Trečiadienį taip pat nuspręsta, kad žemdirbiams, negalintiems vykdyti įsipareigojimų dėl gaisro Alytuje, sankcijos nebus taikomos.
Lėšos bus skiriamos iš rezervo fondo
Vadovaujantis trečiadienį vykusio Vyriausybės pasitarimo protokolu, nuspręsta nedelsiant dalimis pradėti kompensuoti gaisro metu gyventojų, ūkio subjektų ir kitų įstaigų patirtą žalą. Finansų ministerija lauks Alytaus miesto ir rajono savivaldybių informacijos apie nuostolius, o lėšas numatyta skirti iš rezervo fondo.
Žalos kompensavimo procese dalyvaus Žemės ūkio ministerija, Aplinkos ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, kurios iki lapkričio vidurio turės nurodyti Vidaus reikalų ministerijai (VRM) valstybės rezervo lėšų panaudojimo poreikį. Ekonomikos ir inovacijų ministerija iki lapkričio 8 d. yra įpareigota informuoti VRM apie lėšų, skirtų gaisro metu susidariusioms pavojingoms atliekoms tvarkyti ir išvežti, dydį.
„Alytaus miesto ir Alytaus rajono savivaldybių administracijų direktoriai turėtų iki lapkričio 15 dienos surinkti informaciją apie paraiškas dėl žalos atlyginimo, o vėliau atnaujintą informacija teikti kas dvi savaites“, – taip numatytą tvarką komentavo Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis.
Žėmės ūkio ministras Andrius Palionis paaiškino, kad informacijos atnaujinimas kas dvi savaites yra būtinas, nes yra „ne vien momentiniai nuostoliai, bet ilgalaikiai, kartotiniai ir tęstiniai“, todėl tikslinga leisti periodiškai kartą per dvi savaites atnaujinti informaciją apie patirtą žalą.
Premjerą papiktino pavojingų atliekų išvežimo tvarka
Vyriausybės pasitarimo metu premjeras S.Skvernelis iškėlė klausimą, ar atliekos jau yra vežamos. Jis piktinosi, kad praėjusią savaitę Aplinkos ministras žadėjo dar praėjusį trečiadienį pradėti vežimo darbus.
Aplinkos viceministrė Justina Grigaravičienė tikino, kad atliekos dar skaičiuojamos: šiuo metu yra sumaišytos pavojingos ir nepavojingos atliekos, tai, savo ruožtu, sunkina atliekų skaičiavimo darbus. Tai papiktino premjerą S.Skvernelį, kuris tikino, kad tokia situacija yra gėda.
„Vežkite, vežkite. Tai yra tragedija“, sakė premjeras.
Premjerą papiktino, kad praėjo savaitė ir atliekų išvežimas yra toje pačioje situacijoje kaip prieš savaitę. „Jei aš būčiau ekstremalių situacijų vadovas, aš duočiau įsakymą ir vežtų“, – tęsė S.Skvernelis.
Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka aiškino, kad atliekų tvarkymo įmonė „Toksika“ negali pradėti vežti, kol nėra teisinio sprendimo. Jei toks sprendimas būtų, pasak jos, „Toksika“ galėtų pavojingas atliekas pradėti vežti dar šiandien.
Ji posėdžio metu tikino, kad „iki penktadienio pasiūlysime kelis scenarijus, kaip galima būtų tai daryti. Pradėsime išvežti nuo rytdienos“.
S.Skvernelis ragino nebelaukti ir vežimo darbus pradėti kuo greičiau.
„Ne kartą kartojau, kad biurokratinis aparatas Lietuvoje yra pati stipriausia monolitinė siena. Keista, kai ieškoma daugybės priežasčių, kaip nepadaryti“, – taip vėluojančius atliekų išvežimo darbus po Vyriausybės posėdžio komentavo premjeras.
