nepritaikytos tokiai veiklai.
Tikslių pastato brėžinių nebuvo, todėl skubėti negalėjome, reikėjo pamatuoti kiekvieną žingsnį.
Turėjome apgalvoti ir aptarti kiekvieną veiksmą, kad dėl mūsų darbo niekas nenukentėtų.
Per tą laiką prisiskaitėme visokių versijų ir patarimų, pavyzdžiui, kad ugnį reikėjo gesinti iš sraigtasparnių.
Jei įsidegusį gaisrą, kai pastato perdangos jau sugriuvusios, būtume pradėję gesinti iš viršaus, viduje tai būtų prilygę bombos sprogimui.
Gaisro židiniai būtų išplitę į visas nedegančias patalpas, būtume pažeidę kitas pastato konstrukcijas.
Tikrai apsvarstėme visus variantus, todėl išgelbėjome daug produkcijos, nuo gaisro atribojome kitus sandėlius, neleidome jam išplisti. Dabar galime svarstyti, kurias konstrukcijas nugriauti, o kurias palikti.
Per tą laiką prisiklausėme ne tik patarimų, bet ir daugybės įvairių gandų apie neva sužalotus ugniagesius, užterštą vandenį ir iš Varėnos vežamus degalus.
– Ir apie kritusius gyvūnus. Patys jų matėte?
– Galiu pasakyti, kad gyvenime dar nesu matęs ir gal nematysiu tiek žiurkių, kiek jų buvo šioje gaisravietėje.
Mes ėjome į gaisrą, o žiurkės nenutrūkstama vorele bėgo iš pastato.
Vandeniu užpylėme visas jų gyvenamąsias vietas. Visas pastato rūsys yra užlietas.
Iš gaisro pabėgusios žiurkės gali tapti kitų plėšrūnų aukomis. Gaisravietėje ne kartą sutikome lapių. Visi gyvena savo gyvenimą.
– Gesindami gaisrą Alytuje sulaukėte didžiulio gyventojų palaikymo – jums siūlė pagalbą, nešė maistą.
Ar tai nustebino?
– Iš pradžių apie jokį palaikymą negalvojome, tiesiog vykdėme savo pareigą, o tai, kas prasidėjo vėliau, buvo nuostabu.
Žmonės, kurie gesino gaisrą, iš tiesų pasijuto ugniagesiais gelbėtojais.
Vis dažniau kartojamas žodis „gelbėtojai“ – itin malonus.
Manau, kad įdėję tiek pastangų jie įrodė, kad taip yra vadinami ne veltui.
Mus labai maloniai nustebino Alytaus savivaldybės vadovai. Meras Nerijus Cesiulis atvažiuodavo kiekvieną dieną ir klausdavo: „Ko jums, vyrai, reikia?“
Ką tik ištardavome, tas daiktas, priemonė ar maistas būdavo pristatytas per pusvalandį.
Tai pavyzdys žmogaus, kuris viską žino, visus pažįsta ir moka viską organizuoti.
Toks savivaldybės dėmesys nuo mūsų pečių nuėmė daugybę rūpesčių – ryšių, degalų ir maisto tiekimo.
Mes tikrai buvome maloniai nustebinti, nes paprastai viskuo turime pasirūpinti patys.
– Sunkiomis ir pavojingomis sąlygomis ugniagesiai dirbo dešimt dienų – suodini, pavargę. Kokios jų nuotaikos?
– Sunku atsakyti už visus žmones, tačiau dėl tokio dėmesio ir palaikymo mes tikrai jaučiamės pakiliai.
Nuotaiką gal kiek gadina tie keli apsinuodijimai – esame susirūpinę kolegų sveikata.
Toks gaisras turbūt buvo pirmas Lietuvoje – degančiose patalpose dirbome dešimt dienų.
– Ar per tas dienas pats buvote grįžęs namo į Varėną?
– Žinoma, kaip negrįši į namus? Grįžęs dar spėdavau pasidžiaugti, kokia graži Varėna, jos gamta, koks gaivus oras.
Po tokių įvykių ypač pradedi vertinti Lietuvos gamtos grožį.
Į atidarytą sąskaitą plaukia pinigai
Alytaus miesto savivaldybė vakar jau buvo surinkusi daugiau kaip 130 tūkst. eurų. Jie bus skirti ugniagesių premijoms ir gaisro padariniams likviduoti.
