Pasitarime dalyvavo ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis, aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vadovas Saulius Greičius, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė, Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas.
Prezidentas susitikimą rengė po Alytuje, padangų perdirbimo gamykloje „Ekologistika“, kilusio gaisro, kuris vadinamas viena didžiausių ekologinių nelaimių šalyje per pastaruosius metus.
„Tikslas buvo aptarti išryškėjusias sisteminio pasirengimo, tarpinsitucinio bendradarbiavimo, įstatymų pataisas bei techninio aprūpinimo problemas.
Gaisras parodė, kad krizių valdymo sistema šį kartą nesuveikė. Sistemos spragas teko taisyti tiesiog krizės eigoje.
Mūsų tikslas, dėl ko visi sutarėme, kad ta sistema veiktų kuo greičiau ir su kuo minimalesniu poveikiu sveikatai ir aplinkai. Orientuojamės į ateitį, kad išmoktume tas pamokas, kurias patyrėme gaisro metu.
Nebekaltinti vienas kito, kas už ką atsakingas ir kas, kaip suveikė. Tiesiog žiūrėti į ateitį, kad galėtume suvaldyti krizę, jei ji tokia įvyktų ateityje“, – teigė prezidento vyriausiasis patarėjas Jonas Vytautas Žukas.
Pasak patarėjo, trumpalaikis tikslas – pasirūpinti žmonių sveikata, aplinka ir gaisravietės sutvarkymu. Tai bus daroma tiek savivaldybės, tiek ir valstybės lygmeniu.
„Ilgalaikis tikslas – užtikrinti, kad tokios nelaimės nesikartotų. Pasikartojus likvidavimas veiktų sklandžiai ir suderintai kaip laikrodis“, – teigė J.V.Žukas.
Prašys Valstybės kontrolės įvertinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą dėl Alytaus atvejo.
Parengė penkis žingsnius
Po pasitarimo Prezidentūroje buvo pateiktos išvados ir pasiūlymai.
„Pirma. Reikia skubių ekstremalių situacijų komisijų sprendimo dėl gaisravietės ir užteršto vandens saugaus pašalinimo.
Antra. Vertinti teisinį reguliavimą ir nustayti reikalavimus arba apribojimus ar aiškius kriterijus pagal kuriuos būtų ribojamas vienu metu laikomų padangų kiekis. Tokių sandėlių mes turime septynis. Ir kiekvienas iš jų šiuo metu kelia potencialų pavojų.
Trečia. Įtvirtinti reguliavimą, kad jis numatytų privalomą civilinės atsakomybės draudimą ne tik pavojingas atliekas tvarkančioms, tačiau ir kitas atliekas įmonėms.
Ketvirta. Atliekų produksijos turėtojams turbūt taikomi tie patys reikalavimai kaip ir atliekų perdirbėjams, kalbant apie saugojimo kiekius, garantijas, civilinės atsakomybės draudimo reikalavimus.
Penkta. Priimti teisės aktus, užtikrinančius efektyvų aplinkos apsaugos valstybės kontrolės mechanizmą, įskaitant galimybę operayviai stabdyti ūkinę veiklą, esant atitinkamoms sąlygoms. Įstaymų prjektai jau yra Seime ir juos reikia priimti kuo skubiau“, – sakė J.V.Žukas.
Situacija su padangomis primena ugnikalnį
Prezidento patarėjas J.V.Žukas teigė, kad reikia išsamiai patikrinti Lietuvoje veikiančias su padangų tvarkymu susijusias įmones.
„Padangos yra išmėtytos per visą Lietuvą, kaupiamos kažkokiose konkrečiose vietose ir nebūtinai įmonės turi leidimus juos kaupti.
Tai visų pirma reikia patikrinti, kokią mes turime situaciją Lietuvoje, kas jas sandėliuoja, kas jas perdirba, kas jas superka, kas gauna Europos Sąjungos išmokas už tai ir nevykdo savo įsipareigojimų.
Premjeras šiandien apie tai kalbėjo, kad tai iš tikrųjų yra kažkoks ugnikalnis, kuris bet kada gali išsiveržti“, – teigė prezidento patarėjas.
Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis pranešė, kad gaisras padangų perdirbimo įmonėje nerimsta ir padangos kai kur vėl pradėjo smilkti, jos bus dar kartą perkastos.
„Sunkioji technika vėl grįžo į gaisro objektą. Sunkioji technika perkasinėja padangas, kurios vėl pradėjo smilkti. Tikėtina, kad šiandien mes badysime jas vėl perkasti. Ir vėl gaisrą lokalizuoti. Kai kurias padangas, ar tas susmulkintas padangas, reikėjo perkasti penkis kartus.
Šiandien, atvykę į Prezidentūrą, informavome prezidentą ir ministrus apie esamą situaciją ir pateikėme reomendacijas, kas ištiesų yra. Ką reikėtų daryti, kad tas gaisras nebepasikartotų? Kad pamokos būtų iškotos?“, – teigė Alytaus meras.
Prezidento patarėjas teigė, kad Alytaus merui centrinė valdžia galėjo suteikti daugiau patarimų apie tai, kokias pajėgas buvo galima pasitelkti gesinant gaisrą.
„Jis tikrai buvo pakliuvęs į tokią nepavydėtiną padėtį. Naujai išrinktas, visa atsakomybė perkelta ant jo ir galbūt tos pagalbos arba specialistų konsultacijų, arba kažkokio bendro štabo įsteigimo, net jeigu tai yra regioninio masto konfliktas“, – sakė J.V.Žukas.
Meras: „Tai buvo realios pratybos“
Pasak mero, buvo pateiktos rekomendacijos ir sutarta dėl keičiamų įstatymų.
„Iš kai kurių klaidų, gal ne visai pasimokė valstybė. Manau, kad tai pamoka.
Tai nebuvo stalo pratybos – tai buvo realios pratybos, kurios parodė kaip sugebame tarpusavyje komunikuoti, dirbti ir realiai gesinti gaisrą“, – teigė meras.
Gaisras įmonės „Ekologistika“ 2 tūkst. kvadratinių metrų ploto naudotų padangų sandėliuose kilo spalio 16 dieną. Ugnis užgesinta per kelias dienas, bet gaisravietėje ugniagesiai dirbo iki praėjusio penktadienio, nes sudegusios padangos dar smilko ir teršė aplinką.
R.Tamašunienė: „VRM turės išmokti pamokas“
Pasak ministrės R.Tamašunienės, Vidaus reikalų ministerija turės išmokti pamokas po gaisro.
„Vidaus reikalų ministerija atsakinga už civilinę saugą, už priešgaisrinės saugos reikalvimų laikymąsi. (…) Pakeisime teisinį reguliavimą, papildant ar patikslinant įstatymus – kas ir kada bei kokiais būdais turi suveikti“, – sakė ministrė.
Pasak ministrės, didesnis dėmesys bus skirtas mokymams. Kitas dalykas, visuomenės informavimas, ypač komunikacinės klaidos, kurios padarytos buvo šiuo atveju. Žadama stiprinti informacinį centrą.
„Civilinės saugos darbuotojai, kurie dirba savivaldybėse, jiems bus teikiama daugiau metodinės medžiagos, kaip turėtų dirbti su jų savivadybėse ir regionuose esančiais specialistais. Kaip juos burti kasmetiniams pratybų ir mokymų susirinkimams.
Situacijos gali būti labai skirtingos – potvyniai, gaisrai, viesulai, avarijos. Vioms turime būti pasiruošę. Turėti konkrečias struktūras ir algoritmus, kaip kas turi suveikti, kaip turi būti informuojami gyventojai. Visas koordinavimas atitenka Civilinės saugos centrui ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui“, – kalbėjo ministrė.
Antradienio rytą „Žinių radijuje“ prezidentas įvertino vidaus reikalų ministrės R.Tamašunienės darbą, tvarkantis su situacija. „Ar ministrė kažką padarė, ar nepadarė, tai man atrodo, ji pati pripažino kai kurias klaidas, kai gaisras vyko. Tai tikrai bus plataus masto pokalbis ir tikiuosi atvirumo (...) kad nereikėtų žmonėms vėl eilinį kartą sveikatos ir gyvybės rizikos sąskaita rodyti didvyriškumą.
