„Jeigu tai buvo savivaldybės masto (problema, – aut.past.), čia jau cituoju kai kuriuos valdžios atstovus, tai ko tie ministrai ten važiavo apžiūrėti to gaisro, tai galėjo ramiai namie sėdėti ir žiūrėti per televizorių“, – antradienį „Žinių radijuje“ sakė G.Nausėda.
Primename, kad vidaus reikalų ministrei Ritai Tamašunienei sulaukus raginimų atsistatydinti dėl neveiklumo gesinant gaisrą Alytuje, premjeras S.Skvernelis pareiškė, kad ji ir dar du ministrai „suteikė visą reikiamą pagalbą“.
Premjeras tikino, kad civilinę saugą reglamentuojantys teisės aktai numato, kad už ekstremalią situaciją savivaldybėje atsakinga savivaldybės ekstremalių situacijų komisija ir jos vadovas – savivaldybės administracijos direktorius.
„Buvo tokia frazė vieną kartą nuskambėjusi, istoriškai, apie vidaus reikalų ministrą – jis čia nė prie ko. Galiu tą patį tik pakartoti: yra situacija, kuri, deja, labai sudėtinga, bet tai – savivaldybės ekstremali situacija“, – pabrėžė jis.
Savo ruožtu G.Nausėda akcentavo, kad sistemoje iš tiesų buvo padaryta klaidų, dėl kurių ugniagesiai neturėjo tapti didvyriais savo sveikatos sąskaita.
Įvertino R.Tamašunienę
G.Nausėdos teigimu, pirmiausia turime pripažinti, kad Alytuje įsiplieskęs gaisras „tikrai buvo neeilinis“ ir kalbėti apie jo pasekmes. Prezidentas įvertino ir vidaus reikalų ministrės R.Tamašunienės darbą, tvarkantis su situacija.
„Ar ministrė kažką padarė, ar nepadarė, tai man atrodo, ji pati pripažino kai kurias klaidas, kai gaisras vyko. Tai tikrai bus plataus masto pokalbis ir tikiuosi atvirumo (...) kad nereikėtų žmonėms vėl eilinį kartą sveikatos ir gyvybės rizikos sąskaita rodyti didvyriškumą.
Pati sistema turi sumažinti didvyriškumo poreikį, kad visi dirbtų sklandžiai savo darbą ir galima būtų pasiekti maksimalų rezultatą per minimaliai trumpą laiką“, – sakė prezidentas.
Primename, kad G.Nausėda antradienį rengia susitikimą, kurio metu bus aptartos išryškėjusios ekstremaliųjų situacijų ir krizių valdymo problemos.
Pasitarime dalyvaus ministras pirmininkas S.Skvernelis, Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vadovas Saulius Greičius.
Kalbėjosi su ugniagesiais
G.Nausėda kalbėjo, kad pirmadienį apsilankęs Alytuje jis kalbėjosi su ugniagesiais, išgirdo jų problemas ir yra sunerimęs dėl apsaugos priemonių, kurių trūkumą jie jautė.
„Tai yra vienas iš aspektų, apie kurį tikrai reikia kalbėti, nes neaišku, kokios pasekmės ugniagesių sveikatai bus per ilgesnį laikotarpį.
Jau vakar su vyrais susitikęs išgirdau, kad jie ir alpo, ir šiaip sveikatos sutrikdymai buvo dideli, nes tai buvo tikrai ekstremalios sąlygos – ekstremalus karštis, didžiulis valandų kiekis, kurį teko dirbti.
Visa tai tikrai yra nenormalu. Ugniagesiai neturi aukoti savo sveikatos, jie padarė tai dėl to, kad buvo sistemos spragos, kurias teko savo didvyriškumu kamšyti“, – tvirtino prezidentas.
Pripažino klaidas
R.Tamašunienė po pirmadienį Vyriausybėje vykusio Nacionalinio saugumo komisijos posėdžio pripažino, kad atliekant gaisro Alytuje likvidavimo darbus buvo padaryta klaidų, tačiau pareiškė, kad net jei centrinė valdžia anksčiau būtų nusprendusi prisidėti, gaisras esą nebūtų užgesintas greičiau.
„Gaisras nebūtų užgesintas kitaip, nei kad buvo. Gaisras nebūtų užgesintas nei kiek anksčiau, nei tai buvo padaryta“, – po komisijos posėdžio žurnalistams teigė ministrė.
„Vidinis patikrinimas tikrai bus atliktas. Mes pripažįstame klaidas, jų tikrai buvo atlikta ir komunikacinių, ir kitokių. Bus įvertinta, kaip sąveikauja institucija viduje tarpusavyje. (...)
