„Gaisras nebūtų užgesintas kitaip, nei kad buvo. Gaisras nebūtų užgesintas nei kiek anksčiau, nei tai buvo padaryta“, – po komisijos posėdžio žurnalistams teigė ministrė.
Žemės ūkio ministras Andrius Palionis pridūrė, kad didžiausia žala skaičiuojama žemės ūkiui, nes tik po tyrimų paaiškės, ar bus galima vartoti aplinkiniuose regionuose paskerstų gyvulių mėsą, o kiekvienas, vežamas į skerdyklą, turės būti patikrintas.
Savo ruožtu aplinkos ministras Kęstutis Mažeika pabrėžė, kad, siekiant išvengti panašių atvejų, šalyje bus tiriamos visos įmonės, galinčios sukelti panašų pavojų.
Pripažino klaidas
Po posėdžio R.Tamašunienė pripažino ir ekstremalios situacijos metu padarytas klaidas.
„Vidinis patikrinimas tikrai bus atliktas. Mes pripažįstame klaidas, jų tikrai buvo atlikta ir komunikacinių, ir kitokių. Bus įvertinta, kaip sąveikauja institucija viduje tarpusavyje.
Taip pat sprendžiant tuos klausimus ir visa tai ko trūksta, tiek teisinių dalykų, tiek mokymų, tiek pratybų organizavimo, tiek civilinės saugos stiprinimo prasme, bus pasitelkiamos ES lėšos.
Aš galvoju, kad visuomenė supras, kad klaidų mes nesikratome, atsakomybės taip pat. Imsimės spręsti ir įgyvendinti tai, ko reikia“, – kalbėjo ministrė.
Ji užsiminė ir apie specialius civilinės saugos testus, kurie esą užtikrintų savivaldybių pasirengimą ekstremalioms situacijoms, o įmonės, pasak jos, privalės atitikti griežtinamus priešgaisrinės saugos reikalavimus bei taršos ribojimo taisykles.
„Jau yra surinkta mūsų darbo grupė, kuri daro testus, kuriuos gebėtų institucijos, susipažinusios su visa reikalinga medžiaga, kas priskiriama civilinei saugai, išlaikyti ir žinoti, kokios yra mūsų visų pareigos ir atsakomybės“, – kalbėjo R.Tamašunienė.
Kokią grėsmę patirs žemės ūkis?
Žemės ūkio ministras A.Palionis po komisijos posėdžio kalbėjo, kad gali būti taip, jog gyvuliai, kurių pienas Alytaus rajone po gaisro yra užterštas, ateityje negalės būti auginami. Jis taip pat tikino, kad žala gyvulių augintojams bus kompensuota.
„Nustatyta žala tikrai bus kompensuota, nes, kur buvo nustatyta, kad pieno tyrimai yra blogi, klausimas, ar tuos gyvulius bus galima toliau auginti. (...) Išsigimimų tikimybė yra labai didelė“, – sakė A.Palionis.
Pasak jo, vienoje dalyje užterštos teritorijos yra 35 ūkiai, kitoje – 21. Žemės ūkio ministras taip pat patikino, kad šioje teritorijoje esantiems ūkiams sankcijos už įsipareigojimų nevykdymą negrės.
„Tai natūralu, nes force majeure yra. Dar klausimas kilęs, tiems ūkiams, kur turi įsipareigojimus – pienininkystės, mėsinių galvijų ūkiai, tai po dirvožemio tyrimų ar mes galėsime kompensuoti ir iš karto jie galės įsigyti naujus gyvulius.
Gal jie negalės ganyti. Dar turėsime išvalyti gruntą, tai yra pajamų praradimo kompensavimas. Laukia didelis darbas“, – teigė A.Palionis.
Lauks tyrimų rezultatų
Pasak jo, žalos sumos neįmanoma įvertinti, kol negauti tyrimų rezultatai.
„Tik gavus pirminius duomenis penktadienį dėl pirmųjų pieno tyrimų, buvo šeštadienį Aplinkos apsaugos agentūros paimti visų ūkių, kur yra daugiau nei 3 karvės, pieno tyrimai. Buvo paimti kontroliniai poėmiai ir dar toliau.
Preliminarūs Lietuvoje atliekamų tyrimų rezultatai bus trečiadienį ketvirtadienį, o tų, kurie siunčiami į Vokietiją ar Latviją, tyrimai atliekami per 10 dienų“, – sakė A.Palionis.
Penktadienį Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba paskelbė, kad tyrimai parodė, jog gaisro paveiktoje Alytaus rajono teritorijoje esančių ūkių pienas yra užterštas kenksmingomis medžiagomis.
Atsižvelgiant į tyrimų rezultatus, ūkiams, kurie pateko į užterštą teritoriją, uždrausta tiekti žalią pieną supirkimo punktams, naudoti jį asmeninėms reikmėms ar gyvūnams šerti.
Tikrins visus gyvulius
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorius Darius Remeika aiškino, kad visi gyvuliai, iš užterštos Alytaus zonos keliaujantys į skerdyklas, bus tikrinami.
