Tarkime, socialinės apsaugos ir darbo ministras L.Kukuraitis sukniubęs fotografavosi ant tėvų nužudyto vaiko kapo. O, pavyzdžiui, prezidentas G.Nausėda, prabėgus kelioms dienoms po pragaištingo gaisro Alytaus padangų perdirbimo gamykloje, su šalmu ant galvos dramatiškai dairėsi po gaisravietę.
Natūralu, kad buvo aštriai sureaguota ir į jauno Vilniaus ligoninės gydytojo savižudybę. Teigiama, kad jis neištvėrė psichologinio smurto darbe. Apie patyčias gydymo įstaigose prabilo ir kiti medikai.
Valstiečių sveikatos apsaugos ministras A.Veryga, kaip jam įprasta, iš pradžių puolė menkinti šios problemos, bet netrukus susiprato: buvo paskelbta speciali nemokama anoniminė telefono linija, kuria kiekvienas medikas gali skųstis, jei patiria persekiojimą darbe, be to, sudaryta darbo grupė. Žodžiu, ėmė kunkuliuoti biurokratinio rūpesčio apraiškos.
Bet Sveikatos apsaugos ministeriją pranoko Seimo Etikos ir procedūrų komisija, vadovaujama vieno aršiausių A.Verygos oponentų konservatoriaus A.Matulo.
Etikos sargai paskelbė, jog surengs specialų posėdį, kuriame aiškinsis, ar psichologinio smurto nepatiria Seimo kanceliarijos valdininkai ir Seimo narių padėjėjai.
O kodėl gi ne? Juk tokių tyrimų patirties jau yra. Ji buvo sukaupta per Seimo nario K.Pūko apkaltos istoriją, aiškinantis, ar jis iš tiesų priekabiavo prie padėjėjomis įdarbinamų merginų.
Linkint etiškiesiems politikams sėkmės, kai jie tardys pavaldžius žmones, ar jų nepersekioja jų kolegos, taip pat galima palinkėti panašių akcijų neužmiršti ir ateityje.
Jeigu kas nors kur nors sudegs, bus galima ištirti, ar visi Seime moka naudotis gesintuvais. Jeigu kas nors sugrius, reikės patikrinti, ar pakankamai tvirtos parlamento sienos. Ir taip toliau.