Pati sistema turi sumažinti didvyriškumo poreikį, kad visi dirbtų sklandžiai savo darbą ir galima būtų pasiekti maksimalų rezultatą per minimaliai trumpą laiką“, – sakė prezidentas.
Aplinkos ministras: „Tyrimai apima ne tik Alytaus miestą ir rajoną“
Prezidentūroje antradienį dalyvavęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika teigė, kad po gaisro buvo išmoktos pamokos dėl cheminių medžiagų naudojimo gaisre ir jų patekimo į šalia esantį Nemuną.
Alytaus miesto ir aplinkinių rajonų teritorija šiuo metu yra tiriama. Paimti oro, dirvožemio ir kiti mėginiai. Laukiama tyrimo rezultatų.
„Tai apima ne tik Alytaus miestą ir rajoną, bet ir Birštoną, Prienus, Marijampolę, Lazdijus“, – sakė ministras.
„Mums taip pat nerimą kelia požeminio vandens tyrimai. Kaip ir žmonių sveikatos atžvilgiu, čia turės būti atliekami ilgalaikiai stebėjimai ir įvertinimai“, – kalbėjo K.Mažeika.
Kalbėjosi su ugniagesiais
G.Nausėda pirmadienį apsilankęs Alytuje kalbėjosi su ugniagesiais, išgirdo jų problemas ir yra sunerimęs dėl apsaugos priemonių, kurių trūkumą jie jautė.
„Tai yra vienas iš aspektų, apie kurį tikrai reikia kalbėti, nes neaišku, kokios pasekmės ugniagesių sveikatai bus per ilgesnį laikotarpį.
Jau vakar su vyrais susitikęs išgirdau, kad jie ir alpo, ir šiaip sveikatos sutrikdymai buvo dideli, nes tai buvo tikrai ekstremalios sąlygos – ekstremalus karštis, didžiulis valandų kiekis, kurį teko dirbti.
Visa tai tikrai yra nenormalu. Ugniagesiai neturi aukoti savo sveikatos, jie padarė tai dėl to, kad buvo sistemos spragos, kurias teko savo didvyriškumu kamšyti“, – tvirtino prezidentas.
Kokią grėsmę patirs žemės ūkis?
Žemės ūkio ministras Andrius Palionis po pirmadienį vykusio komisijos posėdžio kalbėjo, kad gali būti taip, jog gyvuliai, kurių pienas Alytaus rajone po gaisro yra užterštas, ateityje negalės būti auginami. Jis taip pat tikino, kad žala gyvulių augintojams bus kompensuota.
Penktadienį Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) paskelbė, kad tyrimai parodė, jog gaisro paveiktoje Alytaus rajono teritorijoje esančių ūkių pienas yra užterštas kenksmingomis medžiagomis.
Atsižvelgiant į tyrimų rezultatus, ūkiams, kurie pateko į užterštą teritoriją, uždrausta tiekti žalią pieną supirkimo punktams, naudoti jį asmeninėms reikmėms ar gyvūnams šerti.
VMVT direktorius Darius Remeika pirmadienį Vyriausybėje aiškino, kad visi gyvuliai, iš užterštos Alytaus zonos keliaujantys į skerdyklas, bus tikrinami.
Truko daugiau nei savaitę
Primename, kad gaisras įmonės „Ekologistika“ 2 tūkst. kvadratinių metrų ploto naudotų padangų sandėliuose kilo spalio 16 dieną, o jo gesinimo darbai baigti po daugiau nei savaitės – penktadienį.
Kelias dienas po gaisro apylinkėse fiksuotas smarkiai padidėjęs oro užterštumas pavojingomis medžiagomis, dėl oro taršos sukeltų sveikatos problemų į medikus kreipėsi aštuoni žmonės.
Mokslininkai įspėja, kad šio gaisro metu išsiskyrė didžiuliai kiekiai nuodingų medžiagų, o jo padariniai sveikatai gali būti jaučiami dešimtmečiais.
Maisto ir veterinarijos tarnyba penktadienį pranešė, kad gaisro paveiktose teritorijose užterštas pienas ir uždraudė ūkininkams iš paveiktų teritorijų jį parduoti ar naudoti žmonių ar gyvulių maistui.
Alytaus mieste ir rajone paskelbtos ekstremalios situacijos.