Savivaldybė yra atidariusi specialią paramos sąskaitą. Į ją pinigų perveda ir privatūs asmenys, ir įmonės. Kaip teigė Alytaus meras N.Cesiulis, kai kurios organizacijos skyrė ir po 10 tūkstančių eurų.
Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, premijos, skirtos savivaldybių tarybų sprendimais, nėra apmokestinamos. Socialinio draudimo įmokų nuo šių premijų taip pat nereikės išskaičiuoti, nes jos išmokamos asmenims, nesusijusiems su Alytaus miesto savivaldybės administracija darbo santykiais.
Žmonių sveikatai – ilgalaikis pavojus
Alytuje kilusio didžiulio padangų gaisro pasekmės žmonių sveikatai bus juntamos dešimtis metų.
Taip teigė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto Aplinkos ir darbo medicinos katedros vedėja profesorė R.Ustinavičienė: „Poveikis gali pasireikšti po dešimčių metų. Kuo žmogus jaunesnis, tuo turi didesnę tikimybę vėžio vystymuisi. Todėl taršos atveju visada pagrindinė grupė, kuri turi būti apsaugoma, yra vaikai.“
Pasak mokslininkės, kancerogeninės medžiagos nusėda dirvožemyje ir plinta per daržoves, mėsą ir pieną, todėl tarša bus ilgalaikė, o didelę žalą patirs regiono žemės ūkis.
Įvertinus padangų sudėtį (kaučiukas, sieros junginiai, sunkieji metalai, įvairiausi priedai), galima numatyti, kad joms degant išsiskirs anglies dvideginis, anglies monoksidas, sieros oksidai, kietosios dalelės, benzpirenas, furanai, dioksinai, polichlorinti bifenilai ir sunkieji metalai, tokie kaip arsenas, kadmis, nikelis, gyvsidabris, chromas.
Mokslininkė pabrėžė, kad taršos padariniai pasireiškia gerokai plačiau nei žala kvėpavimo takams: ji taip pat didina širdies ir kraujagyslių bei onkologinių ligų riziką.
Tarša gali sukelti krešumo pakitimų kraujyje, greičiau besivystančią aterosklerozę, kurios pasekmės yra miokardo infarktas arba smegenų kraujotakos sutrikimai.
Vakar Maisto ir veterinarijos tarnyba pranešė, kad penktadienį gauti pirmieji pieno, kurio mėginiai buvo atrinkti iš gaisro paveiktoje teritorijoje esančių ūkių, laboratorinių tyrimų rezultatai. Nustatyta, kad dioksinų suma viršija didžiausią leistiną koncentraciją.
Ūkiams, kurie pateko į užterštą teritoriją, draudžiama tiekti pieną supirkimo punktams, naudoti jį asmeninėms reikmėms ar gyvūnams šerti, iki atskiro nurodymo, prekiauti pienu ir pieno produktais tiesiogiai vartotojams, turgavietėse ir kitose prekybos vietose.
Meras paskelbė apie gaisro pabaigą
Gaisras padangų perdirbimo gamykloje tikrai užgesintas. Taip vakar po pietų pareiškė Alytaus meras N.Cesiulis (nuotr.): „Dešimt dienų laukiau, kada galėsiu pasakyti – viskas, gaisras tikrai užgesintas. Ne prieš tris dienas, kaip kažkas sakė, o paskui dar kartą žurnalistams pakartojo, o tik dabar. Vyrai iš laimės dainuoja. O aš ant borto sėdžiu. Lyg ir švęsti, džiaugtis reiktų. Bet kai pagalvoji, koks brudas mūsų plaučiuose dabar, kokias daržoves iš kiemo valgysim... Tik vaikus ir žmoną stipriau apkabinti norisi.“
Jis taip pat teigė, kad dabar laukia gaisro tvarkymo darbai, kurie gali užtrukti ir pusę metų.
Pasak Alytaus mero, sudegusių padangų masės išvežti niekas nenori: „Sako, į Šiaulius reikėtų vežti, bet niekas nenori imti tokios košės, reikia surūšiuoti. O to daryti vėlgi niekas nenori. Atvažiuoja rimti žmonės, pakraipo galvas, padūsauja ir išvažiuoja.“
