Dešimt sudraskytų maišų ir dar keli gyventojų skundai dėl to. Įrengus pusiau požeminių ir požeminių konteinerių aikšteles iškilo problema, su kuria atliekų tvarkytojai kituose miestuose nesusiduria.
Paaiškėjo, kad Vilniaus benamiai sugeba įlipti į žmogaus ūgio konteinerį ir susirinkę viską, kas jiems atrodo vertinga, iš jo išsikrapštyti.
Dėl to, kad benamiai išlipti iš konteinerių pasidaro tokias kopėčias maišuose, patiriamas nemenkas nuostolis.
Pakeisti maišą kainuoja apie 1000 eurų.
Savivaldybė ėmė aiškintis
Įmonės Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) valdybos narys, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Adomas Bužinskas juokavo, kad tokios kopėčios maišuose – neįtikėtinas žmonių kūrybingumo pavyzdys. Dirbdamas savivaldybėje jis beveik kasdien susiduria su nestandartinėmis situacijomis, bet ši – ypatinga.
Anot jo, gyventojai pradėjo skųstis, kad plyšta požeminių konteinerių maišai.
Vežėjai taip pat skundžiasi – suplyšus maišams stringa atliekų išvežimas.
„Įdomu tai, kad medžiaga, iš kurios jie pagaminti, yra tvirta, todėl savaime plyšti ar sudilti nuo aštrių daiktų maišai nelabai gali“, – stebėjosi A.Bužinskas.
Savivaldybė pradėjo aiškintis, kodėl taip nutinka. Paaiškėjo, kad į požeminius konteinerius ieškoti butelių ir kitų daiktų lipa benamiai.
Pačiam iššokti neįmanoma
Konteinerio gylis – 1,75 metro. „Iš esmės žmogui per gilu. Aišku, daug treniruojantis galima iš vietos pašokti aukštai. Guinnesso rekordas – 1,65 metro. Bet mes kalbame ne apie atletus“, – dėstė savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas.
Dabar jau aišku, kad benamiai įlipa į konteinerius ir negali savo jėgomis išlipti.
Tada peiliu maišus horizontaliai įpjauna ir pasigamina improvizuotas kopėčias.
„Pats savo akimis mačiau vienas kopėčias.
Šiuo metu sprendžiame problemą ir ieškome tiek pat kūrybingo sprendimo“, – aiškino A.Bužinskas, pakvietęs visus vilniečius pateikti savo idėjas.
Jis pridūrė: „Suprantu, kad, palyginti su tomis problemomis, kurias turime atliekų ūkyje, ši atrodo visai nedidelė.“
Sąskaitos – gyventojams
VAATC atstovė Regina Janutėnienė pripažino, kad pastaruoju metu tokia problema iškilusi.
Naujos pusiau požeminių ir požeminių konteinerių aikštelės įrengiamos nuo praėjusių metų. Dabar tokiuose konteineriuose yra apie 1500 maišų.
Kol kas sugadintų dar nėra daug, bet jeigu tarp benamių paplis toks būdas išlipti iš konteinerių, bus patiriama nemenkų nuostolių.
VAATC neturi duomenų, kiek dar suplėšyta maišų tuose konteineriuose, kurie priklauso gyventojams.
Pastaruoju metu maišai ypač dažnai plyšta Santariškėse ir aplinkiniuose rajonuose.
Dėl suplėšytų maišų jau skundėsi J.Franko, J.Kairiūkščio, Trinapolio, M.Marcinkevičiaus gatvių gyventojai.
Iš viso čia sugadinti 5 maišai. Atliekų vežėjai juos žadėjo pakeisti tik per šešias savaites.
Vieno J.Franko gatvės namo gyventojams už maišo pakeitimą buvo atsiųsta 901 euro sąskaita. Nors gyventojai prašė, kad savivaldybė perimtų konteinerius, miesto valdžia pareiškė, jog už maišo keitimą mokėti nesiruošia.
Kai kur Vilniuje pusiau požeminius ar požeminius atliekų konteinerius įrengė namo statytojas, todėl šie konteineriai yra laikomi gyventojų nuosavybe.
Gaisrą gali sukelti ir žarijos pelenuose
Kita rimta problema, su kuria susiduria atliekų tvarkytojai, – gaisrai. Dega ir naujų konteinerių maišai, ir seni konteineriai, kurių dar nemažai likę.
Kiekvieną parą Vilniuje sudega bent po vieną konteinerį, o kai kuriomis dienomis – po 2–3.
Gaisrų priežastimi ugniagesiai gelbėtojai nurodo ne tik tyčinius padegimus, įmestas neužgesintas nuorūkas, bet ir chemines reakcijas.
Nors pavojingas medžiagas mesti į buitinių atliekų konteinerius draudžiama, pasitaiko atvejų, kai chemikalai konteineryje reaguoja su kitomis medžiagomis ir užsidega.
Dar viena bėda atšalus orai – pelenai, tarp kurių likę rusenančių žarijų.
Krosnis, židinius kūrenantys vilniečiai tokius pelenus taip pat pila į plastikinius atliekų konteinerius ir kartais juos padega.