Aš galvoju, kad visuomenė supras, kad klaidų mes nesikratome, atsakomybės taip pat. Imsimės spręsti ir įgyvendinti tai, ko reikia“, – kalbėjo ministrė.
Ji užsiminė ir apie specialius civilinės saugos testus, kurie esą užtikrintų savivaldybių pasirengimą ekstremalioms situacijoms, o įmonės, pasak jos, privalės atitikti griežtinamus priešgaisrinės saugos reikalavimus bei taršos ribojimo taisykles.
„Jau yra surinkta mūsų darbo grupė, kuri daro testus, kuriuos gebėtų institucijos, susipažinusios su visa reikalinga medžiaga, kas priskiriama civilinei saugai, išlaikyti ir žinoti, kokios yra mūsų visų pareigos ir atsakomybės“, – kalbėjo R.Tamašunienė.
Kokią grėsmę patirs žemės ūkis?
Žemės ūkio ministras Andrius Palionis po pirmadienį vykusio komisijos posėdžio kalbėjo, kad gali būti taip, jog gyvuliai, kurių pienas Alytaus rajone po gaisro yra užterštas, ateityje negalės būti auginami. Jis taip pat tikino, kad žala gyvulių augintojams bus kompensuota.
„Nustatyta žala tikrai bus kompensuota, nes, kur buvo nustatyta, kad pieno tyrimai yra blogi, klausimas, ar tuos gyvulius bus galima toliau auginti. (...) Išsigimimų tikimybė yra labai didelė“, – sakė A.Palionis.
„Dar klausimas kilęs, tiems ūkiams, kur turi įsipareigojimus – pienininkystės, mėsinių galvijų ūkiai, tai po dirvožemio tyrimų ar mes galėsime kompensuoti ir iš karto jie galės įsigyti naujus gyvulius. Gal jie negalės ganyti. Dar turėsime išvalyti gruntą, tai yra pajamų praradimo kompensavimas. Laukia didelis darbas“, – teigė A.Palionis.
Pasak jo, žalos sumos neįmanoma įvertinti, kol negauti tyrimų rezultatai. „Tik gavus pirminius duomenis penktadienį dėl pirmųjų pieno tyrimų, buvo šeštadienį Aplinkos apsaugos agentūros paimti visų ūkių, kur yra daugiau nei 3 karvės, pieno tyrimai“, – sakė A.Palionis.
Tikrins gyvulius
Penktadienį Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) paskelbė, kad tyrimai parodė, jog gaisro paveiktoje Alytaus rajono teritorijoje esančių ūkių pienas yra užterštas kenksmingomis medžiagomis.
Atsižvelgiant į tyrimų rezultatus, ūkiams, kurie pateko į užterštą teritoriją, uždrausta tiekti žalią pieną supirkimo punktams, naudoti jį asmeninėms reikmėms ar gyvūnams šerti.
VMVT direktorius Darius Remeika pirmadienį Vyriausybėje aiškino, kad visi gyvuliai, iš užterštos Alytaus zonos keliaujantys į skerdyklas, bus tikrinami.
„Nuo šiandien iš visų gyvūnų, kurie kilę iš paveiktų teritorijų ir bus siunčiami į patvirtintas skerdyklas, imsime mėginius ir tirsime.
Kadangi tyrimas labai sudėtingas, jei darome Lietuvoje tą tyrimą, Maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute, tai pirminę informaciją galime gauti per 5 dienas, tikslią – per 10 dienų“, – sakė D.Remeika.
Truko daugiau nei savaitę
Naujienų agentūra BNS primena, kad gaisras įmonės „Ekologistika“ 2 tūkst. kvadratinių metrų ploto naudotų padangų sandėliuose kilo spalio 16 dieną, o jo gesinimo darbai baigti po daugiau nei savaitės – penktadienį.
Kelias dienas po gaisro apylinkėse fiksuotas smarkiai padidėjęs oro užterštumas pavojingomis medžiagomis, dėl oro taršos sukeltų sveikatos problemų į medikus kreipėsi aštuoni žmonės.
Mokslininkai įspėja, kad šio gaisro metu išsiskyrė didžiuliai kiekiai nuodingų medžiagų, o jo padariniai sveikatai gali būti jaučiami dešimtmečiais.
Maisto ir veterinarijos tarnyba penktadienį pranešė, kad gaisro paveiktose teritorijose užterštas pienas ir uždraudė ūkininkams iš paveiktų teritorijų jį parduoti ar naudoti žmonių ar gyvulių maistui.
Alytaus mieste ir rajone paskelbtos ekstremalios situacijos.