Pasak S.Skvernelio, siekis nepadaryti, ieškant daugybės priežasčių, kodėl padaryti neįmanoma, o ne kuo greičiau padaryti, yra unikalus mūsų šalies valdininkijos darbo bruožas.
Atšaukti pieno gaminiai
Po gaisro atlikus tyrimą ir surinkus pieno perdirbimo įmonių duomenis, iš prekybos atšaukta 382 tonos „Rokiškio sūrio“, „Rokiškio pieno“, „Varėnos pienelio“, „Rivonos“ ir „Marijampolės pieno konservų“ pieno produktų.
Maisto ir veterinarijos tarnybai aptikus užteršto pieno gaisro paveiktose teritorijose esančiuose ūkiuose, 29 ūkiams uždraudė tiekti pieną supirkimo punktams, naudoti jį savo reikmės ir juo prekiauti.
Pieno supirkėjams ir pieno perdirbimo įmonėms draudžiama supirkti pieną iš šių ūkių.
Trečiadienį Kaimo reikalų komiteto posėdyje Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas patikino, kad su pienu susiję patiriami nuostoliai siekia apie 3 tūkst. eurų kasdien, o apskaičiuojant šalutinius dalykus – apie 60–70 tūkst. eurų.
Gaisras Alytaus įmonėje „Ekologistika“ kilo spalio 16 d., ugniagesiai su ugnimi ir jos padariniais kovojo ilgiau nei savaitę. Po gaisro apylinkėse fiksuotas smarkiai padidėjęs oro užterštumas pavojingomis medžiagomis.
Žemdirbiams nebus taikomos sankcijos
Atsižvelgęs į susidariusias nepalankias ūkininkavimo sąlygas dėl įvykusio gaisro Alytaus mieste, žemės ūkio ministras A.Palionis pavedė Nacionalinei mokėjimų agentūrai (NMA) ir VšĮ „Ekoagros“ gaisro paveiktoje teritorijoje netaikyti žemės ūkio veiklos subjektams sankcijų ir nelaikyti pažeidimu reikalavimų, susijusių su ekstremalia situacija, nesilaikymą.
„Noriu juos nuraminti – darome viską, kad patirti nuostoliai dar skaudžiau nekirstų per kišenę. Ir taip sudėtingoje situacijoje atsidūrusiems žemdirbiams, pateikusiems paraiškas paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą, dėl ne dėl jų kaltės neįvykdytų įsipareigojimų sankcijos nebus taikomos“, – teigia žemės ūkio ministras A.Palionis.
Iš nukentėjusių žemdirbių nebus reikalaujama pateikti informacijos pagal VšĮ „Ekoagros“ nustatytą formą apie 2019 m. užaugintą ir patiektą rinkai produkciją, kuri turėjo būti nuimta spalio mėnesį. Tais atvejais, jei dėl produkcijos taršos būtų reikalaujama naikinti gyvulius ir dėl to keistųsi išduoto nutarimo dėl ekologinės gamybos išrašo duomenys apie sertifikuotus gyvūnus, NMA skirs paramą už daugiametes žoles ir (ar) javus pašarams, vadovaudamasi VšĮ „Ekoagros“ iki tol 2019 m. išduoto nutarimo dėl ekologinės gamybos išrašo duomenimis apie valdytojo ir (ar) partnerio vardu sertifikuotus gyvūnus.
Sankcijos nebus taikomos ir tuomet, kai projekto įgyvendinimo ir kontrolės laikotarpiu vertinamas Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonių ir Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonių paramos gavėjų, kurių vykdoma veikla yra tiesiogiai susijusi su žemės ūkiu, žemės ūkio produktų perdirbimu ir (ar) rinkodara, paslaugų žemės ūkiui teikimu, projektų 2019 metų rodiklių pasiekimas ir prisiimtų įsipareigojimų įgyvendinimas. Pažeidimu nebus laikoma ir tai, kad ekologinės gamybos ūkiuose sertifikuojami gyvūnai laikomi patalpose.