„Nuo šiandien iš visų gyvūnų, kurie kilę iš paveiktų teritorijų ir bus siunčiami į patvirtintas skerdyklas, imsime mėginius ir tirsime. Kadangi tyrimas labai sudėtingas, jei darome Lietuvoje tą tyrimą, Maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute, tai pirminę informaciją galime gauti per 5 dienas, tikslią – per 10 dienų“, – sakė D.Remeika.
Anot jo, didžiausia kol kas užterštumo rizika pastebima žaliaviniame karvių piene.
„Didžiausia rizika yra žaliavinis pienas – karvių pienas, nedaug ožkų yra. Praėjusią savaitę gavome pirmus tyrimų duomenis iš ūkių, jie rodo, kad tarša dioksinais yra padidėjusi.
Viename ūkyje, kuris yra 6 km į šiaurę nuo gaisro vietos, tarša dioksinais nustatyta 8 kartais didesnė nei norma, o pieno supirkimo punkte, kuris taip pat į šiaurę nuo gaisravietės, ten 2,5 karto žalio pieno tarša dioksinais viršijo nustatytą normą“, – teigė VMVT direktorius.
Kompensuos iš valstybės rezervo
Aplinkos ministras K.Mažeika tvirtino, kad po gaisro susidariusių atliekų išvežimas Alytuje bus kompensuotas iš valstybės rezervo. Tiesa, tikslus išlaidų dydis dar nėra įvardijamas.
„Tai yra ekstremalios situacijos padarinys ir tai bus finansuojama iš valstybės rezervo ir, aišku, nekris savivaldybei ant pečių, nes tai yra nemažos išlaidos. Jų dydis dar nežinomas, nes turi būti apskaičiuojama, kiek to kiekio bus ir kokie bus priimti sprendimai dėl betono luitų, kiek jie yra pavojingi, ar bus rūšiuojama, ar nebus“, – sakė K.Mažeika.
Pasak jo, gaisro padaryta žala gali būti didesnė nei 5 mln. eurų. „Čia yra 5 mln. eurų žala orui. Yra skaičiuojama žala aplinkos orui, vandeniui, dirvožemiui ir visiems kitiems. Ta žala gali būti didesnė“, – teigė K.Mažeika.
Aplinkos ministras įvardijo, kad pirmadienį visos laboratorijas turinčios institucijos rinksis aptarti reikiamus atlikti augalų, žiemkenčių, pievų, dirvožemio, vandens ir kitus tyrimus.
„(...) Bus sudaromas darbų planas ir mėginių paėmimas iš požeminių, gruntinių vandenų, Nemuno vandens, kas yra aktualu. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras paims mėginius iš gyvenamųjų aplinkų, vaikų darželių, mokyklų ir t.t.“, – teigė K.Mažeika.
Pasak jo, šie darbai turėtų būti atlikti iki lapkričio 15 dienos. Tuo metu degiosios atliekos, pasak ministro, turėtų būti transportuojamos į pavojingų atliekų tvarkymo bendrovę „Toksika“, dėl kitų dar sprendžiama.
„Gumos ir kitas mišinys, kuris yra degusis, greičiausiai bus transportuojamas ir sudegintas „Toksikos“ deginimo įrenginyje. Tam jis yra pritaikytas. Kalbant apie kitas betono ir gumos atliekas, šiandien imami mėginiai ir sprendžiama, ar išrūšiuoti, ar visą tą masę talpinti „Toksikos“ pavojingų atliekų sąvartyne“, – kalbėjo K.Mažeika.
Posėdį sušaukė S.Skvernelis
Kaip pirmadienį ryte skelbė Vyriausybė, posėdis buvo sušauktas premjero Sauliaus Skvernelio iniciatyva „esant neatidėliotinai svarstytinam klausimui dėl gaisro Alytuje sukeltų padarinių vertinimo ir jų šalinimo priemonių“.
Pasitarime aplinkos ministras K.Mažeika, žemės ūkio ministerijos vadovas A.Palionis ir sveikatos apsaugos ministras A.Veryga pristatė su gaisro padariniais susijusius atliktus tyrimus, jų rezultatus ir rekomendacijas dėl trumpalaikių ir ilgalaikių padarinių šalinimo priemonių.
Gaisras įmonės „Ekologistika“ 2 tūkst. kvadratinių metrų ploto naudotų padangų sandėliuose kilo spalio 16 dieną, o jo gesinimo darbai baigti po daugiau nei savaitės – penktadienį.
Kelias dienas po gaisro apylinkėse fiksuotas smarkiai padidėjęs oro užterštumas pavojingomis medžiagomis, dėl oro taršos sukeltų sveikatos problemų į medikus kreipėsi aštuoni žmonės.
Mokslininkai įspėja, kad šio gaisro metu išsiskyrė didžiuliai kiekiai nuodingų medžiagų, o jo padariniai sveikatai gali būti jaučiami dešimtmečiais.
Maisto ir veterinarijos tarnyba penktadienį pranešė, kad gaisro paveiktose teritorijose užterštas pienas ir uždraudė ūkininkams iš paveiktų teritorijų jį parduoti ar naudoti žmonių ar gyvulių maistui.
Alytaus mieste ir rajone paskelbtos ekstremalios situacijos.
